Turbūt vienas pozityviausiai nuteikiančių reiškinių Lietuvoje – kaimų ir miestelių gražėjimas, vietos gyventojų aktyvumo didėjimas ir bendruomeniškumo augimas. Antrąjį veiklos dešimtmetį skaičiuojančios ar jį bebaigiančios bendruomeninės organizacijos šiandien gali pasigirti didžiuliu darbų kraičiu. Dauguma jų veiklų skirtos vienam tikslui – kad kiekvienam gyventi savame krašte būtų saugiau, įdomiau ir maloniau. Kad būtų jaukiau atvykėliams. Vieni rezultatai matomi plika akimi, kiti – pajuntami. Džiugina tai, kad puikių pavyzdžių turbūt rastume visoje šalyje. Ne išimtis ir Šakių kraštas, kurį savo darbais puošia dešimtys bendruomeninių organizacijų, vienijančių apie 1800 žmonių. Kokios iniciatyvos jungia šio krašto gyventojus, kokiais keliais judama minėto tikslo link?
Svarbiausias uždavinys – pilietiškumo ugdymas
Anot Šakių bendruomenių centrų asociacijos atstovų, Šakių krašte įregistruotas 41 bendruomenės centras. Bendruomenės centras – tai vieta, kurioje susirenka įvairaus amžiaus, skirtingo išsilavinimo, įvairios visuomeninės padėties žmonės. Jie čia ateina suvienyti savo žinių, jungti savo patyrimo ir noro šviestis, analizuoti bendrų problemų ir dirbti dėl to paties tikslo. Bendruomenės aktyvia veikla sukuria pagrindą pokyčiams, naujoms veiklos kryptims, krašto ateities įvaizdžiui, prasmingam vietos ekonomikos vystymuisi ir partnerystės plėtojimui tarp kaimo bendruomeninių organizacijų ir kitų pilietinės visuomenės NVO, verslo ir vietos valdžios sektorių. Į bendrą veiklą su bendruomenės centrais jungiasi vietovės seniūnijos, mokyklos, kultūros įstaigos, religinės bendruomenės, kitos įstaigos ar visuomeninės organizacijos. Toks veiklų susiliejimas labiau paspartina konkrečios vietovės gyvenimo kaitą.
Bendruomeninėje veikloje kiekvienam bendruomenės nariui suteikiama galimybė dalyvauti savivaldos procesuose, sudaromos sąlygos patikėti savimi ir įsitikinti, kad nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, kaip gyvensime rytoj. Šakių bendruomenių centrų asociacijos atstovų teigimu, pagrindinis bendruomenės centro tikslas – telkti ir aktyvinti bendruomenę, kad ji pati galėtų priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę dėl svarbiausių gyvenimo klausimų. Svarbiausias bendruomeninės organizacijos uždavinys – pilietiškumo ugdymas, nes tai yra bendruomenės tvirtumo ir vienybės garantas.
Veiklų įvairovė
Pirmoji bendruomeninė organizacija Šakių krašte – Gelgaudiškio bendruomenės centras „Atgaiva“ – buvo įkurta 2002-aisiais. Tais pačiais metais jos pavyzdžiu pasekė Kriūkų miestelio ir Valiulių kaimo gyventojai. O po metų jau buvo įregistruota net 14 bendruomenės centrų. Kasmet jų skaičius pamažu augo.
Iš pradžių bendruomenių didžiausias rūpestis buvo rasti patalpas, kuriose galėtų vykdyti veiklą. Vieni glaudėsi kultūros namuose, kiti – mokyklose, dar kiti – bibliotekose ar kitur. Parengusios projektus ir pritraukusios lėšų bendruomenės ėmėsi patalpų remonto, renovacijos darbų. Dabar dauguma Šakių rajono bendruomenių turi patalpas, kuriose gali susirinkti, organizuoti įvairias šventes, mokymus bei kitas veiklas. Susitvarkius patalpas, imta jas pildyti įvairia darbui bei prasmingam vietinių laisvalaikiui reikalinga įranga ir netrukus pereita prie viešųjų erdvių tvarkymo – gyventojų reikmėms pritaikyti įvairūs viešieji objektai.
Apsirūpinus būtiniausia materialine baze, imta orientuotis į gyventojų užimtumo didinimą, rūpintis įvairaus amžiaus žmonių telkimu prasmingoms veikloms, kuriose kiekvienas galėtų atrasti savo intelektinio ir dvasinio augimo galimybes. Po bendruomenių stogu ėmė burtis meno saviveiklos kolektyvai (šokių, dainų ansambliai), vykti įvairūs renginiai. Veiklios Šakių krašto bendruomenės mini svarbiausias kalendorines (Velykos, Užgavėnės, Kalėdos ir kt.) ir valstybines šventes (Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Valstybės diena ir kt.). Siekiant geriau pažinti savo šalį, rengiamos išvykos į įvairias Lietuvos vietoves, o kartais vykstama pasidairyti ir į užsienio grožybes.
Dėmesys vaikams – investicija į ateitį. Tuo įsitikinusios nemaža dalis bendruomenių, savo veikloje atsižvelgiančių ir į jaunųjų savo kraštiečių poreikius. Vienos jų organizuoja vaikams šventes, išvykas, stovyklas, protmūšius, edukacines veiklas, kitos yra įsteigusios vaikų dienos centrus, kurie teikia socialinės priežiūros ir ugdymo paslaugas. Bendruomenės, rengdamos ir vykdydamos projektus, taip pat rūpinasi parkų, sporto ir poilsio aikštelių, vaikų žaidimų aikštelių, kitų vietos bendruomenės teritorijoje esančių poilsio ir rekreacijos vietų tvarkymu ir atnaujinimu, taip kurdamos jaukią ir saugią aplinką vaikų žaidimams, šeimų laisvalaikiui.
Šakių krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, nemažai pastangų skiriama gyventojų judėjimui skatinti, aktyviam laisvalaikiui propaguoti. Tad daugumos bendruomenių veiklos programoje atsiduria įvairios sporto varžybos (nuo tinklinio Slavikuose iki trijų kartų krepšinio ir triatlono Girėnuose), turistiniai ir pažintiniai žygiai pėsčiomis ir dviračiais.
Vyresniesiems sudaroma galimybių laisvalaikį leisti kūrybiškai ir prasmingai – organizuojamos įvairios edukacinės veiklos – nuo advento vainikų gamybos, bandelių ar meduolių kepimo iki audimo.
Nemažai bendruomenių turi tradiciją metų gale sukviesti savo narius į kalėdinį vakarą, kuriame pasidžiaugiama nuveiktais darbais, išreiškiama padėka prie jų prisidėjusiems, dalijamasi bendrais lūkesčiais ir svajonėmis.
Minėti ir kiti bendruomenių renginiai, veiklos skatina gyventojų pilietiškumą, veiklumą, puoselėti sveiką gyvenseną bei sportiškumą. Kartu bendruomenės prisideda prie vietos problemų sprendimo. Pavyzdžiui, Briedžių bendruomenės atstovai lanko sunkiai besiverčiančius, vienišus žmones, jiems suteikia visokeriopą pagalbą – padeda sutvarkyti aplinką, nupjauna žolę, supjauna ir padeda paruošti malkas žiemai, pavasarį iškultivuoja žemės sklypelius prie namų. Visi darbai atliekami bendruomenės aplinkos priežiūros įrankiais ir įranga. Daugelis bendruomenių dalyvauja Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos organizuojamame konkurse „Eismo saugumas bendruomenėse“, kurio pagrindinis tikslas – propaguoti visų eismo dalyvių kultūrą. Įvairiuose renginiuose, akcijose, susitikimuose gvildenamos eismo saugumo temos, pradedant nuo pačių mažiausiųjų – darželį lankančių – vaikų.
Puoselėja savitas tradicijas, saugoja istorinę atmintį
Bendruomenių centrai, suvieniję jėgas su vietos įstaigomis ir kitomis organizacijomis, atlieka svarbų vaidmenį organizuojant svarbiausias kaimo ar miestelio šventes, sutraukiančias tūkstančius dalyvių. Daugelyje šių švenčių atsigręžiama į senąsias krašto tradicijas ir kuriamos savitos tradicijos. Štai didžiausia, gražiausia ir gausiausia Gelgaudiškio miesto šventė – Žolinė. Jos metu tradiciškai į savo tėviškę sugrįžta vietos gyventojų vaikai, anūkai, proanūkiai. Šeimas lanko giminės, artimieji, draugai. Vyrauja bendrystės, susiklausymo ir prisiminimų dvasia. Įstaigos, organizacijos, privačių ir daugiabučių namų gyventojai puošia savo namų aplinką arba savo sukurtus kūrinius eksponuoja pagrindinėje Taikos gatvėje. Tradicija tampa ir kaimyniški susitikimai, vyresniųjų vienišų žmonių įtraukimas į kolektyvus. Galiausiai visos kartos susiburia vakariniame koncerte vasaros estradoje.
Griškabūdžio miesteliui, kuris, anot vietinių, nuo amžių yra lietuvybės puoselėtojas, senųjų papročių saugotojas ir naujųjų kūrėjas, bene svarbiausia yra Oninių šventė, prie kurios prisideda ir vietos bendruomenės centras. Pasak bendruomenės tarybos narių, ši šventė, „atėjusi iš senųjų laikų per trečiąjį šimtmetį skaičiuojančią Kristaus Atsimainymo bažnyčią, yra tapusi ne tik bažnytine švente, bet ir iš Griškabūdžio krašto kilusių ar jiems prijaučiančių žmonių didžiuoju sambūriu. Per jį susitinka gyvieji ir aplankomi mirusiųjų kapai, kur susivienijama bendroje maldoje po šventovės skliautais, kur seniai buvusieji savame krašte ir regėjimais, ir prisiminimais, ir prisilietimais gali pabendrauti su pasiilgta gimtine ir pajusti jos dvasią.“ Tai yra didžiausia miestelio šventė. Ji – tarsi atokvėpis ir susikaupimas prieš svarbiausią metų darbą – rugiapjūtę, todėl siekiama, kad jai netrūktų ne tik sakralumo, bet ir linksmumo.
Šakių krašte vyksta ir visoje Lietuvoje unikalus renginys – Lekėčių miestelio šventė, pavadinta Mėlynių festivaliu. Šis renginys kasmet pritraukia tūkstančius lankytojų iš visos šalies. Tokį gausų svečių skaičių lemia įvairi festivalio programa, kurioje gausu veiklų visai šeimai, įvairių žanrų aukšto meninio lygio atlikėjų bei grupių koncertų. Visą festivalio dieną vyksta sporto varžybos, įvairios meninės ir etninės edukacinės programos, įsikuria tautodailininkų ir amatininkų kiemeliai. Kadangi pagrindinis festivalio akcentas – mėlynės, ir vietinės šeimininkės, ir atvykstantys kulinarinio paveldo puoselėtojai pasistengia paruošti ir pristatyti įvairiausių vienetinių rankų darbo gėrybių su mėlynėmis: arbatų, duonos, pyragų, ledų, uogienių, ledinukų, natūralių kosmetikos priemonių, hidrolatų, muilų, šiomis uogomis dažytų gaminių, daug kitų grožybių ir skanėstų.
Kito Šakių krašto kampelio – Sudargo kaimo – veiklūs gyventojai pajėgas sutelkia ruošdamiesi etnografiniam šio krašto renginiui „Sudargo piliakalnių atsidūsėjimai“, kuris vyksta birželio 23 dieną. Anot Sudargo bendruomenės centro atstovės Albertos Natalijos Dragūnaitienės, „šis renginys, vykstantis nuo 2007-ųjų, skirtas Sudargo pilies ir visos tuometės gyvenvietės sunaikinimo kryžiuočių užpuolimo metu (1317 m. birželio 24 d.) tragedijos sukakčiai priminti. Kartu šis renginys skirtas išreikšti džiaugsmui, atspindinčiam, koks svarbus Lietuvai jos istorinės atminties saugojimas ir puoselėjimas perduodant senolių patirtį, turtingą jų etninių papročių įvairovę, telkusią praeityje ir tebetelkiančią dabar, mokant ir ugdant naujas kartas, kurioms teks saugoti amžinąjį tautos židinį.“
Sudargiečių noras išsaugoti savo krašto istorinę atmintį atsispindi ne tik jų organizuojamuose renginiuose, bet ir kitoje veikloje. 2019-aisiais pasirodė naujas leidinys apie šį kraštą – monografija „Sudargo istorijos atspindžiai“, kurią parengė A. N. Dragūnaitienė. Anot autorės, „leidinio tikslas ‒ prisidėti prie istoriškai turtingos Sudargo krašto praeities paveldo atgaivos, per ilgai glūdėjusios nepelnytoje užmarštyje. Juk ši vietovė ‒ daugelio mūsų valstybei svarbių istorinių įvykių dalyvė ir liudytoja. Iki šiol jos įžemiuose glūdi tvirti mūsų valstybės kūrimosi pamatų akmenys; jos miškų ir laukų keliai, takai bei takeliai dar tebesaugo prasmingus, šio krašto žmonių atmintimi nuolat patvirtinamus knygnešių žygių pėdsakus. Šios dvi istorinės temos labiausiai atspindi Sudargo krašto unikalumą, todėl leidinyje joms skiriama daugiau vietos negu kitoms.“
Verslumo link
Lietuvos bendruomenės skatinamos judėti verslumo keliu – rasti būdų gauti pajamų ir sumažinti priklausomybę nuo valstybės finansavimo, kurį ne visada pavyksta gauti. Ne viena Šakių krašto bendruomenė jau sėkmingai žengia ar pradeda žengti verslumo link. Štai Lekėčių bendruomenės moterų klubo įkurti Kulinarinio paveldo namai, kuriuose mokoma šakočio ir duonos gamybos subtilybių, rengiamos krašto tradicinių valgių degustacijos, gausiai lankomi svečių iš Lietuvos ir užsienio. Tai leidžia ne tik išsaugoti krašto tradicijas, sukurti darbo vietų, pritraukti į Lekėčius daugiau turistų, bet ir užsidirbti bendruomenės reikmėms, taip užtikrinant jos veiklos tęstinumą net ir negavus projektų finansavimo.
Gerdžiūnų bendruomenė, žengdama pirmuosius verslumo žingsnius, už projekto lėšas įsigijo technikos: vejos pjovimo traktorių, sniego valytuvą, šakų smulkintuvą, žoliapjovę, kultivatorių su priedais ir kt., ir pradėjo ją nuomoti bei teikti paslaugas gyventojams. Pastebėjo, kad šios paslaugos kaimiškoje vietovėje yra paklausios, tad buvo nutarta tęsti ir plėsti veiklas šioje srityje. Tuomet įsigyta daugiafunkcė malkų ruošimo mašina. Bendruomenė džiaugiasi pirkiniais, kurie leidžia paslaugas teikti ne tik senėjančiam kaimui, bet ir už jo ribų.
Gelgaudiškiui, garsėjančiam nuostabaus grožio dvaro rūmais, gyvybę įkvėpė vietos bendruomenė, nuolat besirūpinanti nepigiu šių rūmų išlaikymu. Čia rengiamos teatralizuotos ekskursijos, supažindinančios su dvariškių papročiais ir kulinariniu šio krašto paveldu, galima pasimokyti dvariškų šokių, puoselėjami įvairūs amatai.
Vienas iš Voverių kaimo patrauklumo akcentų – tvenkinys, kurį maitina Šešupės intakas Jotija. Tuo puikiai pasinaudojo vietos bendruomenė – ji tvenkinį pritaikė lankytojų poilsiui. Įsigyta baidarių ir vandens dviračių, pastatyta didžiulė pavėsinė su židiniu, sudarytos sąlygos čia organizuoti didelius renginius. Nuspręsta įrengti ir viešbutėlį svečiams.
Sudargo bendruomenės centras turi tautinio paveldo produkto – figūrinių meduolių (grybukų) – gamintojo sertifikatą. Čia gaminti skanėstai keliauja ne tik po visą Lietuvą, bet ir į užsienį. O atvykėliams sumanyta pasiūlyti su šiais meduoliais susijusią pramogą – pažinti Sudarge stūksantį penkių piliakalnių kompleksą begrybaujant po visą komplekso teritoriją. Dalyviai, pasiskirstę į komandas, gauna Sudargo grybingų vietų žemėlapį ir turi kuo greičiau surinkti visus meduolinius grybukus.
Ritinių bendruomenę garsina Sūrių namai, kuriuose vykdoma edukacinės programa „Kaimiško sūrio gimimas“. Jos metu pasakojama apie sūrio atsiradimą, gaminimą, rodomos pieno apdirbimo priemonės. Pasakodamos šeimininkės slegia sūrį ir paskui juo vaišina savo svečius. Kad šie nenuobodžiautų, jiems duodama mušti sviestą kaimiškame muštuvyje, surengiama viktorina.
Panovių bendruomenė gali džiaugtis jai atitekusia puikioje vietoje – ant Šešupės kranto – esančia sodyba, kuri ir padiktavo bendruomeninio verslo idėją. Čia įrengta sporto ir turizmo bazė, kurioje turistai gali ir nakvoti. Įsigyta keliolika baidarių, įrengtas prieplaukos namelis prie upės. Sutvarkyta prieiga prie Šešupės, pastatyti suoleliai poilsiui ir gamtai stebėti.
Bunikių kaimo bendruomenė „Kregždantė“ atvykėliams siūlo edukacinę programą – žygį „Knygnešių takais“. Tarpučių bendruomenės verslas – ne tik džiovinti gydomieji žolynai, bet ir obuoliukai, uogos. Galima įsigyti ne tik jų, bet ir iš jų padarytų užpiltinių.
Tai tėra trumpa bendruomenių veiklų apžvalga, į kurią sutilpo tik mažytė dalelė to, kuo gali didžiuotis nuostabus Šakių kraštas. Tačiau tikiuosi, kad ji sužadino smalsumą, norą pažinti veiklius vietos žmones ir jų puoselėjamas vietoves iš arčiau.
Inga Nanartonytė
Nuotraukos iš bendruomenių archyvų / sakiubca.lt
