Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, š. m. sausio mėn. Kauno mieste užregistruota 70 susirgimo skarlatina atvejų, t. y. 5 kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (14 atv.). Daugiausia (97 proc.) sirgo 1–6 metų amžiaus vaikai (80 proc.). Dauguma (63 atv.) ligonių lankė vaikų ugdymo įstaigas: 74 proc. – vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigas, 15 proc. – mokyklas.
Kas yra skarlatina?
Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rima Bagdonavičiūtė primena, kad skarlatina – tai ūmi infekcinė liga, kurios sukėlėjas – streptokokas.
Ligos simptomai
Liga iš pradžių pasireiškia karščiavimu (39–40 °C), ligonį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, neretai skauda pilvą, vemiama. Vėliau per 24–48 val. nuo simptomų pradžios liga pasiekia įkarštį: išberiama oda (nugara, krūtinė, šonai, juosmuo, galūnės, lenkiamieji paviršiai) ir pažeidžiama burnos gleivinė (burnos gleivinės paraudimas, padidėja tonzilės, atsiranda apnašų ant liežuvio).
Galimos komplikacijos
Dažniausiai visiškai pasveikstama, tačiau retais atvejais sukėlėjams išplitus galimos šios komplikacijos: ausų uždegimas, gerklų uždegimas, prienosinių ančių uždegimas. Vėlyvosioms komplikacijoms būdingiausias ūmus postreptokokinis reumatas (liga, pažeidžianti širdį, sąnarius, smegenis, odą ir kitus organus). Persirgus skarlatina susidaro ilgalaikis imunitetas, tad pakartotini ligos atvejai labai reti. Skiepų nuo šios ligos nėra.
Kaip užsikrečiama?
Pagrindinis infekcijos šaltinis yra skarlatina sergantis žmogus. Užkrečiamumo periodas gali būti labai įvairus. Ligonio negydant, jis gali trukti 10–21 dieną, tačiau anksti pradėjus gydyti antibiotikais užkrečiamumo laikotarpis sutrumpėja iki 24 val.
Ligos slaptasis periodas (nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų) trunka 2–7 dienas, retais atvejai gali būti ilgesnis.
Skarlatina užsikrečiama lašeliniu būdu per orą, artimai bendraujant su ligoniu arba sukėlėjo (streptokoko) nešiotoju. Galima užsikrėsti ir netiesiogiai – liečiant streptokokais užterštus aplinkos daiktus. Užsikrėtimo per streptokokais užkrėstą maistą, vandenį atvejai gana reti.
Kaip apsisaugoti?
Siekiant išvengti susirgimo skarlatina rekomenduojama:
• Pastebėjus pirmuosius ligos simptomus (gerklės skausmą, karščiavimą, odos bėrimą), ligonį izoliuoti, neleisti į vaikų ugdymo įstaigą ir nedelsiant kreiptis medicinos pagalbos į asmens sveikatos priežiūros įstaigą).
• Ligonis izoliuojamas ne mažiau kaip 24 val. nuo antibakterinių vaistų vartojimo pradžios, vėliau aplinkiniams ji nebepavojingas. Siekiant išvengti komplikacijų, rekomenduojama mažiausiai 5 d. atsisakyti įprastinės veiklos. Vaikų ugdymo įstaigos rekomenduojama nelankyti iki gydymo pabaigos (apie 10 d.).
• Ligonio indus, drabužius, rankšluosčius ir kt. daiktus laikyti atskirai nuo sveikų asmenų daiktų, o panaudojus plauti karštu vandeniu ir buitinėmis valymo ir dezinfekcijos priemonėmis (soda, muilu, 0,16 proc. jodo tirpalu ir kt.).
• Šeimos narių, ypač mažamečių vaikų, turėjusių kontaktą su ligoniu, sveikatos būklę stebėti 7 d.
• Valyti patalpas drėgnuoju būdu, naudojant buitines valymo ir dezinfekcijos priemones (sodą, muilą, 0,16 proc. jodo tirpalas ir kt.), ir jas kuo dažniau vėdinti.
• Vartoti tik tinkamai ruoštą ir gerai termiškai apdorotą maistą, nes galima užsikrėsti skarlatina per streptokokais užterštą maistą, pieną.
• Reguliariai plauti rankas – ne tik kai jos susiteršusios, bet ir lietus ligonio aplinkos daiktus, valgymo įrankius ir kt., taip pat prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš gaminant maistą, grįžus iš lauko ir t. t.
• Ugdyti vaikų asmens higienos įpročius, užtikrinti kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo reikalavimų vykdymą. Kosint, čiaudint būtina nusisukti nuo kitų žmonių, užsidengti nosį ar burną vienkartine nosinaite, o ją panaudojus išmesti į šiukšlių dėžę ir nedelsiant nusiplauti rankas. Tai padeda ir norint išvengti peršalimo ligų.
• Į vaikų ugdymo įstaigą vaikas gali grįžti tik visiškai pasveikęs ir gydytojui leidus.
Parengė Rima Bagdonavičiūtė