Pradinis / Kelionės / Po Lietuvą su šeima: ką aplankyti pakeliui iš Kauno į Klaipėdą?

Po Lietuvą su šeima: ką aplankyti pakeliui iš Kauno į Klaipėdą?

„Keliaukite kartu su šeima, nes laikas, praleistas su mylimiausiais žmonėmis, yra pats vertingiausias“, – teigia keliautojas, fotografas Vytautas Kandrotas. O norint gerai praleisti laiką, atrasti naujų objektų ir nematytų lankytinų vietų visai nebūtina leistis į tolimas keliones svetur. Dažnai vietos, kurios geografine prasme mums artimiausios, būna pažintos kur kas mažiau nei populiarieji šiltųjų kraštų kurortai. Šis šiltasis sezonas – puikus metas pažinti Lietuvą.

Važiuojant iš Kauno į Klaipėdą (arba iš Klaipėdos į Kauną) A1 autostrada, kelionė gali būti labai įdomi. Jei nepabijosime retkarčiais išklysti iš pagrindinio kelio, atrasime mūsų laukiančius gamtos bei kultūros lobius. Nebūtina visų objektų aplankyti iš karto, pasirinkime po vieną dvi šalia esančias vietoves kaskart, kai važiuosime į pajūrį ar namo.

Kelionės maršrutas:  Kaunas–Cinkiškiai–Daugėliškiai–Ariogala–Raseiniai–Tauragė–Bijotai–Medvėgalis–Klaipėda

V. Kandroto nuotr.
V. Kandroto nuotr.

Jeigu vykstate iš Kauno, pirmasis dėmesio vertas objektas – visai šalia. Išvažiuodami iš miesto, ties vakarinio aplinkkelio mazgu pažvelkime į kairę ir pamatysime čia stūksantį Kauno IX forto memorialą ir forto įtvirtinimų kompleksą (1). Forto statybos vyko 1903–1911 m., gynybiniai įtvirtinimai tarpukariu buvo virtę kalėjimu. Užsukime čia – prisiliesime prie istorijos, sužinosime daug naujų dalykų. Lankant čia įrengtas ekspozicijas ir klausantis istorijų nugara nubėgs šiurpuliukas.

Vykime Babtų link, juos pravažiavę, iš greitkelio išsukime į kelią Kėdainių link, kur bus ženklas „Žalgirio parkas 0,3“. Čia, minint Žalgirio mūšio 580-ąsias metines, buvo pradėtas kurti Žalgirio mūšio memorialinis parkas (2). Apžiūrėkime koplytstulpius, pailsėkime raudonųjų ąžuolų pavėsyje ir tęskime kelionę jūros link.

Kita stotelė – Daugėliškių miško bunkerio pažintinis takas (3). Nuo 196 kelio į Ariogalą ties Jučių kaimu įrengta nuoroda, vedanti į šį taką. Jis prasideda už maždaug 1,2 km nuo kelio. Eidami pažintiniu taku susipažinsime su Lietuvos partizanų gyvenimu ir svarbiausiais įvykiais Daugėliškių miške. Pasivaikščioję vykime į Ariogalą – miestą, esantį visai šalia A1 autostrados. Už Ariogalos, prie senojo Žemaičių plento, šlaite boluoja Gedimino stulpai (4). Netoliese trykšta stebuklingu laikomas šaltinėlis, vadinamas Švč. Mergelės Marijos ašarų šaltiniu, įrengta poilsio aikštelė.

Toliau keliaukime į Raseinius. Pasivaikščiokime po centrinę miesto dalį, stabtelėkime prie centrinėje aikštėje stovinčios „Žemaičio“ skulptūros (5) – miesto simbolio, apžiūrėkime V. Kudirkos gatvėje esantį senojo pašto pastatą, kurį puošia įspūdingi bareljefai, užsukime į Raseinių krašto istorijos muziejų (6), įsikūrusį buvusiuose Raseinių arešto namuose. Būtinai kyštelėkime nosis į senąjį arešto namų kiemelį. Čia, vadovaujantis senuoju kalėjimo teritorijos projektu, atkurtas septynkampis teritorijos planas.

Važiuodami prie jūros, galime ekipažo nariams iškrėsti linksmą pokštą. „Jūrą“ atrasime visai netoli Kryžkalnio. Vos už 34 km – Tauragė. Kelias A12 tiesus, be gyvenviečių, tad jau už 20 min. privažiuosime miesto ribas. Pervažiavę centrinę dalį prieš akis išvysime kelio ženklą „Jūra“. Tiesa, tai upė, bet bus smagu pasivaikščioti upės krantine, pasistiprinti ant užtvankos įrengtoje kavinėje.

Atvykus į Tauragę verta apžiūrėti į pilį (7) panašų buvusios muitinės pastatą, kur įsikūręs Tauragės turizmo informacijos centras, Tauragės krašto muziejus (8), Fotografijos galerija ir kitos įstaigos. Taurų parke patirsime nepamirštamų įspūdžių medžių trasose ir išbandysime kitas pramogas. Taip pat čia įrengti XII–XIII a. pilies įtvirtinimai su požeminiu lietuvių bei kryžiuočių ginklų muziejumi.

Grįžkime tuo pačiu A16 keliu Kryžkalnio link. Jei dar liko jėgų, vykime apžiūrėti Dionizo Poškos Baublių (9): ties Skaudvile sukime į kairę ir už 7 km atsidursime Bijotų kaime. Čia jau daugiau nei 200 metų stovi tūkstantmečio ąžuolo kamiene išskobtas namukas, kuriame buvo įrengtas pirmasis senienų muziejus Lietuvoje. Ar kada teko matyti ką nors panašaus? Šis objektas nustebins kiekvieną keliautoją!

Išvykdami iš nedidelio Bijotų kaimo, neskubėkime į autostradą ir pavažiuokime apie 25 km 197 keliu šiaurės vakarų kryptimi. Tai senasis Žemaičių plentas. Už Kaltinėnų miestelio rasime nuorodą į aukščiausią Žemaitijos regiono kalvą – Medvėgalį, vadinamą Medvėgalio piliakalniu (10). Užlipkime į viršų ir įsitikinsime, kad nuo piliakalnio atsiveriantys apylinkių vaizdai išties įspūdingi. Nuo Medvėgalio važiuokime per Požerę, kur prie Paršežerio ežero įrengta nuostabi stovyklavietė su paplūdimiu, valčių prieplauka, vaikų žaidimo aikštelėmis ir netgi aštuonviečiais nakvynės nameliais. Kas žino, gal kitą sykį čia užsinorėsite apsistoti? Ties Laukuva grįžkime į A1 kelią ir, kol dar nesutemo, dumkime Klaipėdos link.

Kauno IX forto muziejus

1903–1911 m. pastatytas fortas atliko gynybinio objekto funkciją, tačiau jau 1924 m. buvo paverstas sunkiųjų darbų kalėjimu, nuo 1940 m. čia buvo kalinami politiniai kaliniai. Vokiečių okupacijos metais IX fortas tapo mirties stovykla: čia buvo pralietas daugiau nei 50 tūkst. žmonių kraujas. Nuo 1958 m. čia įkurtas respublikinės reikšmės Kauno IX forto muziejus, kuriame pasakojama Kauno tvirtovės istorija, pateikiama žinių apie pasaulinius karus, holokaustą, nacistinę ir sovietinę okupacijas. Galima aplankyti forto požemius, pamatyti išlikusias kalėjimo kameras, pabūklų slėptuves ir kitus autentiškus eksponatus.

Kauno IX forto muziejus. V. Kandroto nuotr.
Kauno IX forto muziejus. V. Kandroto nuotr.

Žalgirio mūšio memorialinis parkas

1990 m., minint Žalgirio mūšio 580-ąsias metines, ties Cinkiškių kaimu, prie autostrados Kaunas–Klaipėda, įkurtas Žalgirio mūšio memorialinis parkas Kryžiuočių ordino sutriuškinimui atminti. Žalgirio mūšio karžygius primena koplytstulpiai ir stogastulpiai. Taip pat parke pasodinta daugiau nei 1000 medelių. Pušys susodintos taip, kad skrendant lėktuvu būtų matomas žodis „Žalgiris“ ir tekančios saulės spinduliai.

Žalgirio mūšio memorialinis parkas iš paukščio skrydžio. V. Kandroto nuotr.
Žalgirio mūšio memorialinis parkas iš paukščio skrydžio. V. Kandroto nuotr.

Daugėliškių miško bunkerio pažintinis takas

Daugėliškių miško bunkerio pažintinis takas driekiasi apie 1,1 km ir pasakoja daug svarbių mūsų istorijos detalių. Čia pamatysime Prisikėlimo apygardos štabo bunkerį, aplankysime partizanų vadavietės archyvo vietą, o informaciniuose stenduose perskaitysime apie svarbius partizanų gyvenimo įvykius. Daugėliškių miške įkurtas bunkeris buvo skirtas LLKS štabo susitikimams. 1950 m. liepos 22 d. NKVD operacijos metu bunkeris buvo sunaikintas kartu su jame besislepiančiais partizanais.

Gedimino stulpai

Nuo XIV a. pabaigos Gediminaičių ir Jogailaičių giminės atstovai naudojo Gedimino stulpus kaip vieną iš Lietuvos valstybingumo simbolių. Šis simbolis buvo naudojamas ir senosiose Lietuvos monetose. 1937 m., tiesiant Žemaičių plentą, buvo nulieti betoniniai Gedimino stulpai. Rusų okupacijos metais stulpus mėginta sunaikinti, tačiau nesėkmingai, tad paminklas buvo tiesiog užpiltas žemėmis. 1989 m. Gedimino stulpai atstatyti.

„Žemaičio“ skulptūra

Raseinių miesto centrinėje aikštėje stovi skulptoriaus Vinco Grybo sukurta ir 1934 m. atidengta skulptūra „Žemaitis“. Ji vaizduoja tikrą žemaitį – tvirtą vyrą, sutramdžiusį mešką ir ryžtingai žengiantį pirmyn. Skulptūra sukurta tautinio atgimimo ir kovų už Lietuvos nepriklausomybę dalyviams pagerbti.

Raseinių krašto istorijos muziejus

Raseinių krašto istorijos muziejus įkurtas buvusiuose arešto namuose, kuriuose seniau buvo kalinami komunistinių pažiūrų nepilnamečiai iš visos Lietuvos. Pagal vokiečių architektų projektą statytą kompleksą sudarė dviaukštis kalėjimo pastatas ir dviejų flygelių administracinis-ūkinis pastatas. Šalia glaudėsi namelis, skirtas kalėjimo tarnautojams. 1952 m., likvidavus kalėjimą, pastatuose veikė profesinė technikos mokykla, o po kelių dešimtmečių centriniame arešto namų pastate buvo nuspręsta įrengti muziejų. Čia esančios ekspozicijos lankytojus supažindina su Raseinių krašto istorija, liaudies menu, tradiciniais amatais. Muziejuje vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, vykdomos edukacinės programos.

Tauragės pilis. V. Kandroto nuotr.
Tauragės pilis. V. Kandroto nuotr.

Tauragės pilis

Renesansinis Tauragės pilies ansamblis buvo statomas 1844−1847 metais. Plytas visiems miesto mūriniams pastatams statyti dovanodavęs grafas Platonas Zubovas. Dviaukštis mūrinis pastatas buvo skirtas pasienio ir muitinės tarnybai – areštuotiems kontrabandininkams ir valstybės sienos pažeidėjams kalinti. 1852 m. jis buvo aptvertas mūrine tvora, kieme pastatyta pirtis, ūkiniai pastatai, iškastas šulinys. 1866 m. visas pastatų kompleksas perstatytas. Atsirado kampiniai bokštai, šaudymo angos. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai pilyje buvo įrengę psichiatrijos ligoninę. Nuo 1990 m. pilyje veikia Tauragės krašto muziejus, Fotografijos galerija, Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrius ir Moksleivių kūrybos centras.

Baublys. V. Kandroto nuotr.
Baublys. V. Kandroto nuotr.

Tauragės krašto muziejus

Tauragės krašto muziejuje veikia interaktyvi miesto istorijos ekspozicija, įrengtos gamtos ir istorijos salės, galima apžiūrėti laikinąsias parodas. Muziejuje vykdoma nemažai edukacinių programų, galinčių sudominti ir didelius, ir mažus. Jų metu galima ne tik išgirsti intriguojamų Tauragės krašto istorijos faktų, sužinoti apie gyventojų buitį bei verslus, bet ir pasimokyti praktinių dalykų – iš šiaudų pinti sodus, pasiruošti archeologiniams kasinėjimams, išeiti fotografijos pradžiamokslį.

Dionizo Poškos Baubliai

Pirmąjį senienų muziejų Lietuvoje 1812 m. įkūrė rašytojas, istorikas Dionizas Poška. Įkūrė jį ne bet kur, o tūkstantmečio ąžuolo, vadinto Baubliu, kamiene. 1824 m. šalia pirmojo Baublio buvo pastatytas ir antrasis ąžuolo kamienas. Baublyje pats D. Poška mėgdavęs dirbti ir ilsėtis, tad neatsitiktinai būtent čia buvo sukaupti visi archeologiniai radiniai, istorinė ir etnografinė medžiaga, įkurta bibliotekėlė, kurią sudarė apie 200 knygų. Ne kartą restauruoti Baubliai šiandien įsitaisę po stikliniais gaubtais.

Medvėgalis. V. Kandroto nuotr.
Medvėgalis. V. Kandroto nuotr.

Medvėgalio piliakalnis

Medvėgalis – žymiausia 234 m aukščio Žemaitijos kalva, priklausanti Medvėgalio archeologiniam kompleksui, kuriam taip pat priskiriamos Pilies, Piliorių, Alkos, Ąžuolų, Sumonų kalvos su kūlgrinda. Medvėgalio piliakalnis laikomas žymiausia tvirtove, gynusia Žemaitiją nuo kryžiuočių. Pirmą kartą Medvėgalio pilis kryžiuočių kronikose minima 1316 metais. Užlipę ant piliakalnio išvysime net 14 bažnyčių bokštus, daugybę greta esančių kalvų.

Šį ir kitus kelionių maršrutus rasite kelionių vadove „Po Lietuvą su šeima“ (sudarytojas Vytautas Kandrotas)

Vytauto Kandroto nuotraukos

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top
%d bloggers like this: