Pradinis / Lietuviai svetur / NORVEGIJA. Lietuvos ilgesį jaunoji kūrėja išlieja eilėse

NORVEGIJA. Lietuvos ilgesį jaunoji kūrėja išlieja eilėse

7Toma Mačiulytė
Gimė: Birštone
Gyvena: 4 metus Sandnese, Norvegijoje
Moksleivė
Moto: Niekada nesustok

Kiek daug gražių posmų apie Lietuvą yra sudėta tiek mūsų poezijos klasikų, tiek šiuolaikinių rašytojų… Bet ne mažiau gražu, kai meilė Tėvynei liejasi iš dar visai jaunų kūrėjų širdžių. Norvegijoje gyvenanti šešiolikmetė Toma Mačiulytė, kuri jau nuo penkerių metų neįsivaizduoja savo kasdienybės be kūrybos, gimtosios šalies ilgesį išreiškia eilėmis ir mano, kad anksčiau ar vėliau į ją sugrįš.

Toma, ar esi išsaugojusi savo pirmuosius eilėraščius? Apie ką jie buvo?

Pirmuosius eilėraščius užrašė mama, jie liko Lietuvoje. Kadangi juos sukūriau būdama penkerių metų, jų turinys, žinoma, vaikiškas, pvz., ,,Bėga kiškis pievele…“ (šypsosi).

Tikriausiai vėlesnė Tavo kūryba sulaukė įvairų įvertinimų?

Dar gyvendama Lietuvoje, aktyviai ir sėkmingai dalyvavau mokykliniuose raiškiojo skaitymo konkursuose: antroje klasėje užėmiau antrąją vietą, o ketvirtoje – pirmąją vietą mokyklos mastu. Penktoje klasėje mano kurtas padavimas ,,Kaip atsirado Birštonas“ (mano gimtasis miestas) buvo išspausdintas mokinių kūrybos knygoje ,,Užaugau ąžuolu Nemuno vingiuos“, kurios leidybą finansavo Švietimo ir mokslo ministerija.

Galbūt kūrybinę gyslelę paveldėjai iš tėvų? Kokia jų veikla?

Mano giminėje kūrybingų sielų yra nemažai, tačiau vienintelis, kuris publikuoja savo eiles iki šiol, yra mano prosenelis. Senelė yra minėjusi, kad mūsų giminė turi tam tikrų ryšių su iškiliuoju Lietuvos poetu Justinu Marcinkevičiumi, tačiau tikslių įrodymų nėra.

Mama kūrė tik paauglystėje, vėliau baigė tarptautinę ekonomiką, Lietuvoje dirbo banke verslo klientų vadybininke. Dar būdamas pradinukas tėtis lankė smuiko klasę, tačiau jos nebaigė. Visada mėgo ir tebemėgsta kokybišką muziką. Tačiau su ja savo gyvenimo nesusiejo.

3 (1)

Kai kurie rašantieji sako, kad mintys jiems liejasi savaime, nereikia daug mąstyti. O kaip yra Tau? Kokiomis aplinkybėmis galvoje dažniausiai kyla eilių žodžiai, pasakojimų siužetai?

Dažniausiai naujas eilėraštis ar daina gimsta visiškai spontaniškai: tiesiog imu niūniuoti kokią nors melodiją, tada čia pat dėlioti eilutes, posmelius… Taip pat eilės gimsta galvojant apie ką nors, kas tuo metu vyksta mano gyvenime. Visiškai nebūtina kokia nors ypatinga aplinka. Nors, žinoma, kartais nuotaikai įtaką daro oro sąlygos ir pan. Pabuvimas gamtoje, gražus vaizdas pro langą – tai irgi gali paveikti. Pasakojimų siužetų vaizdiniai dažnai pasirodo sapnuose. Pabudusi viską, ką mačiau, užsirašau kiek įmanoma išsamiau.

Kontrolinių užduočių metu mintys liejasi laisvai. Mokytojai dažnai vertina mano kūrybą pačiu geriausiu balu ir atsiklausę skaito ją kaip pavyzdį klasei.

Kartais tiesiog jaučiu, kad reikia parašyti. Tuomet tai užtrunka šiek tiek ilgiau, nes visų pirma būna svarbu, ką rašyti. Tada vyksta įkvėpimo paieškos aplinkoje, literatūroje, ankstesnėje kūryboje, kol galiausiai atsiranda naujas eilėraštis ar pora naujų knygos puslapių. Net ir „priverstinė“ kūryba man yra malonumas.

Ar daug kūrinių esi paskyrusi gimtajam kraštui?

Pirmieji rimtesni mano eilėraščiai būtent ir buvo patriotiniai. Apie Lietuvos ilgesį, meilę jai, apie tai, kokia ji graži. Kai kuriuose yra ir Lietuvos istorijos fragmentų. Tarkim, eilėraštis ,,Kaip mes žadinom tėvynę“ kalba apie priespaudą, spaudos draudimą, Sausio 13-ąją ir Baltijos kelią.

Esi parašiusi knygą ,,Laura – pagrobta motina“. Apie ką ji?

Taip, prieš maždaug pusę metų gimė mano pirmoji knyga. ,,Laura – pagrobta motina“ – tai jaunos Norvegijoje gyvenančios lietuvės Lauros gyvenimo istorija. Šešiolikmetė naktį pagrobiama savo bendraklasio, ketveriems metams patenka į jo ir jo tėvo nelaisvę: ji laikoma uždaryta, jai draudžiama mokytis, bandoma ją atversti į kitą tikėjimą. Po nesėkmingo bandymo pabėgti mergina marinama badu, prievarta ištekinama už savo bendraklasio ir tą pačią naktį išniekinama. Iki tol bijojusios Lauros vyro motina ir kaimynė įduoda vaikiną ir jo tėvą policijai. Grąžinta namo Laura išgyvena dar vieną dramą: paaiškėja, kad jos motina serga kraujo vėžiu – prasideda sunki kova už jos gyvybę.

Kodėl pasirinkai pasakoti būtent šią skaudžią istoriją? Kiek laiko prireikė parašyti jai?

Atvykus iš Lietuvos, kur svetimtaučiai sudaro vos keliolika procentų visų gyventojų, Norvegija padarė didelį įspūdį ne tik savo gamtos grožiu, bet ir įvairiataute visuomene. Pirmus metus lankiau integracinę klasę, joje buvome vien užsieniečiai. Bendraudama su kitataučiais vaikais, prisidėdama prie bendrų projektų, pristatymų apie savo šalis metu labai susidomėjau kitomis kultūromis. Pradėjau papildomai skaityti, žiūrėti vaizdo reportažus apie Čečėniją, jos žmones ir papročius. Faktai apie grobiamas nuotakas ir jų priverstinį ištekinimą, apie moters vaidmenį šeimoje paskatino mane prabilti apie tai šioje knygoje. Ją intensyviai rašiau maždaug pusę metų.

Kam ši knyga skirta? Tikriausiai ji dar neišleista?

Knyga yra skirta lietuviams, t. y. kol kas ji yra tik lietuvių kalba. Kadangi gyvenu Norvegijoje, mano fizinės galimybės ją išleisti yra šiek tiek ribotos. Tačiau senelė tuo rūpinasi, ir tikiuosi, kad knyga išvys dienos šviesą.

Šiuo metu dar mokaisi gimnazijoje. Kokia veikla Tau būtų mieliausia širdžiai baigus mokslus?

Savo ateities planų kol kas neatskleisiu. Tačiau norėčiau ne tik studijuoti, bet ir aplankyti kitas šalis, todėl žvalgausi į Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės universitetus.

Kokia esi gyvenime?

Labai sunku apibūdinti save, nes dar esu besiformuojanti asmenybė, paauglė. Esu jautri kitų nesėkmėms, sunkiai išgyvenau dviejų artimų draugų netektį. Jos leido suvokti, koks gyvenimas yra trapus, pasijaučiau atsakinga už save ir savo veiksmus. Bet, be viso to, esu linksma, mėgstanti dainuoti, juoktis.

Kodėl su šeima išvykote iš Lietuvos? Ar svajoji sugrįžti į gimtinę visam laikui?

Tikrai nepradėsiu kurti istorijų, kad atvažiavome šalies pažiūrėti ir netyčia užsilikome. Tėvai nusprendė atvažiuoti į Norvegiją siekdami geresnės finansinės gyvenimo kokybės, nei tuo metu buvo Lietuvoje. Tačiau tiek aš, tiek kiti šeimos nariai visada buvome, esame ir liksime lietuviai. Namie žiūrime lietuvišką televiziją, sekame savo gimtosios šalies naujienas, dalyvaujame daugelyje vietinės lietuvių bendruomenės organizuojamų renginių ir kasmet bent kartą grįžtame namo, į Lietuvą.

Mano nuomone, kiekvienas emigrantas kažkur giliai širdyje viliasi ir nori grįžti į Lietuvą. Aš taip pat manau, kad anksčiau ar vėliau tikrai grįšiu, nes, kaip nuolat sakau, tėvynė mane šaukia (šypsosi).

Minėjai, kad iš pradžių išvykusi jauteisi labai laiminga. Kas kėlė džiaugsmą?

Nauja šalis, nauji draugai, įdomi, iki tol negirdėta kalba sukėlė tam tikrą euforiją, atrodė, kad atsivėrė naujos galimybės, nauji horizontai tiek asmeniniame, tiek kūrybiniame gyvenime. Mokykloje taip pat sekėsi gerai: mokytojai gyrė mano anglų kalbos mokėjimo lygį ir dažnai sakė, kad jiems dar reikia pasitempti. O ir nauja kalba atrodė gana lengvai išmokstama.

4 (1)

Ko labiausiai ilgiesi gyvendama Norvegijoje?

Vargu ar galima išskirti vieną ar kelis dalykus… Kai esi taip toli, ilgiesi visko: pradedant giminaičiais, gamta, klimatu ir baigiant cepelinais. Žodis „Lietuva“ man sukelia tiek daug gerų jausmų, ši šalis yra didelė mano širdies dalis.

Minėjai, kad, gyvendama Norvegijoje, pasikeitei. Kokius pokyčius pastebėjai?

Atvykusi čia perėjau iš vaikystės į paauglystę, iš naujo įvertinau tai, kas iš tiesų gyvenime svarbu. Atsirado stiprus patriotizmas; draugų netektys brandino mane kaip asmenybę. Tą pastebiu ir savo kūryboje. Eilės tiesiog pasikeitė, jos ,,suaugo“.

Kaip sekėsi adaptuotis kitos šalies mokykloje?

Išėjus iš integracinės klasės, kur galėjau prireikus laisvai vartoti anglų kalbą, buvo šiek tiek sunku. Geografija, fizika, chemija, istorija – viskas buvo dėstoma tik norvegų kalba. Tačiau aš nepasidaviau. Užsispyrimas ir atkaklus darbas padėjo man įveikti visus kalbos barjerus. Dabar galiu pasidžiaugti gerais ir labai gerais pažymiais ir vertinimais. Mokytojai manimi pasitiki, sako, kad esu pareiginga, darbšti, gabi, atsakinga mokinė ir kad, jei taip ir toliau dirbsiu, galiu tikėtis geriausių mokslo rezultatų.

Galbūt galėtum palyginti Lietuvos ir Norvegijos mokyklas?

Švietimo sistemos yra ganėtinai skirtingos, todėl sunku jas lyginti. Pavyzdžiui, Norvegijoje nėra informatikos, kaip mokomojo dalyko, tačiau kompiuteriai, kaip mokymo priemonės, yra pradedamos naudoti nuo žemesniųjų klasių. Mano mokykloje kiekvienas mokinys turi turėti asmeninį kompiuterį visų pamokų metu. Neturintiesiems lėšų jam įsigyti valstybė sumoka dalį kompiuterio kainos. Taip pat yra daug praktinių užsiėmimų, pavyzdžiui, mokantis apie teismų sistemą, tiesiog suorganizuojamas klasės vizitas į teisminį procesą.

Manau, Lietuvoje moksleiviai siekia geresnės mokslo kokybės, yra atsakingesni.

Kokia atmosfera Tavo mokykloje? Kaip vertini mokytojų darbą, bendravimą su mokiniais, pačių mokinių tarpusavio bendravimą?

Mano mokykla – tikras kultūrų mišinys. Čia sutiksi žmonių iš viso pasaulio – nuo Lietuvos iki Šri Lankos. Visi tarpusavyje labai draugiškai sutaria, stengiasi vieni kitus suprasti, palaikyti, vieni kitiems padėti ir kuo daugiau bendrauti.

Mokytojai taip pat labai tolerantiški, vertina objektyviai, mokiniams visada konkrečiai paaiškinama, kodėl šie gavo vienokį ar kitokį pažymį ir ką turėtų daryti norėdami kitąkart pasiekti geresnių rezultatų. Jei kyla kokių nors keblumų, visuomet galima kreiptis į auklėtoją ar dalyko mokytoją – jis (ji) visada stengiasi padėti, kaip tik gali.

Ar yra tekę susidurti su vietinių žmonių netolerancija imigrantams?

Yra buvę nemalonių situacijų, tačiau nekreipiau į tai per daug dėmesio, tiesiog pagalvodavau, kad tokia yra imigracijos kaina.

Ką paprastai mieliau renkiesi: nerūpestingą laisvalaikį su draugais ar kūrybą?

Įvairiai: kartais galiu pusę dienos praleisti su drauge prekybos centre, o kartais – atsiduoti knygos siužeto kūrybai. Žinoma, jei jaučiu, kad atėjo stiprus įkvėpimas rašyti, mieliau panyru į savo herojų gyvenimus.

1 (1)

Tikriausiai nemažai ir skaitai? Kurios knygos Tau paliko didžiausią įspūdį?

Man patinka įvairi literatūra. Pastaruoju metu esu pasinėrusi į Beccos Fitzpatrick romanų seriją ,,Puolęs angelas“. Ją rekomenduočiau fantastiką, romantiką ir įtampą mėgstantiems skaitytojams. Tačiau didžiausią įspūdį palikęs romanas – norvegų rašytojos Herbjørg Wassmo ,,Stiklinė pieno“. Tai kiekvieno skaitytojo dėmesį prikaustanti tikrais faktais paremta knyga apie jauną merginą iš Lietuvos ir sunkius jos išgyvenimus svetimoje šalyje. Šios knygos yra išverstos ir į lietuvių kalbą.

Kokių dar pomėgių turi?

Man taip pat labai patinka mokytis kalbų. Dabar laisvai kalbu keturiomis: lietuvių, anglų, norvegų, rusų. Nors pastarąją mokiausi tik pusę metų, dažnai girdžiu komplimentą: „Tu gerai kalbi rusiškai.“ Taip pat moku šiek tiek latviškai. Išmokti šią kalbą mane įkvėpė muzika, o dabar ja domiuosi ir jos įgūdžius tobulinu bendraudama su susirašinėjimo draugais, žiūrėdama latviškus filmus. Taip pat galiu primityviai bendrauti ispanų kalba, kurios išmokau iš serialų dar gyvendama Lietuvoje. Ši kalba labai padėjo integracinėje klasėje bendrauti su angliškai mažai mokančiais bendraklasiais iš Peru ir Brazilijos.

Papasakok, kaip Tau pavyko vos per pusmetį taip gerai išmokti rusų kalbą? Lankei intensyvius kalbos kursus ar daug mokeisi savarankiškai?

Tiesą sakant, net pati nežinau… Jokių papildomų kursų nelankiau. Tėvai yra sakę, kad aiškiai rusiškai dainuoti gebėjau būdama dvejų metukų. Žodynas taip pat plėtėsi klausantis tos kalbos dainų, žiūrint filmus, kurie buvo populiarūs, kai buvau maža.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Inga Nanartonytė

Jaunoji kūrėja pasidalijo su „Lietuvės“ skaitytojais savo eilėraščiu „Su tavim“.

Su tavim

Su tavim, brangi tėvyne,
Širdis mana už jūrų marių,
Pas tave gimta laukymė,
Ir močiutė prie vartelių.
Pas tave senolių žodis,
Džiaugsmas, ašara, daina,
Ir vasaros žalumo grožis,
Ryto saulės šypsena.
Nemuno ilgiausia juosta,
Mūs auksas, jūros dovana,
Mums dangaus padovanota,
Mūsų žemė Lietuva.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top