Pradinis / Nuomonė / Prof. Vytautas Kasiulevičius. Kas pasiteisino valdant koronaviruso pandemiją?

Prof. Vytautas Kasiulevičius. Kas pasiteisino valdant koronaviruso pandemiją?

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekano prof. Vytauto Kasiulevičiaus teigimu, Lietuva nebuvo pakankamai pasirengusi kilusiai koronaviruso krizei, tačiau ji ne išimtis – kitos šalys taip pat susidūrė su didžiuliais ekonominiais ir sveikatos apsaugos sistemos iššūkiais. Pasak profesoriaus, pasiruošti tokiai pandemijai – išties nelengvas uždavinys ir, nors klaidų neišvengėme, vis dėlto susirgimų mažėja, o tai rodo, kad situacija yra valdoma.

Pixabay nuotr.

Laidoje „VU ekspertai padeda suprasti“ prof. V. Kasiulevičius pasakojo, kad mokslininkai jau ne vienus metus diskutuoja apie galimą didelio masto pandemiją pasaulyje. 2009 m. gripas sukėlė tam tikro masto susirgimų bangą, tačiau ji buvo neblogai kontroliuojama. Pasitelkus turimus vaistus bei reikiamas priemones apsieita ir be didesnio žmonių aukų skaičiaus. Daugelis mokslininkų manė, kad tikimybė, jog artimiausiu metu kils kita pandemija, nėra didelė. Tačiau pavojaus signalų buvo nuolat.

„2003 m. Kinijoje kilo pirmasis SARS viruso protrūkis, vėliau iš Saudo Arabijos ir Rytų Azijos kraštų pradėjo plisti MERS. Taip koronavirusai tapo galimos pandemijos pranašais. Bet į tai nebuvo smarkiai sureaguota, nes bazinis užkrečiamumo ar dauginimosi rodiklis buvo mažesnis nei gripo, todėl daug kas manė, kad juos galima kontroliuoti. Taip mąstė ir Europos Komisija, ir nacionalinės šalių vyriausybės. Kai kurios valstybės ruošėsi intensyviau, tačiau jos turi geresnes planuojamų krizių strategijas, o mes neturėjome tokios. Ką mes padarėme gerai – tai valstybės sprendimas įvesti karantiną kovo 16 dieną“, – sako prof. V. Kasiulevičius.

Profesorius tvirtina, kad nors dabar ir atsiranda daug griežto karantino kritikų, tačiau, gerai nežinant realios epidemiologinės situacijos, toks sprendimas buvo labai logiškas ir pateisinamas.

„Tai, kad Lietuvoje mažai susirgimo atvejų, palyginti su kitomis valstybėmis, yra gera žinia. Nes toks mastas, kuris matomas Italijoje, Ispanijoje ar Prancūzijoje, būtų paralyžiavęs visą mūsų sveikatos sistemą ir sukėlęs neplanuotų, nelauktų politinių ir netgi geopolitinių rizikų Lietuvos teritorijoje. Esame Europos Sąjungos pakraštyje ir vertėtų atsižvelgti į daugelį dalykų. Todėl tai, kad mums pavyko sukontroliuoti padėtį, yra tikrai labai gerai“, – sako mokslininkas.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad įvedus karantiną kovo mėnesį buvo pataikyta į „paskutinę akimirką“, nes tuo metu kreivė jau kilo, vyko eksponentinis augimas: „Iš eksponentinio augimo fazės mes jau išėjome ir, jeigu pažiūrėtume į logaritminę kreivę, dabar mes esame tokioje fazėje, kai kreivė lenkiasi. Manau, kad jeigu nepadarysime nieko blogo, tai kreivė ir toliau lenksis ir gal gegužę ar birželį ji pasieks savo minimumą“, – prognozėmis dalijasi prof. V. Kasiulevičius.

Vis dėlto, anot pašnekovo, kiek asmenų ateityje dar susirgs, atsakyti nėra lengva, nes yra daug faktorių. Pavyzdžiui, Baltarusijoje ir Rusijoje šiuo metu viruso plėtra yra labai intensyvi. Lietuva turi ilgiausias sienas su šiomis ne Europos Sąjungos šalimis.

„Mes susiduriame su klausimu: ar atlaisvinsime karantiną ir intensyvinsime mūsų prekybinius ryšius? Bet tai darant mums reikės aiškiai apsispręsti, kaip kontroliuosime žmonių patekimą, prekių srautus. Visi šie klausimai bus labai aktualūs, nes gali pradėti formuotis ir įvairūs nauji židiniai, kur reikės labai adekvačiai reaguoti.

Vyriausybės reakcija į Nemenčinės židinį yra nebloga. Buvo priimtas sprendimas izoliuoti šią teritoriją ir masiškai testuoti žmones. Taip ir reikėtų elgtis: kiekvienas toks naujas židinys turi būti analogiškai testuojamas. Žinoma, tam reikia resursų ir didelių pajėgų, reikia mobilizuotis visai visuomenei“, – aiškina profesorius.

Sumažintas spaudimas sveikatos sistemai

Apie karantino reikšmę ir svarbą laidoje kalbėjęs prof. V. Kasiulevičius mano, kad Lietuvos visuomenė linkusi pervertinti priimamų sprendimų reikšmę visai ekonomikai. Šiuo metu pasaulyje 4,5 milijardo žmonių patiria vienokį ar kitokį socialinės distancijos apribojimą. Ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos sienos yra uždarytos.

„Imdamiesi griežtų veiksmų mes sumažinome spaudimą sveikatos sistemai. Reikia įsivaizduoti, kas yra pacientai, sergantys šia infekcija. Tai nėra paprastas gripas, kaip mes įsivaizduojame. Dauguma hospitalizuojamų pacientų serga plaučių uždegimu, su labai retomis išimtimis. Plaučių uždegimas – tai gydymas ligoninės stacionare. Kiek mes turime tokių vietų ligoninėje? Daliai pacientų vystosi labai sunki būklė – jiems reikia deguonies, nes plaučių uždegimas plinta, kitiems plaučiai nustoja funkcionuoti, todėl reikia ne tik deguonies, bet ir dar invazyvesnių procedūrų – ekstrakorporininės membraninės oksigenacijos, o mūsų resursai yra riboti“, – teigia gydytojas.

Kaip pažymi profesorius, paradoksas yra tas, kad tokių sunkių pacientų priežiūra sukelia gana didelį pavojų juos prižiūrinčių aukštos kvalifikacijos medikų sveikatai ir gyvybei. Tai yra didelis iššūkis. Todėl būtų neatsakinga kalbėti, kad Lietuva gali sau leisti didesnį susirgimų skaičių: „Jeigu dabartinis susirgimų skaičius, mirčių skaičius ir sunkių pacientų skaičius būtų kaip Švedijoje, mes susidurtume su labai didele įtampa sveikatos apsaugos sistemoje, turint galvoje, kad švedai labiau apsaugo savo medicinos personalą nuo apsikrėtimų, o Lietuvoje, trūkstant net ir elementarių apsaugos priemonių, ta rizika yra gana didelė.“

Turime tapti mobilesni

Paklaustas, ką ši pandemija atskleidė apie pačią sveikatos apsaugos sistemą, kokias sritis reikėtų stiprinti, profesorius tvirtina, kad svarbiausia tapti mobilesniems. Pašnekovo teigimu, aiškiai pamatėme, kad negalima ignoruoti sveikatos priežiūros paslaugų tinklo regionuose – jis turi būti išplėtotas, mobilesnis. Be to, reikės kurti priežiūros sistemas, nes persirgus šia infekcija kartais reikalinga ir tolesnė pagalba.

„Turėkime galvoje, kad yra didelė tikimybė, jog rudenį bus antra koronaviruso banga. Tokiu atveju sistema turės reaguoti labai greitai, nes valstybė greičiausiai nebepajėgs taikyti tokio griežto karantino, kad ekonomikai nebūtų pakenkta, ir sveikatos apsaugai teks daug didesnis krūvis. Taigi sistema turi būti gebanti reaguoti ir į tai, kas labai svarbu, – medikai turi būti tinkamai parengti, tinkamai apsaugoti, kad kuo mažiau jų susirgtų. Didžiausią riziką kelia ne lovų neturėjimas ar priemonių trūkumas. Didžiausia problema yra gydytojų trūkumas“, – reziumuoja mokslininkas.

Kas nutinka susirgusiam COVID-19?

Laidoje „VU ekspertai padeda suprasti“ gydytojas papasakojo, kas nutinka susirgus koronaviruso infekcija COVID-19. Anot gydytojo, pirmiausia šiai ligai, skirtingai nuo gripo, būdinga nestaigi ligos eiga: atsiranda gerklės skausmas, kosulys, tada karščiavimas, jis laipsniškai auga. Liga labai primena plaučių uždegimą, kuriam vystantis simptomai taip pat intensyvėja. Paprastai pacientai, susiduriantys su intensyvėjančia ligos forma, penktą ar šeštą parą patenka į ligoninę.

„Problema su koronavirusu ta, kad tai yra nauja liga žmogaus organizmui, ne šiaip paprastas plaučių uždegimas. Lygiagrečiai vystosi ir intensyvi citokinų audra, arba citokinų štormas, arba citokinų atsipalaidavimo sindromas, pavadinimų yra daug. Tie citokinai – medžiagos, kurios mūsų organizme yra labai svarbios, – sukelia ataką prieš patį organizmą ir organizmas sunkiai gali tai atlaikyti. Todėl reikia dorotis su aibe dalykų. Prižiūrint tokius pacientus, labai svarbu įvertinti, kokia yra jų rizika. Ar pacientas gali būti gydomas įprastame skyriuje, ar jam reikia intensyvios priežiūros? Citokinų audros metu dažnam pacientui prireikia anesteziologo reanimatologo pagalbos, o tokio profilio lovų skaičius yra ribotas.

Sunkus etapas prasideda nuo devintos ar vienuoliktos paros – šios kelios paros būna pačios sunkiausios. Kai kurie pacientai tada pradeda sveikti, o kai kurių būklė tik sunkėja ir taip gali tęstis net ir keletą savaičių. Tokie pacientai patenka į reanimaciją ir yra labai sunkūs, jie ten guli net keletą savaičių, jiems paprastai atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija, kuri tikrai nėra maloni procedūra. Dažnai jie migdomi. Tai reikalinga, kad jie galėtų išgyventi“, – ligos eigą aiškina gydytojas prof. V. Kasiulevičius.

Medikams nuolatos reikia stebėti įvairius smulkius parametrus, rasti tinkamus sprendimus, nes pacientams dažnai vystosi krešėjimo sutrikimai – prasideda trombozės ar kraujavimai. Reikia rimtai valdyti visą krešėjimo sistemą, o tai yra didelis iššūkis. „Iš pradžių susidūrę su tokia situacija mes stebėjomės, kokie netikėti gali būti parametrai, kaip visa tai atrodo. Tačiau po truputį prie to priprantame: matome, kokie parametrai būna, kokios priemonės gali būti efektyvios, kokie sprendimai galėtų padėti, kokie vaistai yra reikalingi“, – pasakoja gydytojas.

Koronavirusas

Sunkiau serga vyrai

Tarp mokslininkų šiuo metu svarstomos įvairios versijos, kokia populiacijos dalis galėjo persirgti koronavirusu besimptome forma. Vieni teigia, kad tokie susirgimai gali sudaryti 20 proc., kiti – kad 80 proc., tačiau tikslių duomenų nėra. Žinoma, kad lengviau ir ne taip dažnai serga vaikai, bet kodėl vaikai serga lengviau, atsakyti nėra paprasta. Neaišku ir kaip įgyjamas imunitetas, ar egzistuoja kryžminis imunitetas.

„Laikui bėgant mes turėtume rasti atsakymus į kylančius klausimus. Pastebima daug įdomių dalykų, pavyzdžiui, vyrai serga daug sunkiau nei moterys – apie 80 proc. reanimacijoje yra vyrai. Ir vyresnio amžiaus žmonės serga daug sunkiau, tačiau yra ir 40 metų ar 50 metų pacientų, kurių gydymo eiga būna labai sunki“, – tvirtina medikas. Jo nuomone, šį pavasarį įgyta patirtis leis lengviau susitvarkyti su kylančiais iššūkiais, jei koronaviruso pandemija pasikartos rudenį.

Tiki sąmoningumu

VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. V. Kasiulevičius sako, kad kylančias krizes padeda įveikti ne tik įvairios taikomos priemonės, svarbų vaidmenį čia atlieka ir piliečių sąmoningumas.

„Puikiai suprantu, kad žmonės daro klaidų. Bet mes esame tokia tauta – lemiamu momentu vis tiek susitelkiame ir padarome teisingą sprendimą. Taip yra buvę ne vieną kartą: atrodytų, jau taip klystame ir krečiame nesąmones, bet kada jau labai blogai – imame ir pasielgiame teisingai“, – pokalbį užbaigia prof. V. Kasiulevičius.

Laidose „VU ekspertai padeda suprasti“ Paulius Gritėnas kalbasi su Vilniaus universiteto mokslininkais, savo srities ekspertais, kurie padeda atsakyti į svarbiausius mūsų keistos ir netikėtos naujosios dabarties klausimus. Pokalbių tikslas – tiesiogiai supažindinti žiūrovus su mokslininkais ir jų darbu, padedančiu suvaldyti, perprasti ir permąstyti mus užklupusias krizes.

naujienos.vu.lt

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Scroll To Top
%d bloggers like this: