Tibeto mastifas dėl savo išvaizdos dažnai laikomas grėsmingu šunimi. Jo dydis priverčia laikytis saugaus atstumo ir pagarbos. Tačiau po minkštu ir storu kailiu slypi draugiški, savo šeimą mylintys, saugantys ir begalinę ištikimybę demonstruojantys šunys. Taip apie šios veislės šunis pasakoja veisėjas, Tibeto mastifų veislyno „Iš Vidiškių“ savininkas, jau daugybę metų veisiantis ir savo namuose auginantis tris vienus didžiausių šunų pasaulyje Stasys Barauskas.
„Veislė kilusi iš Tibeto ir buvo naudojama apsaugai. Tibeto klimatas atšiaurius, todėl mūsų žiemos ir vėsios vasaros jiems labai tinka ir patinka. Tai puikiai prie mūsų klimato prisitaikę šunys. Svarstant apie tokios veislės įsigijimą reikėtų įvertinti tai, kad jie mėgsta būti lauke, jiems reikia erdvės ir vietos, kur galėtų pabėgioti“, – savo žiniomis dalijasi Stasys.
Legendoje pasakojama, kad Tibeto mastifai saugojo savo karaliaus namus. Ši savybė – sargumas – išliko iki šių dienų. Namie jie visada išsirinks tokią vietą, iš kurios galės stebėti visą aplinką ir matyti, kas vyksta aplink. Pasak legendų, dieną šie šunys būdavo pririšami, o naktį paleidžiami saugoti teritorijos. Todėl jie yra aktyvesni tamsiuoju paros metu. Kad naktį atbaidytų priešus, jie turi vadinamąsias keturias akis. Tai šviesūs kailio lopinėliai virš akių. Legendose taip pat pasakojama, kad šios akys Tibeto mastifui leidžia stebėti ir jausti priešus naktį ir sargauti net miegant.
Dar vienas gražus ir legendomis apipintas ypatumas – baltas kailis ant krūtinės. Sakoma, kad Tibeto mastifai turi liūto širdį. Tai parodo šuns stiprybę ir begalinę drąsą. Legendoje teigiama, kad mastifas susikovė su tigru ir jį nugalėjo.
„Tai labai užsispyręs, savarankiškas šuo, su savo charakteriu. Aš vedu juos pasivaikščioti, o jie veda mane. Ir jiems gerai, ir man. Ir visi manom, kad esam padėties šeimininkai“, – apie šunų charakterį pasakoja S. Barauskas. „Sklando daug mitų ir apie šių šunų priežiūrą. Iš tikrųjų tai, neruošiant parodoms, juos užtenka išmaudyti kartą per metus ir reguliariai, kas savaitę, šukuoti. Pavasarį jie šeriasi ir numeta savo kailį, galima sakyti, praranda savo grožį. Tačiau artėjant žiemai vėl sužiba gražiausia savo išvaizda, kuri ir tirpdo visų širdis“, – gerų žodžių šiai veislei negaili Stasys.
Daugiau apie Tibeto Mastifų veislės ypatumus, mitybą ir charakterį pamatysite laidoje „Gyvūnų manija“.
Laidos kūrėjų nuotr.