Spalio 22–25 dienomis Edinburge ir Glazge (Jungtinė Karalystė) bus surengtas išskirtinis Lietuvą pristatantis renginių ciklas – Lietuvos dienos Škotijoje. Keturias dienas vyksiančiuose renginiuose Škotijos visuomenė ir Škotijoje gyvenančių lietuvių bendruomenė bus pakviesta kartu su Lietuvos kultūrinio ir akademinio pasaulio korifėjais, tokiais kaip prof. Tomas Venclova, Petras Geniušas, Liudas Mockūnas, jaunesnės kartos kūrybininkais ir Škotijos partneriais panerti į istorinių, kultūrinių, socialinių sąsajų paieškas tarp šių dviejų Šiaurės Europos tautų.
„Dirbdami Jungtinėje Karalystėje, norime, kad žinia apie Lietuvą sklistų ne tik Londone, todėl šiemet nusprendėme surengti Lietuvos dienas gamtos grožiu ir išskirtiniu identitetu viso pasaulio žmones traukiančioje Škotijoje, – pažymi Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus. – Savo renginiais siekiame skleisti daugialypį pasakojimą apie Lietuvą ir tuo paskatinti dvišalį kultūrinį, akademinį, socialinį dialogą su Škotija, kurti naujas, į ateitį vedančias partnerystes. Viliuosi, jog renginių programa Edinburge ir Glazge sudomins ir gausią Škotijos lietuvių bendruomenę, kurios įsikūrimo Škotijoje istorija siekia 19 amžių.“
Lietuvos dienos prasidės spalio 22 d. istorinėje Edinburgo muzikos instrumentų muziejaus St Cecilia‘s Hall salėje vyksiančiu koncertu, kuriame Lietuvos muzikinio pasaulio įžymybės – saksofonininkas Liudas Mockūnas ir pianistas Petras Geniušas – atliks unikalią improvizaciją Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žymiausių simfoninių poemų temomis – „Jūra miške“.
Spalio 23 d. Edinburgo universitete vyks atvira diskusija su vienu ryškiausių Lietuvos intelektualų – poetu, eseistu, literatūros kritiku prof. Tomu Venclova ir Aberdyno universiteto (Škotija) profesoriumi, vienu žymiausių Abiejų Tautų Respublikos tyrėjų Jungtinėje Karalystėje Robertu I. Frostu – „Iš praeities į ateitį: Škotija, Lietuva ir Europa“ („From the Past to the Future: Scotland, Lithuana and Europe“). Buvusio Lietuvos ambasadoriaus prie Europos Sąjungos Ryčio Martikonio vedamoje diskusijoje bus reflektuojamos Lietuvos ir Škotijos istorinės jungtys ir inspiracijos sprendžiant visai Europai aktualius klausimus.
Viena iš Lietuvos dienų Škotijoje dalyvių – šiuolaikinė pasakotoja Daiva Ivanauskaitė. Škotų tarptautinio pasakojimo festivalio „Anapus žodžių“ („Beyond Words“) kontekste spalio 23 d. kvies renginio svečius pasinerti į jos pasakojamą istoriją „Pasakų sodas: istorijos iš Lietuvos“ („Garden of Tales: Stories from Lithuania“). Tarp festivalio renginių Edinburge ir Glazge taip pat numatomos Lietuvos poetinės dokumentikos kino peržiūros, susitikimas su edukacijos ir meno centro „Rupert“ kuratoriumi Adomu Narkevičiumi įstabioje vietoje, ant Caltono kalno (Calton Hill), įsikūrusioje „Collective“ galerijoje.
Dauguma Lietuvos dienų Škotijoje renginių yra nemokami. Visą renginių programą rasite čia.
Lietuvos dienas Škotijoje rengia Lietuvos ambasada kartu su kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvos kultūros institutu. Renginių ciklą remia Užsienio reikalų ministerija ir Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“.
Šiuo metu Škotijoje gyvena apie 15 tūkstančių lietuvių, dauguma iš jų čia, kaip ir į visą Jungtinę Karalystę, atvyko po 2004 m., Lietuvai tapus ES nare.
Istorinis kontekstas
Lietuvą ir Škotiją sieja istoriniai saitai. Pirmieji lietuvių migrantai į Škotiją atsikėlė XIX amžiaus viduryje ir daugiausia dirbo tuo metu savo aukso amžių išgyvenusioje britų angliakasybos pramonėje. Gausesnė lietuvių migracija į Škotiją tęsėsi iki pat Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Dalis Škotijoje liko tikėdamiesi užsidirbti lėšų tolimesnei kelionei į JAV, kuri buvo pagrindinis XIX a. pab. – XX a. pr. lietuvių migrantų tikslas. Kiti tuomečiai laimės ieškotojai Škotijoje liko „per klaidą“, manydami, kad jau pasiekė išsvajotąsias Jungtines Valstijas. Vieni iš tokių pasiklydusių Naujojo pasaulio ieškotojų buvo ir šiais metais mirusio vieno garsiausių visų laikų Škotijos futbolininkų, legendinio Glazgo „Celtic“ futbolo klubo kapitono Billy McNeillo seneliai Kazys ir Uršula Valatkevičiai (Kazis ir Urzula Walatkaviczus).
Škotų bendruomenės pėdsakai Lietuvoje labiausiai sietini su Kėdainių miesto klestėjimu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu. Kėdainiuose nuo XVII a. pirmosios pusės iki XVIII a. vidurio gyveno škotai presbiterijonai, evangelikų reformatų atšakos, atsiradusios XVI a. antrojoje pusėje, sekėjai. Naujakuriai čia ieškojo ramybės nuo Britaniją tuo metu krėtusių karų, o Kėdainius valdęs reformatas Kristupas Radvila jiems suteikė tikėjimo laisvės privilegiją. Škotai ilgainiui stipriai įleido šaknis mieste, dalyvavo Kėdainių valdyme, jo kultūriniame ir religiniame gyvenime. 1650 metais Kėdainių Reformatų bažnyčia į Oksfordą išsiuntė Samuelį Boguslavą Chilinskį. Šis studijuodamas universitete į lietuvių kalbą išvertė Bibliją. Manoma, jog pirmasis lietuviškos Biblijos vertėjas yra palaidotas žymioje Londono centre esančioje „St Giles-without-Cripplegate“ bažnyčioje. Lietuviškos Biblijos vertimo originalas saugomas Britų bibliotekoje Londone.