Pradinis / Emigrantai – Lietuvos dalis / Piterboro lietuvių bendruomenės pirmininkė Rūta Dalton: „Stengiamės kelti lietuvių pasitikėjimą savimi“

Piterboro lietuvių bendruomenės pirmininkė Rūta Dalton: „Stengiamės kelti lietuvių pasitikėjimą savimi“

„Man skaudu, kai žiniasklaida, ypač Lietuvoje, neigiamai aprašo lietuvius ir jų gyvenimą Piterbore, todėl su komanda stengiamės kelti čia gyvenančių lietuvių pasitikėjimą savimi ir gerinti tautiečių įvaizdį“, – sako Piterboro lietuvių bendruomenės pirmininkė Rūta Dalton. Susipažinus su Rūta iš arčiau akivaizdu, kad prie šio tikslo reikšmingai prisideda ne tik komandinė organizacijos veikla, bet ir asmeninis itin aktyvios lyderės pavyzdys.

Rūta Dalton. „Ruta Sinari Photography“ nuotrauka
Rūta Dalton. „Ruta Sinari Photography“ nuotrauka

Atvyko dėl darbo, pasiliko dėl meilės

Rūta iš Lietuvos išvyko 2007 metais, kai iš Vilniaus persikėlė dirbti į Varšuvoje esantį bendrovės „PwC“ padalinį, audito skyrių. Po Lenkijoje praleistų metų dvejus metus dirbo audito ir finansų srityje Briuselyje, vėliau trejus metus Bazelyje (Šveicarijoje) ir galiausiai karjeros kelias atvedė į Jungtinę Karalystę. Prieš šešerius metus ji buvo paaukštinta ir priimta trejus metus stažuotis Kembridže – dirbti Šiaurės Europos finansų vadove. Praėjus vos pusmečiui, sutiko savo būsimą vyrą Matthew. „Atvažiavusi į Jungtinę Karalystę dėl darbo, pasilikau joje dėl meilės. Ši šalis yra ir tikriausiai liks mano paskutinė kelionės stotelė“, – šypsosi pašnekovė.

Nėra kada nuobodžiauti

Rūta savo laiką dalija daugybei skirtingų veiklų, kai kurias jų tenka derinti kasdien. Ji dirba finansininke, trečius metus pirmininkauja Piterboro (angl. Peterborough) lietuvių bendruomenei. Dar visai neseniai kandidatavo į Piterboro miesto savivaldybės tarybą (šiais metais rinkimai atšaukti dėl koronaviruso). Vasarą kartais teisėjauja atletikos varžybose. Taip pat yra vienos didelės vidurinės mokyklos tarybos narė. Jauna moteris mano, kad pasiekti tai, ką turi dabar, padėjo pasitikėjimas savimi, didelis ryžtas, konstruktyvus požiūris į pralaimėjimus ar klaidas, sunkus darbas ir motyvuota bei efektyviai dirbanti komanda.

Neplanuotas posūkis į politiką

Retas lietuvis ryžtasi įsitraukti į politiką, tuo labiau ne gimtojoje šalyje. Todėl žinia apie Rūtos kandidatavimą į Piterboro miesto savivaldybės tarybą sulaukė ir lietuviškos žiniasklaidos dėmesio. Ji neslepia, kad anksčiau politika jai nebuvo itin įdomi sritis. Pasirodo, domėtis ja jauną moterį paskatino ne kas kita, o meilė. „Politika pradėjau domėtis tik sutikusi Matthew. Tiesą sakant, prieš tai netgi retai balsuodavau, nes nemažai metų gyvenau skirtingose šalyse, dažnai vykdavau į tarptautines komandiruotes ir tiesiog neturėdavau laiko, – prisipažįsta pašnekovė. – Matthew anksčiau buvo stipriai įsitraukęs į politiką. Kai mes susipažinome 2014 metų pabaigoje, Jungtinėje Karalystėje kaip tik buvo ruošiamasi 2015 metų gegužės mėnesio parlamento rinkimams. Matthew buvo konservatorių partijos rinkimų kampanijos vadovas Piterbore, todėl, norėdamas ir bendrauti su manimi, ir laimėti rinkimus, vesdavosi mane į visus susirinkimus, kvietė padėti ir taip įtraukė į politiką. Turime daug politikų draugų, todėl po 2015 metų parlamento rinkimų padėjau įvairiems kandidatams, pavyzdžiui, bendrauti su lietuvių rinkėjais. Po kiek laiko supratau, kad ir aš norėčiau išbandyti savo jėgas ir atstovauti lietuviams miesto taryboje.“

Rinkimų kampanijos ypatumai

Lietuvė siekė tapti viena iš trijų Gunthorpe rajono atstovų Piterboro miesto savivaldybės taryboje. Ruošiantis šiems rinkimams teko įdėti daug darbo. Rinkimų kampanijos čia vyksta kiek kitaip nei Lietuvoje. „Likus šešiems mėnesiams iki rinkimų leidome ir dalijome mėnesinius politinius laikraščius apie Gunthorpe rajoną. Kiekvieną mėnesį man, mano draugams ir partijos aktyvistams tekdavo išnešioti 3500 tokių laikraščių į kiekvieną namą. Aplankyti šimtą namų užtrunka apie 45 minutes. Likus šešioms savaitėms iki rinkimų, laikraščių ar skrajučių platinimas tapo kiekvieno savaitgalio užsiėmimu. O likus keturioms savaitėms iki rinkimų kiekvieną vakarą po darbo po dvi valandas belsdavausi į gyventojų duris, prisistatydavau, šnekėdavau ir ragindavau balsuoti už mane. Manau, jog pasibeldžiau į apytiksliai aštuonių šimtų namų duris, pasikalbėti teko su maždaug pusės iš jų gyventojais“, – pasakoja Rūta.

Nepaisant įdėto didžiulio darbo, net ir po keliolika kartų perėjus visas rajono gatves, rinkimų laimėti nepavyko. Jos manymu, tai lėmė įvairios priežastys, tarp jų ir tuometė politinė šalies situacija. Šiemet ji vėl nusprendė dalyvauti, tačiau kovo mėnesį vyriausybė atšaukė rinkimus dėl koronaviruso.

Siekia formuoti teigiamą vietos lietuvių įvaizdį

Kaip minėta, Rūta jau trečius metus pirmininkauja vietos lietuvių bendruomenei. Domėtis ja pradėjo dar gyvendama ir dirbdama Kembridže, nes buvo nusprendusi pasibaigus trejų metų stažuotei keltis į šį miestą.

Anot pašnekovės, lietuviai į Piterborą pradėjo važiuoti keleri metai prieš 2004-uosius, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą. Nors oficialūs 2011 metų gyventojų surašymo duomenys rodo, kad tuo metu Piterbore gyveno apie 3,5 tūkst. lietuvių, Rūtos manymu, dabar mūsų tautiečių čia gyvena bent dvigubai daugiau. Pasak jos, dauguma lietuvių šioje Anglijos dalyje dirba žemdirbystėje, logistikoje ar maisto pramonėje, tačiau taip pat yra ir vis daugėja smulkiųjų ir vidutinių verslininkų: atidaromi restoranai (dabar jų mieste yra trys), parduotuvės, grožio salonai, savo veiklą čia vysto keletas smulkių aludarių, paslaugas teikia įvairių sričių treneriai ir kt.

Rūta pastebi, kad nors ir pasitaiko išimčių, lietuviai čia gyvena draugiškai ir, nepaisydami neigiamų istorijų apie Piterborą, mėgsta šį miestą.

Vienas iš R. Dalton vadovaujamos bendruomenės tikslų – auginti tautiečių pasitikėjimą savimi, formuoti teigiamą vietos lietuvių įvaizdį. „Man yra skaudu, kai žiniasklaida, ypač Lietuvoje, neigiamai aprašo lietuvius ir jų gyvenimą Piterbore, todėl su komanda stengiamės kelti čia gyvenančių lietuvių pasitikėjimą savimi, skatiname prisidėti prie vietos gyvenimo ir bendros tvarkos puoselėjimo, dalijamės vieni kitų pasiekimais. Užsibrėžiame aukštus tikslus, pavyzdžiui, liepos 6-ąją garsiausiai pasaulyje sugiedoti Lietuvos himną. Mūsų bendruomenės feisbuko puslapyje visada dalijamės tik pozityvia arba neutralia informacija ir taip pamažu keičiame savo, Piterboro lietuvių, įvaizdį“, – pasakoja Rūta.

Žvilgsnis į priekį

Bendradarbiaudama su kitais kolektyvais, organizacijomis Piterboro lietuvių bendruomenė organizuoja įvairius lietuviškus ar tarptautinius renginius: Velykų, Kalėdų šventes, Lietuvos himno giedojimą liepos 6-ąją, Vasario 16-osios, Moters dienos ir Motinos dienos minėjimus ir kt. Pasak Rūtos, ši veikla vykdoma stengiantis išsaugoti lietuviškas tradicijas, savą kalbą, skatinti tautiečių, ypač moterų, kurios bendruomeninėje veikloje dalyvauja gausiau, tarpusavio bendravimą, taip pat orientuotis į vaikus. „Piterbore gyvena 7–10 tūkstančių lietuvių, dauguma jų čia turi giminių, draugų, kaimynų, kolegų lietuvių, taip pat beveik visas paslaugas gali įsigyti iš tautiečių. Atrodytų, bendruomenės šiuo metu kaip ir nereikia, nes užtenka lietuviškumo aplink. Tačiau mes žiūrime į priekį ir norime, jog lietuvybė, lietuviškos tradicijos išliktų po dvidešimt ar trisdešimt metų, kad čia gimusi antroji ar trečioji karta vis dar jaustųsi lietuviais“, – dar vieną bendruomenės veiklos tikslą įvardija jos pirmininkė.

Prie šios misijos reikšmingai prisideda lituanistinė mokyklėlė „Gintarėlis“, kurioje kiekvieną šeštadienį susirenka apie du šimtus vaikučių. Taip pat svarbus meno kolektyvų indėlis. Čia gyvuoja tautinių šokių kolektyvas „Raskila“, mišrus choras „Motyva“. Lietuvius buria ir sportas – Piterbore įsikūręs krepšinio klubas vaikams bei suaugusiesiems „Vytis“; turinčius bendrų pomėgių jungia įvairių kitų sporto šakų klubai.

Susiskaldymą šalyje keičia vienybė

Kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, įprastą gyvenimą Jungtinėje Karalystėje kuriam laikui suparalyžiavo koronavirusas. Pašnekovė pastebi, kad ši nelaimė žmones vienija. „Dauguma britų laikosi vyriausybės nurodymų ir palaiko jos priimamus sprendimus. Atrodo, jog šios krizės akivaizdoje žmonės pamiršo politinius nesutarimus, šalį suskaldžiusį „Brexit’ą ir susivienijo, kad įveiktų šį virusą. Kai sveikatos apsaugos ministras paskelbė pagalbos prašymą, norėdamas surinkti 250 tūkstančių sveikatos apsaugos sistemos savanorių, per dvi–tris dienas atsirado daugiau nei 700 tūkstančių norinčių padėti žmonių. Tai įrodo britų stiprumą ir vienybę nelaimės atveju“, – pasakoja Rūta.

Ji didžiuojasi ir lietuvių bendruomenės komanda, kuri, vedama vienos iš organizacijos narių Snieguolės, savanoriškai teikia pagalbą į bėdą pakliuvusiems lietuviams. Savanoriai išvežioja maistą sunkiai besiverčiantiems, konsultuoja dėl pašalpų, suteikia galimybę gauti psichologinę pagalbą ir kt.

Lyderystė – darbo ir pastangų rezultatas

Rūtos ankstesnė ir dabartinė veikla neatsiejama nuo lyderystės. Ji mano, kad noras būti lydere ar vadove buvo visada, tik pradėjo kristalizuotis nuo 26 metų, kai su darbo patirtimi ji įgijo pasitikėjimo savo jėgomis, pastebėjo, kad geba pasitelkusi komunikaciją daryti įtaką žmonėms.

Paklausta, kas svarbu norint ugdyti lyderio bruožus, Rūta dalijasi įžvalgomis: „Lengva tapti vadovu, paskirstančiu darbą, duodančiu instrukcijas, priimančiu sprendimus ir panašiai, tačiau yra sunku tapti lyderiu, kuris skatintų komandą siekti daugiau, kuris motyvuotų ir įkvėptų, kuriuo kiti pasitikėtų ir norėtų sekti. Norint būti lyderiu, reikia mokytis iš savo ir kitų klaidų, reikia suprasti savo asmenybę ir kaip tam tikras elgesys veikia aplinkinių elgesį. Reikia mokėti pritaikyti lyderystės stilių skirtingose situacijose ir daug daugiau.“

Moteris tiki, kad geru lyderiu ne gimstama, o tampama. „Esu įsitikinusi, jog lyderiu gali būti kiekvienas žmogus, jeigu tik to nori ir stengiasi tobulėti. Tačiau mokytis iš savo klaidų, tobulėti ir tapti geresniu lyderiu yra labai sunku, be pagalbos tai beveik neįmanoma. O padėti gali mentoriai, knygos, TED, grįžtamasis ryšys ir t. t. Mano pačios kelionė lyderio vaidmens link dar tik prasidėjo ir, manau, ji niekada nesibaigs“, – pokalbį baigia Rūta.

Inga Nanartonytė

Nuotraukos iš Rūtos Dalton asmeninio archyvo

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top
%d bloggers like this: