Kiekvieno gyvenime apstu impulsyvaus paklusimo ir gilių svarstymų savęs paieškose. Kuo daugiau minčių ir veiksmų pozityvo, tuo laimingesni esame, ir nesvarbu, kokiu greičiu priėmėme sprendimą. Optimizmo varikliuko „energetikas“ – tai kiekvieno mūsų teigiama emocija, kuria pravartu mėgautis su esančiu šalia. Dalytis geranorišku dėmesingumu lietuviai dar moka, tuo įsitikinti galima atvykus į Užpalius (Utenos r.). Galbūt tai Šeimyniškių piliakalnio priešpilio gyventojų palikimas?
I tūkstantmetį menantis piliakalnis – tai Užpalių miestelio, įsikūrusio maždaug už keturių kilometrų, istorijos pradžia. Tik vieno kilometro atstumu nuo miestelio yra Lygamiškio piliakalnis. Jis gerokai mažiau reikšmingas istoriškai, bet čia dažni užpaliečių sambūriai. Šiemet, minit Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir „Tautiškos giesmės“ dieną, nuspręsta labiau prisiliesti prie ištakų.
Siekdamas, kad neliktų pamirštas nė vienas užpalėnas, Užpalių kultūros centras inicijavo akciją „Draugiškas automobilis“. Pėsti ir važiuoti rinkosi miestelio centre. Trispalvėmis ir akcijos ženklu papuoštų automobilių savininkai draugiškai pavėžėjo tuos, kurie atėjo pėsčiomis. Įvykis, kad ant Šeimyniškių piliakalnio arti 100 Lietuvos piliečių giedotų „Tautišką giesmę“, anksčiau nebuvo žinomas. Dėl istorinio aiškumo svarbu parašyti, jog iš miestelio centro atvažiavusiųjų gretas papildė atvykę dviračiais ir nemažas pėsčiųjų būrys, tarp kurių Šventosios upe baidarėmis plaukę Ramygalos kultūros centro atstovai, vadovaujami Virginijaus Kazlausko, bei šalia piliakalnio esančio Degėsių kaimo gyventojai. Kartu su degėsiškiais atėjęs pirmą kartą Lietuvoje besilankantis jaunuolis iš Mičigano sklandžia lietuvių kalba dalijosi buvimo motinos gimtinėje įspūdžiais. Pasididžiavimo tautiškumu nestokojo ir Užpalių seniūno Eugenijaus Keramino sveikinimas bei šalia Degėsių kaimo įsikūrusio „Žygeivių slėnio“ vadovo Giedriaus Indrašiaus Šeimyniškių piliakalnio istorijos priminimas. Pasakojimus apie tolimos praeities įvykius padavimais apie aplinkinių kaimų vietovardžių atsiradimą papildė pasakotoja Vida Baronienė.
Pozityvios nuotaikos apsuptyje lietuviškos stiprybės teikė ne tik istorinės vietovės dvelksmas, bendros dainos, dalijimasis ramygaliečių duona, užpaliečių arbata ir gilių kava, bet ir tai, kad dalyvaujant akcijoje „Draugiškas automobilis“ prisidėta prie gamtos užterštumo mažinimo.
Apie švarią gamtą, jos spalvas be šiukšlių, netradiciškai – per tapybą – kalbėta Užpalių kultūros centre pristatant 2018 m. rugsėjo mėnesį tapybos kūrybinių dirbtuvių (vad. Vytautas Kusas) metu sukurtus darbus. Dešimt mėnesių po aplinkinius miestelius ir rajonus keliavusi paroda sugrįžo ten, kur ir buvo sukurta. Dalis darbų pakeista naujais, nes geranoriško mokytojo įžiebta kūrybinė ugnelė neužgeso. Menininko paskleista energija nesustodama rutuliojasi naujų tapybos technikų paieškose ir savęs atradimuose. Tapybos pojūčio grožiu ir galiomis dalytasi su Anykščių r. šeimos ir vaiko gerovės centro auklėtiniais.
Prasmingų savęs paieškų per meną nestokota ir žymaus uteniškio, Norvegijos ir Lietuvos altininko, Oslo filharmonijos artisto, Askerio kamerinės muzikos festivalio meno vadovo Povilo Syrrist-Gelgotos koncerte užpaliečiams. Idėja koncertuoti ne kultūros centre, o Švč. Trejybės bažnyčioje pasiteisino. Menininko, nuolat ieškančio sąsajų tarp klasikinės ir įvairių tautų liaudies muzikos, daugybės tarptautinių projektų iniciatoriaus šiltas, profesionalus muzikinis atviravimas susirinkusius į bažnyčią apgobė optimizmo skraiste.
Trumpam į gimtąją šalį sugrįžęs atlikėjas, padovanojęs koncertą, neskubėjo namo – dalyvavo šv. Mišiose Užpalių gimnazijos abiturientams. Po jų suskambo bendra klebono Jono Bučelio ir Povilo Syrrist-Gelgotos muzikinė dovana – linkėjimas nepasimesti ateities paieškose ir niekada nepamiršti basomis kojomis išvaikščiotų vietų, kurių istorija užkoduota lietuviškose dainose, padavimuose ir kiekvieno prisiminimuose.
Birutė Minutkienė
Nuotraukų autoriai: Jonas Bučelis, Mindaugas Ilčiukas, Edvinas Meškauskis, Angelė Dikmonienė, Jurgita Elmentienė