Pradinis / Lietuviai svetur / Siekti pokyčių žmonėms padedanti Solveiga Smith: „Išdrįsti būti savimi – iššūkis lietuvėms“

Siekti pokyčių žmonėms padedanti Solveiga Smith: „Išdrįsti būti savimi – iššūkis lietuvėms“

Airijoje gyvenanti RTT specialistė Solveiga Smith noriai dalijasi savo žiniomis su visais jų trokštančiais. Net ir nemokamai. Ypač ši veikla išvystyta karantino metu: lietuvaitė po įvairiausias šalis išsibarsčiusių tautiečių grupėms vedė nemokamas paskaitas ir konsultavo virtualiai. Iš to gimė nauja savanorystės forma: S. Smith planuoja visuomenei pristatyti tinklalapį, kuriame savo talentais nepasitikinčios moterys anonimiškai pristatys savo kūrybines galias – eiles, muziką, prozą, eseistiką.

Solveiga Smith su vaikais Kamile ir Nojumi. Asmeninio albumo nuotr.
Solveiga Smith su vaikais Kamile ir Nojumi. Asmeninio albumo nuotr.

Kaip veikia likimas?

S. Smith džiaugiasi į jos gyvenimą atėjusiu supratimu, jog gyventi reikia čia ir dabar. Negyventi nei praeityje, nei ateityje. Svarbus tik šis momentas. „Bet iki to buvo ilgas kelias. Prisimenu, kad mokykloje, kai reikėjo rinktis specialybę, aš norėjau rinktis tokią, kad galėčiau padėti žmonėms. Ne aš būčiau laiminga, o kad visi aplink mane gyventų laimingai. Esu Lietuvos nepriklausomybės aušros vaikas. „Padėti kitiems“ – kokia tai specialybė? Aš ją tiesiog numečiau kaip nerimtą ir negalinčią manęs aprūpinti. Ištekėjau. Auginau mažą dukrą Kamilę. Netyčia į mano rankas pakliuvo Josefo Merfio knyga „Jūsų pasąmonės galia“. Aš nebuvau iki jos priaugusi ir neturėjau, kas man galėtų paaiškinti jos esmę. Perskaičiau ir knygas apie karmos diagnostiką, angelus. Tais laikais būtum pradėjęs kalbėti apie angelus, tai būtų niekas nesupratęs“, – juokiasi S. Smith.

Solveigą visada kamavo būties klausimai: kodėl vieniems sekasi, o kitiems – ne. „Pradžioje maniau, jog tai vadinamasis likimas, kurį atsineši gimdamas. Vieni turtingi ir sėkmės lydimi, atrodo, tokie kone gimsta, o kitiems viskas nesiseka. Ir pati atradau, jog viskas nėra taip“, – sako ji.

Darbovietė pati ją surado

Prieš dvylika metų S. Smith, kaip ir daug lietuvių, išvyko laimės ieškoti į užsienį. Jos namais tapo Airija. Pirmi metai buvo ypač sunkūs: dirbo greitojo maisto užkandinėje labai ilgas darbo valandas, beveik be miego. „Dirbau daug. Daug ir uždirbau. Bet net sunkiai vaikščiojau iš skausmo“, – prisipažįsta pašnekovė.

Augindama sūnų Nojų S. Smith daug laiko leido namie su kūdikiu, todėl talkino anglų kalbos nemokantiems tautiečiams pildant reikiamus dokumentus, vertėjaudama įvairiose įstaigose. Kartą angliškai nekalbanti pažįstama paprašė padėti išsinuomoti namą.

„Nuėjome į agentūrą pasirašyti namo nuomos dokumentų. Sėdžiu tame biure, apžiūrinėju patalpas, sukiojuosi patogioje kėdėje ir negaliu susikaupti vertėjauti, nes mąstau apie tai, kaip norėčiau ten dirbti. Juk dar vykdama į Airiją ieškotis darbo svajojau dirbti nekilnojamojo turto agentūroje. Traukos dėsnis suveikė: pasirašėme dokumentus, išėjome, o po poros savaičių sulaukiau agentūros šeimininko skambučio tarsi pasiteirauti, ar mano pažįstama patenkinta išnuomotu namu… Jis paklausė, ar aš dirbu, ir pasiteiravo, gal norėčiau pas jį dirbti. Netekau žado ir, žinoma, sutikau. Be to, mano naujas darbdavys netrukus man padavė biuro raktus ir išvyko į užsienį. Nepažįstamam žmogui – raktus…“ – pasakojo S. Smith, vis dar tebedirbanti su šiuo žmogumi.

Noras suprasti – iš gyvenimo krizės

Jauna moteris dirbo nekilnojamojo turto agente, tačiau jautė žinių apie mūsų protą, sąmoningumą stygių. „Nusipirkau Sonios Ricoti „Bounce Back System“ kursą, vėliau mano gyvenime atsidaro Deanas Graziosi, Robinas Sharma, lektorius Bobas Proctorius. Ėmiau viską iš eilės. Ne iš dyko buvimo visa tai atsirado. Žinoma. Buvo gyvenime krizė, kai nežinojau, ką daryti toliau, ką rinktis… Šios knygos ir lektoriai leido man susigrąžinti dvasinę pusiausvyrą, nekristi į priklausomybių dugną ar depresiją. Ieškojau žinių vis daugiau. Dariausi tarsi apsėsta. Pastebėjau, kad žmonės ėmė kreiptis į mane patarimų. Taip mano veikloje atsirado koučingas – ugdomasis vadovavimas. Baigiau specialią mokyklą, gavau asmeninio ir verslo koučerio diplomą. Koučingo specialistai dirba su žmogaus sąmone, kai jis yra sąmoningas, analizuoja savo elgesį ir gali jį tobulinti. Didžiajai daliai mano klientų to nepakako, tad aš nėriau giliau. Žmonėms trukdo riboti įsitikinimai, tai, apie ką jie nenori kalbėti, kas labai skausminga“, – pasakoja specialistė.

S. Smith su Marisa Peer
Solveiga Smith su Marisa Peer

M. Peer pasekėja

S. Smith sako, kad visiškai netyčia jos gyvenime atsirado Marisos Peer seminaras, vėliau visas kursas. „Visas žinias perleidau per save, išbandžiau. M. Peer prieš 30 metų sukurta ir ištobulinta „Rapid“ transformacinė terapija, RTT, – tai hibridinė terapija, kai derinant labiausiai paplitusius terapijos būdus, tokius kaip hipnozė, psichoterapija ir kt., pasiekiami neprilygstami, ilgalaikiai rezultatai. RTT padeda atsikratyti žalingų įpročių, pasiekti norimų rezultatų sporte ar moksle, versle ar kitose sferose, atsikratyti nerimo, panikos priepuolių ir depresijos, pagerina gyvenimo kokybę. Mūsų pasąmonė prisimena ir kaupia informaciją, net jei tai nutiko kūdikystėje ar visai mažiems ir mes to neprisimename. Neigiamus įvykius užkrauname žaislais, saldumynais, bet visa tai sėdi mūsų galvoje ir žmogui suaugus virsta nesutramdomu noru pirkti ar žalojančiu valgymu. Šie, atrodytų, nekalti įvykiai programuoja ir veikia mūsų gyvenimą. Po kokio nors įvykio neigiami prisiminimai išlenda: pvz., kažkas pasijuokė iš vaiko, deklamuojančio eilėraštį mokykloje, ir tai virsta viešo kalbėjimo baime suaugusiajam. Jei vaikas auga aplinkoje, kurioje jam nuolat sakoma: „Nekalbėk, nesikišk, nieko nesupranti“, – jis ir suaugęs bijos išreikšti savo nuomonę“, – pasakoja specialistė.

Tai ne aš

RTT prasideda nuo hipnozės. „Žmonės be reikalo bijo hipnozės. Žmogus tuo metu yra visiškai sąmoningas. Pasikeičia tik mūsų smegenų būsena: iš betos pereiname į alfą. Tik būdami alfa būsenos, kuri pasiekiama miegant, medituojant ar hipnozėje, galima rasti tai, kas mūsų pasąmonėje. Tada įvyksta regresija: hipnozės būsenoje ieškoma, kas praeityje, dažniausiai vaikystėje, atsitiko, kad žmogus turi, pvz., baimę, priklausomybę. Dažniausiai grįžtama į 3–5 senus įvykius. Yra septynios technikos, kuriomis ieškoma, kodėl vienas ar kitas įvykis – tiksliau, mūsų jam suteikiama reikšmė –  daro žalą. Kai buvome maži, tam įvykiui suteikėme vieną reikšmę, kuri suaugusiajam būtų visai kita, bet vis dar vadovaujamės reikšme, suteikta vaikystėje. Reikia rasti tą reikšmę, „ištraukti“, pripažinti ir paleisti. Tam padeda specialios technikos, kaip „tai ne aš“… Performuojamas įsitikinimas. Galiausiai įvyksta transformacija, kurios metu mūsų protui įteigiamas kitas įsitikinimas: žmogus klauso specialius įrašus informacijai įtvirtinti 21 dieną“, – sako S. Smith, kuriai šis mokslas atvėrė viską, ko trūko pačiai.

Beje, prieš dvejus metus S. Smith baigė specialius daug kainuojančius mokslus Marisos Peer mokykloje Londone ir įgijo RTT terapeuto ir klinikinio hipnoterapeuto licencijas (diplomus). Taigi Solveiga Smith yra diplomuota specialistė, savo kvalifikaciją nuolat patvirtinanti tam tikrais kursais ir atestacijomis.

S. Smith labiausiai didžiuojasi savo kliente, dėl pasikeitusio mąstymo atsikračiusia daug svorio ir pradėjusia kurti eiles. Asmeninio albumo nuotr.

Gyvenkime sąmoningai

Visuomenėje daug kalbama apie sąmoningumą arba „mindfulness“ mokymus (įsisąmoninimu pagrįstą streso valdymą). „Labai norėjau tai gerai suprasti, tad vėl kibau į mokslus: baigiau specialius kursus Irish Mindfulness instituto mokykloje. Sąmoningumas keičia viską: tu pradedi stebėti savo mintis ir supranti, kiek laiko mes skiriame „vakarykštei dienai“ apmąstyti, kiek baubų iš viso to kyla. Juokauju, kad žmogus, įvykdęs nusikaltimą, atlieka bausmę ir išeina iš kalėjimo, o mes save už netinkamus poelgius baudžiame visą gyvenimą. Sąmoningumas duoda supratimą, kad čia ir dabar savo teigiamomis mintimis kuriame savo rytojų. Apmaudu, kad mes tiek mažai skiriame dėmesio sąmoningam gyvenimui: vienu metu žiūrime televizorių, valgome ir galvojame apie darbus. Išvedi šunį ir eidamas nematai nei gėlių grožio, nei paukščių… Sąmoningumo praktika teigia, kad vienu metu turime skirti dėmesį vienai veiklai: sąmoningai valgyti, sąmoningai vedžioti šunį. Būtina susikoncentruoti: įsiklausykime į save, į savo kvėpavimą. Pamėginkite nekvėpuoti – suprasite, koks jis svarbus. Kai imamasi sąmoningumo, nebelieka to nuolatinio praeities peržiūrėjimo, kuris trukdo mums kurti ateitį“, – akcentuoja S. Smith.

Jei klientai įdomūs – nemokamai

Specialistė sako, kad jai ir pačiai sąmoningumas padėjo pradėti kontroliuoti savo mintis. „Iki tol jos kontroliavo mane. Žmonės dažniausiai savo galvoje „pasodina pabaisų medį“, iš kurio išauga nerimas dėl nežinomo rytojaus. Mes negalime rytojaus pakeisti, tai kam save kankinti planavimu. Analizuojame praeitį: kas ką kažkada pasakė, kyla baimė, imame save nuvertinti. Žmogus, kuris mums kažką blogo pasakė, tai seniai pamiršo, o mes dar tebegalvojame ir jaučiamės blogai. Blogiausia, kad pagal tai projektuojame savo ateitį“, – analizuoja S. Smith.

Lietuvaitė padeda daugybei žmonių, kartais net ir be pinigų. Vis dėlto ji stengiasi vadovautis viena taisykle: nepadėti žmonėms, kurie to nenori visa širdimi. „Kai aš supratau, kaip fantastiškai veikia tai, ką aš žinau, labai norėjau visiems papasakoti. Žiūri į žmogų, kuris nuolat sako, kaip jam blogai… Blogai ir klojasi. Norėjosi pasakyti: „Nustok, tu sau tai įsikalbi.“ Buvau pavadinta ir kvaila… Nustojau siūlyti pagalbą. Padedu, tik kai kreipiasi, ir tai ne visada. Kartais pabendravusi suprantu, kad žmogus nesugebės priimti pagalbos. Pradžioje padėdavau pažįstamiems, vėliau ir nepažįstamiems. Atsirado žmonių grupės: vieniems mokamos, kitiems – iš geros širdies. Jei žmonės man patinka, įdomūs – apsiimu ir nemokamai“, –  juokiasi S. Smith.

Lietuviams labiau reikia slaptumo

Lietuviai nuo kitų tautybių klientų skiriasi konfidencialumo prašymu, kuris, atrodytų, savaime suprantamas airiams. „Aš niekam ir nesakyčiau. Esu lyg gydytojas. Saugau visų paslaptis. Lietuviai pokalbį su manimi dažniausiai pradeda nuo prašymo, kad niekam nesakyčiau, jog jie į mane kreipėsi pagalbos. Jauniausia mano klientė – dvidešimtmetė lietuvaitė, gyvenanti užsienyje. Ne Airijoje. Šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis dirbu su įvairiose šalyse – Norvegijoje, Švedijoje, Islandijoje, Vokietijoje ir kt. šalyse – gyvenančiais tautiečiais. Dažniausiai mano klientai – moterys. Vyrai sunkiau prašo pagalbos, nors jos jiems reikia ne mažiau nei moterims. Viena mergina dėl sunkios gyvenimo situacijos pas mane net gyveno dvi savaites, kol išsisprendė problemas. Būna, kad mano ryšys su klientėmis perauga darbinius santykius: ir baigus transformacijos kursą bendraujame, tampame draugėmis“, –  atvirauja S. Smith.

Specialistė akcentuoja, kad pati būdama lietuvaitė labai myli savo šalį ir tautiečius, tačiau negali paneigti mūsų tautos bruožo – gebėjimo griežtai analizuoti, teisti ar net smukdyti savus. Tai skaudžiai atsigręžia ir prieš tokius žmones kaip ji. „Lietuviai dažniau linkę teisti nei pasidžiaugti, tad padėti tautiečiams nėra mano prioritetas. Ypač tai pajaučiau, kai už savo paslaugas pradėjau imti pinigus. Pasakai kainą ir išgirsti, kad brangu. Bet tai ir kainuoja: mano mokymai, kursai, laikas – viskas kainuoja. Man juokinga, kai žmogus, be saiko vartojantis alkoholį, sako, jog mano pagalba jam per brangi. Bet per vieną vakarą naktiniame bare prageria daugiau, nei verta mano pagalba, nekalbu apie visas kitas pasekmes, tokias kaip darbo netekimas, sveikatos žalojimas, bloga vidinė savijauta“, – stebisi specialistė.

Stebuklingų miltelių nebus

S. Smith stebina tautiečių abejingumas patiems sau ar tiesiog tinginystė. Žmogus sako, kad jis siekia savo tikslo ir jokios priemonės jam nepadeda. „Klausiu: „Kiek priemonių išbandėte? Dvidešimt?“ – „Ne…“ – „Dešimt?“ – „Ne…“ – „Dvi?..“ – „Na, dvi…“ Ir žmogus jau žino, kad tikrai niekas nepadeda. Tikslui pasiekti reikia daugiau, –  juokiasi specialistė. – Prieš pasirašant sutartį būna pokalbis ir kartais aš matau, kad negaliu tam žmogui padėti, nes jis neįdės pastangų. Aš nesu fėja, kuri pabarstys ant galvos stebuklingų miltelių ir viskas įvyks savaime. Tai sunkus ir ilgas darbas. Gyvenimas nepasikeičia perskaičius knygą ar išklausius seminarą: kiek mes jų skaitome, lankome ir kas pasikeičia? Motyvacija galvoje laikosi tik 10 minučių, vienas blogas žodis iš aplinkos ir motyvacija dingsta kaip dūmas.“

Specialistė savo didžiausiu pasiekimu laiko darbą su mergina, kurios pokyčiai buvo akivaizdžiausi. Mergina savo vidinius demonus vaikė daug valgydama. Su S. Smith pagalba ji atrado saikingą valgymą ir numetė daugybę kilogramų, pradėjo kurti eiles ir pasijuto visai kitu žmogumi. „Kai ji pradėjo spręsti savo psichologines problemas, jos mityba ėmė keistis jau po poros mėnesių. Neverčiau jos maitintis sveikai. Pasikeitus emocinei būsenai, atsiradus pasitikėjimui savimi, viskas įvyko savaime. Pokyčiams turi būti pasiruošusi „galva“, o ne valia. Antraip svoris grįžta“, – sako specialistė.

Žiba Skaidrytė

S. Smith asmeninio albumo nuotr.

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top
%d bloggers like this: