Trys dienos Užpaliuose

Vertindami kultūrinį renginį dažnokai pirmiausia akcentuojame, kiek jame buvo lankytojų, o kultūrinė ar išliekamoji vertė stumtelėjama į šalį. Niekam ne paslaptis, kad lankomumą sustiprina popmuzikos ir šou atlikėjai, suteikiantys atsipalaidavimą be jokių įsipareigojimų. Pateikti vienprasmišką atsakymą, gerai tai ar blogai, būtų labai drąsu.

Užpalių kultūrinėje veikloje tradiciškai daugiau dėmesio skiriama istorinio smalsumo ir krašto pažinimo skatinimui. Renginyje laukiant žiūrovo ar dalyvio jo amžius nėra pagrindinis svertas, bet turinys šiek tiek tikslingai užkoduotas, tad tikėtis, kad siūloma veikla sudomins kiekvieną, būtų beprasmiška. Norisi auginti žiūrovą, o tai reiškia, kad jam atėjus į renginį teks padirbėti. Taip ir buvo žvilgtelėjus į užpalietišką gegužės mėnesį.

Užpalių gimnazijos pradinukai dalyvaudami kūrybinėse dirbtuvėse „Kaip gimsta iliustracijos“ patys tapo eilėraščio apie miško gyventojus iliustratoriais. Apie teksto iliustraciją kalbėta neatsitiktinai. Kultūros namuose eksponuojamos dailininko Vlado Žiliaus iliustracijos knygoms ir Vilniui. Mokinukams didžiausias iššūkis buvo, kai renginio viešnia Rasa Bačiulienė, supažindinusi su iliustracija, davė daug spalvotų pieštukų, bet dirbti leido tik su viena spalva. Kai gauni pasiūlymą išsirinkti vieną iš daugelio norimų, nėra lengva.

Tradiciniame orientaciniame žaidime pasirinkimui buvo pasiūlytos 6 stotelės su galimybe dalyvauti kiekvienoje. Šiais metais 68 dalyviai (iš jų 17 dviratininkų ir 11 raitelių) susipažino su Gaižiūnų ir Galinių kaimų apylinkėmis. Ačiū šių apylinkių gyventojams, ypač Kazakevičių šeimynai, leidusiai eiti kiemu, Kiškių ir Matulevičių šeimoms, Dariui Mameniškiui ir Ramūnei Žemaitienei, svetingai priėmusiems ir prisidėjusiems ruošiant užduotis žaidimo dalyviams. Sodinome bulves, svarstėme, kam skirtas vienas ar kitas praeityje naudotas ūkio rakandas, ridenome didesnį už save ratą, mėgavomės skania žuviene. Jokiame interneto puslapyje nepagausi tokio jausmo, kurį sukuria draugiška žmonių bendrystė kartu su mylimais augintiniais. Darius Kirvėla užleido dalį pievos saugiai pasistatyti automobiliams ir žirgams pasimėgauti pavasarine žole. Ačiū atsitiktinai prie Girbio ežero sutiktai Aušrai su vyru (pavardės nežinome, nes gerieji žmonės pasikuklino prisistatyti), kurie atvažiavę ilsėtis tapo svarbiais pagalbininkais sergint Ingos Gudelienės kuruojamą poilsio stotelę. Jonas Karosas su sesute Gaivile budino žaidėjų mąstymą prašydami iš pabirusių detalų surinkti žirgą ir užbaigti išsitrauktą mintį apie žirgą ar Aukštaitijos lietuvį. Gražioje miško laukymėje, kur savanoriavo Kotryna Šukytė, Augustė Gavėnaitė ir Emilija Tarvydaitė, laukė trikovė: kankorėžinis, kliūtys maiše ir galynėjimasis su atmintimi ieškant vienodų Ugnės Motiejūnienės nupieštų piešinių. Tradiciškai laukė netikėti klausimai, juos perskaičius paaiškėjo, kad reikėjo stebėti detales, kuriomis žymimi riboženkliai, puošiamos sodybos, skaičiuoti inkiliukus.

Užpalių kultūros namų ir klubo „Ašvienių fanai“ organizuojamas žaidimas kiekvienais metais vyksta kitoje Užpalių seniūnijos vietoje. Planuojama, kad 2024 m. žvalgysimės po Kušlių mišką ir jo apylinkėse. Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Utenos filialo iniciatyva kartu su Užpalių seniūnija ir kultūros namais buvo prikelta čia buvusio partizanų bunkerio istorija. Atidengiant partizanų žuvimo vietą įamžinantį kryžių su lenta, praeitį pažadinusi užpalietė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Utenos filialo pirmininkė Jarūnė Kandratavičienė dalijosi močiutės pasakojimais, šeimos istorija ir vertybėmis, kurios alsuoja pagarba bei meile gimtajam kraštui ir Lietuvai. Taip pat dėkojo visiems, talkinusiems įgyvendinant daug metų brandintą svajonę. Jarūnės atsiminimus papildė įvykių liudininkas Martynas Rožė ir gausus būrys svečių, kurių gyvenimas vienaip ar kitaip sietinas su kovotojų už Lietuvos laisvę likimais. Būtų nesąžininga mūsų šalies istorijos atžvilgiu vėl palikti šią vietą užmarštyje.

Ateities įspūdžiais pasidalysime, kai jie bus, o dabar sugrįžkime į orientacinio žaidimo dieną. Jam pasibaigus, prasidėjo veiklos restauruojamose buvusio dvaro arklidėse, vadinamose Kamenyčia. Vakarinė dienos dalis plėtojo Muziejų nakties idėjas. Dalį orientacinio žaidimo dalyvių pakeitė nauji vakaro veiklų dalyviai. Aplankius Kamenyčios ekspozicijas, pamiklinus mąstymą viktorinoje, skirtoje žirgo ir Aukštaitijos metams, išeita pasivaikščioti Užpalių miestelio istorinę raidą menančiomis Pilies, Vytauto ir Baranausko gatvėmis. Neatitolstant nuo orientacinio žaidimo idėjos, pasivaikščiojimo akcentu tapo senos nuotraukos, pagal kurias reikėjo surasti užfiksuotą kadrą. Lūkesčiai pasiteisino su kaupu, nes žinomi faktai pildėsi šiose gatvėse gyvenusių užpaliečių prisiminimais. Prisiminimais, kurie nefiksuoti jokiose knygose ir galbūt būtų likę neišsakyti. Kalbėti apie praeitį galima ne tik žodžiais. Tai įrodė Kamenyčios kieme grupė „Tykumos“ atlikdama vizualinį koncertą „Nemuno7“. Pagal projektą „SPARSE: menų sklaida Europos regionuose“ iš Klaipėdos atvykę atlikėjai muzikiniais garsais nukėlė mus į pirmąsias Lietuvos dainų šventes. Sujungdami tradicines lietuvių liaudies melodijas su garsiniais naujadarais, kurie, išgaunami lietuviškais instrumentais ar specialiai šiam projektui sukurtais garso efektais, ramino mūsų esatį. Ir lyg vyšnia ant torto baigiantis dienai visi gardžiavomės Kamenyčios šeimininkų keptomis Kumetyno kukelytėmis.

Taip užpaliečiai plečia savo šalies pažinimą ir puoselėja savo krašto vertybes. Buvimas kartu, kalbėjimasis be jokių šou elementų stiprina mus, daro artimesnius ir moko gerbti praeitį.  

Birutė Minutkienė

Nuotraukų autoriai: Žydrūnas Čaplinskas, Saulius Šližys, Ieva Batjanaitė, Ramūne Žemaitienė, Eglė Jovaraitė, Jovita Kandratavičienė