Pradinis / KARJERA / Lietuvos ir JAV mokslininkės ištyrė, kaip nepasitenkinimas darboviete veikia vyresnių žmonių sergamumą

Lietuvos ir JAV mokslininkės ištyrė, kaip nepasitenkinimas darboviete veikia vyresnių žmonių sergamumą

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė prof. dr. Bernadeta Goštautaitė drauge su kolege iš Floridos universiteto (JAV) Yiduo Shao atliko tyrimą ir nustatė, kaip elgesys su darbuotojais veikia vyresnio amžiaus personalo sergamumą. Vyresni darbuotojai, jaučiantys, kad su jais organizacijoje elgiamasi neteisingai, į darbą dėl ligos neateina dukart dažniau nei kiti to paties amžiaus kolegos. Pavyzdžiui, vienoje didelėje įmonėje vyresni (nuo 55 m.) darbuotojai vidutiniškai sirgo 3,5 darbo dienos per metus, o tie, kurie patyrė tam tikrą neteisingumą, – 7 darbo dienas.  

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė prof. dr. Bernadeta Goštautaitė
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė prof. dr. Bernadeta Goštautaitė

Teisingumo suvokimas dažnai yra gana bendra kolektyvinė nuomonė, tačiau jį galima apibrėžti keliais konkrečiais aspektais. Ši sąvoka apima tokius dalykus, kaip tinkamas darbo krūvio paskirstymas, taisyklių paaiškinimas, aiškus įvardijimas, kaip skirstomi priedai, nuo ko priklauso atlyginimas, priimtų sprendimų komentavimas, aiškus ir skaidrus bendravimas su kolektyvu.

„Kuo darbuotojai vyresni, tuo reakcija į neteisingumo pojūtį stipresnė. Gauti rezultatai atskleidė, kad darbuotojų jautrumas neteisingumo pojūčiui darbe palaipsniui padidėja maždaug nuo 40–50 m. Įdomu tai, jog vyresnių darbuotojų, kurie jaučiasi, kad su jais darbe elgiasi teisingai, sergamumo rodikliai nesiskyrė nuo jaunesnių darbuotojų. O vyresni darbuotojai, kurie patyrė stiprų neteisingumo jausmą organizacijoje, į darbą dėl ligos neatėjo net dvigubai dažniau nei kiti to paties amžiaus kolegos“, – sako prof. dr. B. Goštautaitė.

ISM universiteto profesorė pažymi, kad neteisingumas stipriau veikia vyresnių darbuotojų motyvaciją nei jaunesnių. Tai galima paaiškinti tuo, kad vyresnis žmogus orientuojasi į galimą naudą čia ir dabar. Jis nori mokytis dalykų, kurie kurs vertę šiandien, o ne po dešimties metų. Priešingai nei jaunas žmogus, jis vengia viršvalandžių, tikisi teisingo darbo krūvio paskirstymo. O jaunesni darbuotojai viršvalandžius galimai sieja su investicija į būsimą karjerą.

B.Goštautaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis darbas organizacijoje, kurioje vyrauja neteisybės jausmą sukeliantys sprendimai, gali paveikti ir darbuotojų sveikatą. Kitaip tariant, neteisybės jausmas akumuliuojasi ir pasireiškia prasta fizine savijauta.

„Šis tyrimas aktualus, nes atskleidė, kad darbuotojų sergamumas priklauso ne nuo amžiaus, bet nuo to, kaip su darbuotojais elgiasi darbdavys. Nedarbingumas dėl ligos darbdaviui brangiai kainuoja, sukelia nepatogumų sergančio žmogaus darbus turintiems perimti kolegoms, įmonėje sutrinka procesai ir t. t. Reikia pridurti, kad neprofesionalus sergamumo valdymas organizacijose dažnai pasireiškia ir priešinga forma – žmonės į darbą eina sirgdami, o tai sukelia neigiamų pasekmių. Efektyvesnis kelias yra stiprinti darbuotojų nuostatas per vidinius procesus, pavyzdžiui, mokant vadovus efektyviai komunikuoti su darbuotojais“,  – sako prof. dr. B. Goštautaitė.

Publikacija išspausdinta moksliniame žurnale. Nuoroda į publikaciją: https://doi.org/10.1093/workar/waz022

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Scroll To Top
%d bloggers like this: