Kai pasaulis toks didelis ir jame daugiau nei 200 įdomių šalių, būtų keista keliauti į kurį nors vieną atokesnį kraštą tris, keturis, penkis ar net dar daugiau kartų, kai galima pamatyti didžiąją dalį Žemės. Bet yra šalių, vertų jūsų pėdsakų, kuriuos paliekate ten ne vieno apsilankymo metu. Marokas – viena iš jų…
Maroko stebuklai: nuo gamtos iki miestų
Maroke buvau šešis kartus. Tiek apsilankymų šioje, toliausiai į vakarus nutolusiai musulmoniškoje šalyje užteko, kad pabuvočiau visuose įmanomuose kampeliuose. Maroko karalystė nėra šalis milžinė, bet turi įvairiausių gamtos stebuklų ir daugybę autentika dvelkiančių miestų. Iš gamtos kūrinių būtina išskirti žaliuosius Rifo kalnus, esančius šalies šiaurinėje dalyje. Čia vietiniai gyventojai vietoj „bon jour“ dažniau sako „hola“, nes Rifo kalnai yra ne taip toli nuo Ispanijos, o ir keliautojų čia daugiausia ispanų. O atvyksta jie čia ne tik dėl kalnų ir jų vingiuotų serpantinų, bet ir dėl svaiginančio „kietojo šokolado“ dar vadinamo hašišu. Didžiulė Rifo kalnų teritorija su sostine Ketama yra seniai pagarsėjusi tarp hipių kaip vieta, skirta atsipalaiduoti…
Šiaurinę Maroko dalį glosto malonus Viduržemio jūros krantas, o vakaruose pučia vėjai iš Atlanto vandenyno. Besipliuškenančių ten mažiau nei prie Viduržemio jūros, bet mėgstantys ekstremalųjį sportą be vandens ir vėjo čia randa tikrą rojų, ypač Essaouiroje ir El Jadidoje. Šie pakrantės miesteliai žavi savo jūrine kultūra: gyvais žuvų ir kitokio jūros maisto turgumis, kur kvapai riečia nosį, o egzotiškus jūros gyvius norisi fotografuoti dažniau nei gracingas mečetes. Erdviuose ir lygiuose El Jadidos pliažuose vaikai iki nukritimo žaidžia futbolą, pavieniai turistai šmirinėja po tylų senamiestį ir požemines katakombas. Turistų čia nedaug, nes per daug konkurentų aplink, bet tai sukuria ypatingą aurą, toks savotiškai apleistas ir tikrai marokietiškas jūrų uostas. El Jadidoje kurį laiką šeimininkavo portugalai, todėl senamiestį juosia solidi gynybinė bokštų linija, o portugališkai pavadinti restoranai išduoda, kas yra jų šeimininkai, arba kam simpatizuoja vietiniai gyventojai. Keliaukite toliau pakrante, vienišu keliu, kur valandų valandas galite nesutikti kito žmogaus – vien tik vandenynas ir pavienės fosfato gamyklos. Po geros dienos kelio atsidursite Essaouiroje. Tai muzikos, turtingos kultūros, dailios architektūros ir banglenčių sporto sostinė Maroke, kurios uostą puošia grėsmingos patrankos, viduramžiais baidžiusios užpuolikus iš jūros pusės. Essaouirą aplankyti reikia birželio pabaigoje, kada visas miestas pulsuoja muzikos ritmu: garsusis muzikos festivalis „Gnauva“ įsuka į berberišką pasiutpolkę.
Ir Kasablanka… Niekaip nesuprantu, kodėl ji pirmauja nemėgstamiausių miestų Maroke sąraše. Afrikoje mažesnė tik už Lagosą, Kairą ir Kinšasą, Maroko Kasablanka (3,3 mln. gyventojų) yra šalies verslo ir pramonės sostinė. Jos medina (senamiestis) yra tikras senojo Maroko didmiesčio atspindys: dėl turistų visai nedailintas, specialiai neprižiūrimas ir pilnas tikrojo marokietiško kasdienybės pulso. Atsisėdi ant savo kambario viešbutyje palangės ir visą dieną stebi apačioje bėgantį gyvenimą. Geresnio būdo pažinti Maroką ir gyventi juo neįsivaizduoju.
Daugiau skaitykite žurnale „Lietuvė“, sausio mėnesio numeryje.