Vieną iš lietingų rudens savaitgalių Pasvalyje lankėsi ypatinga viešnia – gydytoja onkologė-chemoterapeutė Edita Bronė Juodžbalienė. Kalba sukosi apie onkologines ligas, tiksliau, apie tai, kaip jų išvengti. Nors visuomenės sveikatos biuro salė buvo pilna žmonių, vyravo tokia tyla, kad būtum galėjęs girdėti skrendant musę.
„Rajono žmonėms sunkiau gauti reikiamą informaciją, todėl ir sutikau čia atvykti. Įmetus į ežerą akmenuką nueina raibuliukai“, – šypsosi Edita. Kauno klinikose dirbanti gydytoja pastebi, kad apie 70 proc. besikreipiančiųjų žmonių netektų kreiptis pas onkologus, jeigu jie nebūtų visiškai apleidę savo sveikatos. „Mažai judame, valgome daug netinkamo maisto, nereaguojame į pirmuosius sutrikimus. Besikreipiančiųjų požiūris dažniausiai būna toks: „Aš nekaltas, kad susirgau, dabar išgydykite mane“, – stebisi gydytoja. – O kad jo antsvoris begalinis, kalta tikriausiai valdžia ar kaimynas?“
Gydytoja pripažįsta, kad dabartinė medicina vaizdžiai tariant gesina gaisrus, tai yra gydo tik simptomus, bet ligos priežasčių nešalina. Dar daugiau, nei gydytojas, nei pacientas netiki žmogaus organizmo galimybėmis. Gydytojas negali daug interpretuoti – yra ligos kodai, pagal kuriuos ir gydo. Kartais jis tegali tik reanimuoti pacientą, pastatyti jį ant kojų, o po to pacientas patenkintas grįžta į įprastinį savo gyvenimą su įprastiniais įpročiais: judėti tik tiek, kiek reikia perjungiant televizijos kanalą, ir nesukti sau galvos dėl sveikos mitybos. „Visi esame gamtos vaikai ir turime gyventi pagal gamtos dėsnius, o ne savo sukurtus, – pabrėžia gydytoja. – Visi žinome, kaip šiltnamyje auginti pomidorus. Reikia gerokai pasistengti, kad pomidorai užaugtų gražūs: reikia pakankamai saulės, šilumos ir vandens. Mes po 50 metų ir atrodome kaip tie pomidorai: kai kurie prinokę ir gražūs, o kai kurie suvytę ir pajuodusiais šonais. Ką valgai, iš to ir susidedi, kaip gyveni, taip ir atrodai.“
Dauguma pacientų tvirtina, kad visos jų ligos nulemtos iš anksto – suprask, kad paveldėtos. Vis dėlto mokslininkai išsiaiškino, kad genetinės įgimtos priežastys tesudaro 6, daugiausia 10 procentų, o net 60–70 procentų ligų atsiradimą lemia gyvenimo būdas. Tad dauguma sergančiųjų paveldi ne tėvų ligas, o tėvų gyvenimo būdą“, – pastebi gydytoja.
Ką mes valgome, kiek vandens geriame, kiek kartų per savaitę tuštinamės? Ypač vyresniems žmonėms pastarąjį klausimą reikia sau užduoti. Žmogui vanduo yra būtinas. Visoms organizmo cheminėms reakcijoms vanduo naudojamas kaip tirpiklis. Trūkstant vandens vystosi dehidratacinės ligos. Žmogaus organizmas yra unikalus tuo, kad savireguliacija, apsauga, savigyda – visa tai priklauso nuo organizmo, o mes turime jam padėti, – pabrėžia gydytoja. – Verta kaskart užduoti sau klausimus: ką į save dedu, kiek išgeriu vandens, kaip išsivalau, kaip juda mano raumenys, kaip aš mąstau?“
Pasak gydytojos, suserga tas žmogaus organas, kuris turi sąlygas susirgti. Jeigu jis gaus oro (per judėjimą), reikiamo maisto – savireguliacija įvyks. Įsivaizduokite akvariumą, kuriame plaukioja žuvytės (tegul tai bus mūsų organų ląstelės). Kol tame vandenyje pakanka deguonies, kol vanduo skaidrus ir neužrūgęs, tol žuvytės gali gyventi. Vos tik vanduo tampa klampus ir užsiteršęs, žuvytės siekia prisitaikyti, ilgainiui ima kisti, ieškoti būdų, kaip joms išgyventi“, – vaizdžiai pasakoja gydytoja.
Tuos, kurie mano, kad tabletė atstos judėjimą, sveiką maistą, kūno priežiūrą, turiu nuvilti, – sako gydytoja E. Juodžbalienė. – Simptominė terapija sintetiniais vaistais veikia 2, 4, 6 arba 12 valandų, ne ilgiau. Be to, pašalinis vaistų poveikis visada garantuotas. O štai ligų prevencija yra labai svarbi. Svarbu yra suvokti, kad tai priklauso nuo paties manęs, svarbu įgyti motyvacijos keisti gyvenimo būdą, ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę fiziškai judėti, neatidėlioti permainų ateičiai. Mat išeiginių šiuo atveju nėra.“
Vilma Jankevičienė, pasvaliovsb.lt
Artūro Juzefovičiaus nuotrauka