Žurnalas Lietuvė Mylintiems Lietuvą!
Eilinė vasaros diena. Gatvėse gausu judėjimo, jau visu pajėgumu žydi liepos, praeivius svaigindamos tirštu saldumu, o pakėlus akis aukštyn danguje matyti kylantys lėktuvai, atostogų kryptimi skraidinantys užtarnauto poilsio ieškotojus. Sigita Petrunina, tinklaraščio „Ten, kur namai“ autorė, gyvena pokyčių ir planuojamos ilgos kelionės į tolimąją Kiniją nuotaikomis, tačiau ji rado laiko pasidalyti mintimis apie kūrybą, pauzes ir lėtą gyvenimo tempą.
Šis interviu kitoks, nes pasikalbėti prie arbatos puodelio susitinka dvi kuriančios moterys: lietuviško drabužių prekių ženklo „Adatytė“ įkūrėja Diana Lucinavičiūtė ir tinklaraštininkė, knygų autorė, interjero dekoratorė ir namų mylėtoja Sigita Petrunina. Diana, išgyvenusi lemtingus pokyčius ir pasirinkusi tvarios mados namų ideologiją, šiandien vis dažniau socialiniuose tinkluose siekia paskatinti savo klientus, sekėjus keisti vartojimo įpročius, rinktis atsakingai, labiau galvoti apie tai, kas mes esame, o ne kaip atrodome, mažiau vartoti ir kurti savo drabužio istoriją, kurioje rūbas transformuoja, keičiasi, kaupia atsiminimus ir laikui bėgant tampa nepakeičiamas it antroji oda. Tinklaraščio apie namus ir laimingą gyvenimą juose „Ten, kur namai“ sumanytoja ir autorė Sigita taip pat vis paliečia įvairias aplinkosaugos temas. Ji ne kartą yra išsakiusi savo požiūrį į besaikį, neracionalų vartojimą, tačiau rekomenduoja visada ieškoti balanso ir juokauja: „Man malonu įsigyti naują lininę suknelę, užuot nuolat save graužus, kad sutvarkytoje spintoje galėjau rasti kažką dar tinkamo.“
Aistra namams ir noras atrasti save
Atsakydama į Dianos klausimą, kas paskatino pradėti rašyti tinklaraštį interjero, laimingų namų tema, Sigita atvirauja, kad tai – ilgo savęs ieškojimo rezultatas. Prieš šešerius metus moters darbinę veiklą ribojo du dėmesio reikalaujantys maži vaikai, o nuolat tolimose šalyse dirbantis vyras skatino pagalvoti, per kokią veiklą ji galėtų save realizuoti. Kurį laiką jautėsi sutrikusi ir vis ieškojo savęs. Pradėjusi aktyviai rašyti, Sigita pajuto atradusi tai, kas suteikia itin didelį džiaugsmą. Taip jos aistra namams, interjero dekorui, nuolatinis domėjimasis šia tema ir kuriant savo namus sukauptos žinios galiausiai virto didelę auditoriją įtraukiančiu ir daug pozityvumo suteikiančiu darbu.
Visada svarbu būti atviram sau
Per ilgus nuoseklaus darbo metus tinklaraštininkė tapo žinoma kaip namų ir dekoro temų vystytoja, tačiau jos socialinių tinklų naujienų sraute galima rasti daug tikrumo ir nuoširdumo, itin asmeniškų įrašų apie mamos ir moters kasdienybę. Siekdama tikslumo ir bandydama atsakyti į klausimus, kaip išgryninti savo veiklą, aiškiai apibrėžti temų ribas, autorė suprato, kad viskas, kuo ji dalijosi su savo skaitytojais, buvo tikras ir iš pajautimo ateinantis turinys, dėl kurio ji ir tapo mylima savo sekėjų. Tai supratusi, ji nusprendė koncentruotis į profesionalumą vystant savo tinklaraštį, o ne į barjerų sau kūrimą.
Santykis su drabužiais
Sigita socialiniuose tinkluose retkarčiais pasidalija mintimis apie besaikį vartojimą, stengiasi keisti tam tikrus savo įpročius ir vis labiau linksta prie lėtosios mados. Pastaruoju metu ji stengiasi vengti impulsyvių pirkinių ir pirkti drabužius tik tada, kai tikrai reikia, o į rūbų parduotuves eiti taip, kaip į maisto, – su sąrašu. Žinoma, nepavyksta išvengti paslydimų, dažnai nepagalvojusi nusiperka kojinių ar apatinio trikotažo. Bet sako mananti, kad ir šioje srityje sugebės save „išauklėti“.
Apie sunkumus dirbant sau
Paklausta, ar sutinka su posakiu „paversk savo pomėgį darbu ir daugiau niekada nebereikės dirbti“, ilgus metus savarankiško darbo patirtį kaupusi Sigita atsako, kad tai yra didžiausia nesąmonė. Tai gali būti naujosios kartos, kuri ieško lengvo gyvenimo, siekiamybė, tačiau ji tikina, kad, net ir atradusi labai patinkančią sritį, visada į savo veiklą žiūrėjo profesionaliai, disciplinuotai ir labai sunkiai dirbo. Galiausiai suvokė, kad kiekvienoje veikloje, norint kad ji būtų sėkminga, reikia komandos. Tačiau tada jau reikia sutelkti dėmesį į vadovavimą, kitų užduočių atlikimą, o ne į širdžiai mielą kūrybą. To Sigita nelabai troško. Kita vertus, dviejų knygų autorė, tinklaraščio kūrėja prisipažįsta, kad dirbant vienam grąža už iš šeimos, namų atimtą laiką ir į šią veiklą įdėtą didelį darbą yra labai menka. Tai paskatino pagalvoti apie trumpą pauzę.
Pauzė
D. Lucinavičiūtė, per pokalbį išgirdusi apie pokyčius ir S. Petruninos laukiantį lėtesnį kūrybos etapą, pagyrė ją už nepaprastai taikliai pasirinktą terminą – „pauzė“. Abiejų moterų manymu, kiekviename kūrybos etape ateina laikas, kai žmogui reikia šiek tiek atsitraukti nuo veiklos. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia pabaigos, atsisveikinimo. Intensyviai dirbusi ir pasiekusi tarpinių savo užsibrėžtų tikslų, išleidusi knygą, Sigita suprato, kad dabar reikia paieškoti naujo ambicingo tikslo, todėl spaudžia trumpos „pauzės“ mygtuką. Tai – galimybė viską permąstyti, galbūt pakeisti, transformuoti ir vėl judėti pirmyn, aiškiai suprantant, kokių tikslų ir kokiomis priemonėmis norima pasiekti.
Didžiausia grąža – asmeninis virsmas
Pokalbio pabaigoje D. Lucinavičiūtė, kuri ne tik moka kurti puikias lino sukneles, bet ir geba pasitelkusi asmeninį pavyzdį įkvėpti žmones, žaismingai Sigitos užklausia, kas buvo pozityviausia per pastaruosius šešerius metus. Pašnekovė, ilgai negalvojusi, smagiai atsako, kad tai – asmeninis virsmas. Anksčiau jai visko norėdavosi iš karto, o dabar ji yra kantri, nuosekliai savo tikslo link einanti asmenybė. Šios savybės itin svarbios verčiant naują gyvenimo lapą, ieškant savęs ir naujų tikslų.
Linkime Sigitai geros, įkvepiančios kelionės po didžiąją Kiniją ir lauksime sugrįžtant su nauju įkvėpimu ne tik kurti namus, bet ir papasakoti įdomių mėlynos lino suknelės istorijų, kurios įkvėptų kitus rinktis, visoms situacijoms pritaikomą tvariąją ir lėtąją madą.
