Pradinis / Kultūra / Lenkijoje įamžintas rašytojos Ievos Simonaitytės atminimas

Lenkijoje įamžintas rašytojos Ievos Simonaitytės atminimas

small_i1ke1l33202013 m. rugsėjo 11 d. Varmijos ir Mozūrijos vaivadijos Węgorzewo (liet. Unguros, vok. Angerburgo) mieste įvyko Ievos Simonaitytės atminimą įamžinančių lentelių atidengimo iškilmės.

Iniciatoriai

Ievos Simonaitytės atminimo įamžinimo iškilmes organizavo Lietuvos Respublikos Ambasada, Lietuvos Respubliokos kultūros atašė Lenkijos Respublikoje ir Węgorzewo miesto savivaldybė. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Ambasadorė Lenkijos Respublikoje Loreta Zakarevičienė, Lietuvos Respublikos kultūros atašė, garbės konsulė Olštyne Urszula Lach, Węgorzewo burmistras ir miesto valdžia, vaivadijos kultūros, švietimo ir visuomeninių organizacijų bei žiniasklaidos atstovai, o taip pat Węgorzewo J. A. Helwingo licėjaus vyresniųjų klasių mokiniai. Ievos Simonaitytės atminimas buvo įamžintas Užsienio reikalų ministerijos, Kultūros ministerijos, Węgorzewo miesto savivaldybės, Ievos Simonaitytės memorialinio muziejaus vadovės Laimos Lemežienės ir Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos direktoriaus Juozo Šikšnelio pastangomis.

Džiaugėsi ne tik lietuviai

Iškilmių metu Lietuvos Respublikos Ambasadorė Loreta Zakarevičienė pabrėžė, kad viena iškiliausių Lietuvos rašytojų jau seniai rašė apie Węgorzewą (vok. Angerburgą) ir todėl Węgorzewas yra lietuvių literatūros faktas. Todėl džiugu, pabrėžė Ambasadorė, kad dabar ir Ieva Simonaitytė tapo Węgorzewo miesto faktu. Węgorzewo miesto burmistras, dėkodamas lietuviams už lietuviškojo paveldo puoselėjimą, pasidžiaugė, kad šis itin nelengvo likimo Lenkijos miestas, kuriame po Antrojo pasaulinio karo neliko beveik nė vieno namo ir nė vieno senojo miesto gyventojo, pagaliau susigrąžina savo praeitį ir atminimą apie kadaise čia gyvenusius, dirbusius ir viešėjusius įvairių tautybių žmones.

Keturios įamžinimo lentelės

Ievos Simonaitytės atminimą įamžinančios keturios lentelės, kuriose eksponuojamos lietuvių rašytojos nuotraukos, lietuvių ir lenkų kalbomis spausdinami jos prisiminimų apie tuometinį Angerburgą fragmentai stovi prie pagrindinės Węgorzewo Griunvaldo (liet. Žalgirio) gatvės esančiame skvere, kuriame kažkada buvo pagrindinė miesto aikštė. Ieva Simonaitytė Angerburge, kuris tuo metu buvo vienas žymiausių Rytų Prūsijoje ir visoje Europoje ortopedinių bei kitų ligų gydymo centrų, gyveno 1912-1914 metais. Būdama penkerių metų Simonaitytė susirgo kojos kaulo tuberkulioze. Vanagų bažnyčios kunigo Emilio Rudolfo Bleiweiso ir pastoriaus Brauno padedama gydėsi Angerburgo luošųjų vaikų ligoninėje, Bethesdoje, veikusioje nuo 1880-ųjų iki 1944 metų. Ieva Simonaitytė visą gyvenimą savo geradėjus prisiminė su ypatingu prielankumu. Todėl trumpa informacija apie juos taip pat yra pateikiama Ievos Simonaitytės atminimą įamžinančiose lentelėse.

 Parengė Rasa Rimickaitė

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top