Šiais laikais tėvai susiduria su nelengvu iššūkiu – kokį būrelį parinkti vaikui? Daugelyje mokymo ir ugdymo įstaigų yra didelė papildomų veiklų pasiūla – pradedant daile, muzika ir šokiais, baigiant egzotiškomis užsienio kalbomis, kovos menais ar kompiuteriniu programavimu. Kaip nepasiklysti būrelių gausoje ir pasirinkti tokį užsiėmimą, kuris ne tik suteiktų vaikui gerų emocijų, bet ir lavintų jo asmenybę?
Pirmiausia, reikėtų paminėti, kad būreliai, be jokios abejonės, yra puiki užimtumo priemonė. Ten vaikai randa bendraminčių, dalijasi idėjomis, išgyvenimais, svajonėmis. Taip pat išmoksta planuoti laisvalaikį, laikytis nustatytos tvarkos ir taisyklių.
Kiekvienas vaikas – individuali asmenybė, todėl sunku pasakyti, nuo kokio amžiaus geriausia pradėti lankyti būrelį. Anot socialinės pedagogės Indrės Krasauskaitės, dabar galima rasti nemažai veiklų net ir patiems mažiausiems, tačiau derėtų nepamiršti, kad vaikai sugeria įspūdžius it kempinės ir greitai pavargsta. Todėl nereikėtų jų labai apkrauti, ypač ankstyvojoje vaikystėje. „Darželyje vaikai yra užimti labai įvairia veikla, o grįžę namo nori pabūti su tėveliais, pasidžiaugti jų artumu, pailsėti“, – sako I. Krasauskaitė. Be abejo, jeigu išryškėja vaiko polinkis į meninę, sportinę ar kitokią veiklą, galima leisti jam po truputį įsilieti į patinkančią sritį. Svarbiausia, kad pats vaikas rodytų susidomėjimą pasirinktu būreliu.
Vis dažniau pastebima, kad tėvai už vaikus nusprendžia, ką jiems veikti po pamokų, kokius užsiėmimus lankyti, todėl vaikai tampa mažiau savarankiški, jiems ima trūkti pasitikėjimo savimi. Pedagogė teigia, kad „kartais tėvai, vesdami vaikus į tuos būrelius, kurie galbūt jiems net nepatinka, bando išpildyti savo vaikystės svajones. Taip neturėtų būti. Vaikas turi pats rinktis, ko nori, o mama ar tėtis gali tik pasiūlyti, nukreipti“. Tėvai kartais nesupranta, kad, atimdami iš jaunuolio laisvę rinktis, gali padaryti nemenką žalą jo mąstymui ir pasirinkimams. Vaikas, lankydamas jam nepatinkantį būrelį, taps apatiškas, irzlus. Ilgainiui tai gali išaugti į kur kas rimtesnes problemas.
Renkantis užsiėmimą, labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į vaiko gabumus ir norus. I. Krasauskaitė pabrėžia, jog nereikėtų pernelyg aklai vadovautis kitų tėvelių pasirinkimais ar madingais būreliais, jei vaikas nerodo noro užsiimti ta veikla. Taip pat nederėtų rinktis visų sąraše siūlomų būrelių. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad vaikas turėtų laiko pailsėti ar padaryti namų darbus. „Rekomenduoju prieš renkantis būrelį, jei yra galimybė – susipažinti su pedagogais, aplinka, pažiūrėti, kaip viskas vyksta, išbandyti ir, jei patiks, lankyti toliau“, – sako I. Krasauskaitė.
Paklausta, ką daryti, jeigu vaikui pradeda nepatikti lankomi užsiėmimai, nors jis turi tai veiklai gabumų, pedagogė atsako, jog pirmiausia reikia pasikalbėti su vaiku. Pasidomėti, dėl kokios priežasties būrelis jam nepatinka. Jei įmanoma, sumažinti krūvį, pavyzdžiui, vietoj 3 kartų per savaitę eiti tik 2 kartus. Vyresnio amžiaus vaikui reikėtų leisti pasirinkti būrelį pačiam. Paaugliams yra ypač svarbu, kad tėvai gerbtų jų nuomonę, pasitikėtų jais. Kartais jaunuoliai išbando labai daug veiklų, kol atranda jiems patinkančią. Tai nėra blogai – vaikas taip pažįsta save ir supranta, kas suteikia jam didžiausią malonumą. „Nereikia sureikšminti, jei vaikas galiausiai vis tiek nusprendžia nelankyti būrelio. Reikia išsiaiškinti priežastis, paklausti, ką vaikas nori daryti toliau. Galbūt jam užsiėmimai trukdo mokytis, arba jis nesutaria su kitais vaikais. Atvirai pasikalbėjus tikrai pavyks rasti geriausią sprendimą“, – paaiškina.
Teatro ir kino magija
Tarp įvairaus amžiaus vaikų galima nesunkiai pastebėti menišką sielą. Vaikai jau gimsta kūrybingi – kiekviena diena jiems atneša šį tą naujo, o smalsumas yra jų nuolatinis palydovas. Auginant mažąjį menininką svarbu nenuslopinti noro kurti, dalintis savo idėjomis. Todėl siūloma leisti vaikui po truputį įsilieti į kūrybinę veiklą – tapybą, muziką, šokį ar kitą meno kryptį. Jei jaunuolis nenustygsta vietoje, jam patinka ir dainuoti, ir šokti, ir deklamuoti eiles, verta pamąstyti apie teatro ar kino būrelį.
Panašios, tačiau kartu ir visiškai skirtingos veiklos tinka įvairaus amžiaus vaikams. Aktorė, teatro ir kino pedagogė Anželika Jankauskienė teigia, kad abu būrelius dažniausiai renkasi charizmatiški, labai aktyvūs, daug energijos turintys vaikai. Tačiau tai nėra taisyklė. Kartais iš pirmo žvilgsnio uždari ir drovūs jaunuoliai, ypač paaugliai, teatro ir kino užsiėmimuose išeina iš komforto zonos ir taip įveikia savo baimes. Mokytoja teigia: „Jei vaikas teatro ar kino būrelyje sugeba nugalėti drovumą, nepasitikėjimą savimi, savęs nuvertinimą ir panašius dalykus, kurie blokuoja kūrybingumą, – ateityje gali pasiekti labai daug. Visi scenos menai yra skirti žiūrovui. Tad jau stovėti prieš žiūrovą ar pristatyti savo filmą mokyklos bendruomenei yra didelis iššūkis, reikalaujantis nemažai drąsos“, – šypsosi.
Aptardama kiekvieno iš šių menų ypatybes, skirtumus, A. Jankauskienė pabrėžia, kad kinas kolektyviškesnis menas nei teatras. „Teatre gali sukurti monospektaklį, o vaidybiniame kine to padaryti beveik neįmanoma. Čia kiekvienas vaikas turi tam tikrą vaidmenį: scenaristo, režisieriaus, operatoriaus, montažo specialisto, aktoriaus ir t. t. Tad komandinis darbas kine – vienas svarbiausių sėkmės ingredientų.“ Abiejuose būreliuose su vaikais dirbama kaip su profesionalais. Užsiėmimų metu ne tik kuriama, vaidinama ar filmuojama. Vaikai supažindinami su teatro ir kino istorija, veikėjų tipais, planų skirtumais, montavimo technikomis ir pan. „Bandau juos kiek įmanoma artimiau supažindinti su kino ir teatro industrijomis.
Teatro būrelyje nuolat vyksta veiksmas. „Turi labai daug repetuoti, ieškoti, improvizuoti, perkurti, keisti… kol pagaliau atrandi, kaip turi būti. Spektaklis – gyvas organizmas. Jis visada auga ir tobulėja kartu su aktoriais“, – atvirauja Anželika. Teatro kūryba – ilgas procesas, susidedantis iš įvairių pratimų, pokalbių, analizių ir smagaus laiko kartu: ekskursijų, kelionių ir diskusijų. Anot jos, kino būrelyje sėkmė labiausiai priklauso nuo pasiruošimo: nuo to, kiek laiko buvo rašomas scenarijus, ieškoma temos, skiriama autentiškų vietų, kostiumų paieškoms. Svarbu ir tai, kiek laiko buvo dirbama su aktoriais, kokia komanda dalyvauja procese. Kine viskas turi būti tikra – jame nėra vietos interpretacijai. Todėl vaikai, kuriantys filmus, nuolat skatinami kritiškai mąstyti – ar vieta parinkta tinkamai, ar įmanoma sukurti tam tikrus specialiuosius efektus, ar tekstas įtikins žiūrovą ir pan. Renkantis temas, mokiniams patariama skirti laiko artimos aplinkos analizei, semtis idėjų iš savo aplinkos, kurti realybę atspindinčius filmus. Taip jie tampa profesionalais – kuria tai, ką išmano.
Teatro ir kino būrelių nauda – įvairiapusė. A. Jankauskienė pabrėžia, kad „svarbiausia, ko išmoksti teatro ir kino užsiėmimuose, tai – empatija“. Darbas komandoje padeda vaikams geriau suprasti vienam kitą, bendrauti ir bendradarbiauti. Taip pat tiek teatras, tiek kinas ugdo emocinį intelektą. Šių būrelių metu vaikas išmoksta būti kantresnis, jautresnis, pastabesnis. Ima labiau domėtis aplinka, gilintis į tai, kas vyksta pasaulyje. Vyresni mokiniai, ruošdamiesi vaidmenims ar norėdami įsigilinti į filmo kūrimo procesus, ima skaityti įvairias knygas, tad ugdoma meilė literatūrai, lavinamas kūrybingumas, loginis mąstymas. Taip pat plečiamos istorijos, informacinių technologijų žinios, tobulinami dainavimo ir šokio įgūdžiai. Anot A. Jankauskienės, „lankydami teatro ir kino užsiėmimus, mokiniai ne tik įgyja meninių ir socialinių gebėjimų, bet ir auga kaip asmenybės – formuoja savo vertybių sistemą“. Teatro ir kino būreliai – ne tik vieta, kurioje atskleidžiami vaikų talentai, tobulinama iškalba ir mokomasi atrasti geriausius kūrybinius sprendimus, bet ir aplinka, kupina begalės teigiamų emocijų ir smagių nuotykių.
Robotų pasaulis jauniesiems išradėjams
Šiuolaikiniai vaikai žengia koja kojon su technologijomis. Stalo žaidimus keičia kompiuteriniai, o piešimas ar spalvinimas vyksta ne popieriaus lape, o planšetinio kompiuterio ekrane. Tokių vaikų tėveliai nuolat svarsto, kaip padaryti taip, kad kompiuteris ir kiti išmanieji įrenginiai duotų daugiau naudos nei žalos. Atsakymas paprastas – sujunkite technologijas ir kūrybą!
Vaikams, jaučiantiems trauką kompiuterijos ir elektronikos sritims, rekomenduojama išbandyti robotikos būrelį. Tai užsiėmimas, padėsiantis vaikui pažinti paslaptingąjį mokslininko pasaulį ir lavinti abu smegenų pusrutulius – tiek kairįjį, atsakingą už loginius veiksmus bei analitinius gebėjimus, tiek dešinįjį, kuris yra susijęs su vaizduote ir apdoroja informaciją apie spalvas, erdvę ir lavina vizualinį suvokimą.
Robotikoje, pasitelkiant pažangiausius technologijų kūrinius – edukacinius robotus, ugdomi įvairių sričių gebėjimai: analizuoti, kritiškai vertinti situacijas ir spręsti problemas, bendradarbiauti ir nepasiduoti, jeigu kažkas nepavyko. Vaikams bus įdomu kūrybiškai ir produktyviai išnaudoti laiką naudojantis technologijomis, pavyzdžiui, programuojant, konstruojant robotus ir juos valdant. Vyresnieji susipažįsta su moksliniais tyrimais, diskutuoja, kelia hipotezes. Kadangi užsiėmimai grupiniai – vaikas visada galės pasidalinti savo sumanymais su savo draugais. Vaikai dažniausiai yra suskirstomi į grupes pagal amžių, tad jauniesiems išradėjams bus nesunku adaptuotis grupėje ir pritaikyti mokykloje įgytas žinias. Taip pat svarbu, kad būrelio veiklos lavina vaikų loginį ir erdvinį mąstymą, smulkiąją motoriką. Užsiėmimų metų praktiškai pritaikomos ir plečiamos informacinių technologijų, matematikos, fizikos žinios, ugdomas kūrybingumas.
Vaikai, lankydami būrelį, turi galimybę išmokti ne tik dirbti su robotais, programuoti ir valdyti juos, bet ir tapti mažaisiais inžinieriais – sukurti savo robotus. Vis labiau populiarėjantys robotikos būreliai orientuojasi ir į ateities perspektyvas – dauguma jų skatina mokinius išbandyti savo jėgas įvairiose varžybose bei konkursuose. Ilgainiui, lankydamas tokius užsiėmimus, vaikas išmoksta technologijas naudoti ne tik žaidimams ir pramogoms, bet ir naudingai veiklai. Tėveliams ši žinia – tikras džiaugsmas! Mažasis mokslininkas tampa dėmesingesnis, padidėja jo pastabumas, pagerėja emocijų valdymas ir namuose ima nuolat skambėti naujos kūrybinės idėjos.
Gamtos pažinimo takais
Jei vaikas domisi augalijos ir gyvūnijos pasauliu, mėgsta tyrinėti aplinką arba tiesiog leisti laiką gamtoje – leiskite jam tapti jaunuoju gamtininku! Tokią veiklą dažniausiai renkasi smalsūs, jautrūs, rūpestingi vaikai. Būrelis nereikalauja specifinių gebėjimų, tačiau svarbus noras mylėti gamtą, ja rūpintis. Šie užsiėmimai tinka įvairaus amžiaus vaikams. Čia mažieji pažins juos supantį pasaulį, išmoks atskirti gyvūnus, augalus, gamtos reiškinius. Vyresni vaikai supras ir analizuos gamtos dėsnius, ekologijos principus, atliks gamtinius stebėjimus ir tyrimus. Tiek maži, tiek dideli būrelyje susipažins su gamtosaugos taisyklėmis ir jas galės pritaikyti praktiškai.
Labiausiai vaikams patinkanti būrelio veiklos dalis – įvairūs bandymai ir tyrimai. Į gamtos tyrinėjimą susitelkę jaunieji mokslininkai čia sužino pagrindines gamtos mokslų sąvokas, susipažįsta su įvairiais matavimo prietaisais – barometru, vėjarodžiu, anemometru ir pan. Žinoma, kiekvienas praktiškai išbando, ką reiškia dirbti gyvosios gamtos aplinkoje ar laboratorijoje. Vaikai savo akimis stebi, kaip vyksta mielių kilimas, kaip sliekai purena dirvožemį, iš ko susideda lietus ar svogūno ląstelė. Vyresnieji išmoksta vertinti ir prognozuoti ekologines vietovės sąlygas, sužino, kaip nustatyti aplinkos užterštumą ir kaip jį sumažinti. Taip pat įgyja mokslinio mąstymo ir tyrimo gebėjimų, dalyvauja gamtosaugos konferencijose, projektuose, akcijose, konkursuose.
Jaunųjų gamtininkų būrelyje įgyjama įvairių mokslo sričių žinių – biologijos, fizikos, chemijos, geografijos. Taip pat lavinamas kūrybingumas, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti, analizuoti, atlikti grupines ir individualias užduotis. Užsiėmimai neretai vyksta lauke, esant natūralioms gamtos sąlygoms, tad gerinama vaikų sveikata, jie išmoksta atsipalaiduoti, tapti gamtos dalimi. Būdami miške ar pievoje, vaikai tyrinėja įvairiose terpėse gyvenančius gyvūnėlius ir augalus bei analizuoja jų gyvenimo sąlygas, mokosi atskirti augalų ir gyvūnų rūšis, sužino įdomių faktų apie gamtą.
Pastebima, kad daugumoje šiuolaikinių būrelių stengiamasi ne tik lavinti meninius, sportinius ar kitokius gebėjimus – orientuojamasi į vaiko psichologinę raidą, charakterio, socialinių įgūdžių formavimą. Tai požymis, kad visuomenė juda tinkama kryptimi ir nesistengia kiekvieno vaiko įsprausti į dailininko, muzikanto ar sportininko rėmus. Dabar ugdoma individuali asmenybė. Aptartos veiklos priklauso skirtingoms sritims, tačiau apima kur kas daugiau – tai orientyras, padėsiantis nustatyti vaiko pomėgius ir norus. Pagrindinis patarimas būtų – žiūrėti ta kryptimi, kuria žiūri jūsų vaikas.
Laura Šakirovaitė