Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Ne didmiesčių gyvenimas»Užpaliečių istorijos vingiuose svarbi kiekviena karta
Ne didmiesčių gyvenimas

Užpaliečių istorijos vingiuose svarbi kiekviena karta

Komentarų: 04 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Užpaliuose (Utenos r.) prieš 230 metų būta didelio sujudimo. Tai liudija ir istoriniame miestelio herbe esantis užrašas „Miestas Užpaliai 1792“. 1792 m. metų pradžioje Užpaliuose įkurta savivalda, o vasario 25 d. gautos Magdeburgo teisės ir herbas. Deja, nepavyko sužinoti tikslios datos, kada herbas pristatytas miestelėnams, kas jį atvežė, kur padėjo ir kaip buvo sutikta ši žinia. Norisi tikėti, kad šventės būta. Kiek ji buvo panaši į šiandienius miestelio renginius, galime tik spėlioti. Nėra gausu informacijos apie pastaraisiais metais vykstančias Kraštiečių šventes, tad ką bekalbėti apie 230 metų senumo įvykį. Bet ačiū protėviams, kūrusiems garbingą Užpalių miestelio istoriją, kuriai neleidžiame pasimesti tarp naujų įvykių.

  • Užpalių herbas
  • P. Syrrist-Gelgota Užpalių cerkvėje
  • Bibliotekininkė V. Juškienė veda užsiėmimą
  • O. Bartašiūtės-Mintaučkienės nuotraukos iš tremties
  • O. Bartašiūtės-Mintaučkienės darbų paroda Užpalių kultūros namuose

Pasitikdami trisdešimt trečiąją Kraštiečių šventę užpaliečiai neliko abejingi šiandieniniams įvykiams. Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvėje įvyko Norvegijos ir Lietuvos altininko, Oslo filharmonijos artisto Povilo Syrrist-Gelgotos koncertas, kurio metu buvo renkamos aukos nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje. Ačiū atlikėjui ir stačiatikių bendruomenei už galimybę neįprastoje erdvėje panirus į pasaulio muzikos garsus išsakyti solidarumą kovojantiems už laisvę.

Apie užpaliečių laisvės siekius kalbėta Užpalių kultūros namuose minint Gedulo ir vilties dieną. Kartu su Užpalių gimnazijos moksleiviais analizuota vaikų situacija tremtyje. Pokalbyje remtasi Onos Bartašiūtės-Mintaučkienės dienoraščio puslapiais. Iš kaimyninio Vyžuonų miestelio, kurio dalis moksleivių lanko Užpalių gimnaziją, 1948 m. ištremta 12 metų mergaitė aprašo savo patirtį: „Man neužteko jėgų, būčiau pradėjusi balsu raudoti…“ Netekusi tėvų, bijodama patekti į vaikų globos namus, Onutė anksti pradėjo dirbti suaugusiųjų darbus, o nusiraminti padėjo rankdarbiai. Siuvinėjo, nėrė, vėliau pradėjo austi. Iki šių dienų išlikusius O. Bartašiūtės-Mintaučkienės darbus pristatė anūkė Vilma Šeikienė. Kaip surinkti audimo raštą, dabar jau mįslė net ir mačiusiems šį procesą, o augančiai kartai tai visai nesuvokiama veikla. Nei nupieši, nei žodžiais apsakysi, kai audimo stakles tik muziejuje tegali pamatyti. Tam, kad kuo mažiau nutoltume nuo savo šaknų, ir kalbame apie istoriją.

Užpaliečiai džiaugiasi turėdami Vytautą Indrašių. Rašytojo darbštumas ir kantrybė renkant informaciją apie kaimų gyventojus šiais metais sulaukė išskirtinio dėmesio. Trisdešimt trečiojoje Užpalių kraštiečių šventėje pristatyta nauja V. Indrašiaus knyga „Pro nebesamus kaimų langus“, o autoriui suteiktas Užpalių garbės piliečio vardas. Knygoje aprašomi Užpalių miesteliui pradžią davę Šeimyniškių, Ilčiukų ir Likunčių kaimų bei žmonių likimai.

  • V. Indrašiui užrišama Užpalių garbės piliečio juosta
  • Sveikinimai 2022 m. Užpalių garbės piliečiui V. Indrašiui
  • Keletas 2022 m. Užpalių garbės piliečio V. Indrašiaus išleistų knygų
  • Krepšinio rungtynių akimirka
  • Per Kraštiečių šventę vykusių krepšinio varžybų organizatoriai
  • Užpalių gatvės muzikos renginio dalyvės
  • Žaislo dėjimo į krepšį nugalėtojai
  • Užpalių gatvės muzikos renginio dalyvis D. Dombovskis
  • Molėtų KC kolektyvas „Malkesta“
  • Merginos, kurioms buvo duotas pažadas, tarp jų T. Gaidytė, ženklo ant vaikiškų marškinėlių autorė, 2008 m.
  • Mažosios Užpalių dainininkės
  • Marškinėliai, įteikti mažiausiems Kraštiečių šventės dalyviams

Ar kas sudės į knygas dabar gyvenančių užpaliečių likimus, nežinia, bet keletas jų pavardžių Kraštiečių šventės istorijoje užfiksuotos. Užprotokoluoti krepšinio varžybų rezultatai, prie Krokulės šaltinio po šv. Mišių skaityta išimtinai tik užpaliečių poezija. Vytautas Indrašius, Vytautas Ridikas ir Regina Abukauskienė skaitė savo kūrybą. Iliuminata Gaigalaitė, Birutė Minutkienė ir Vida Juškienė pristatė Bronės Balčiūnienės, Prano Raščiaus, Palmyros Sirvydytės ir Onos Palubinskienės poeziją, klebonas Jonas Bučelis poezijos skaitymą paįvairino dainomis. Į Kraštiečių šventės istoriją įrašyti ir pačių mažiausiųjų gyventojų vardai. Pirmą kartą seniūnijos istorijoje įvyko ropojančių vaikų lenktynės ir žaislo dėjimo į krepšį rungtis. Ši veikla nebuvo atsitiktinė. Keletui žmonių ji buvo laukta. 2010 m. atsisveikinant su Užpalių kultūros namų saviveikloje dalyvavusiomis merginomis buvo duotas pažadas suorganizuoti jų ropojantiems vaikams užsiėmimą. Pažadas įvykdytas, bet neplanuojama jo stabdyti. Lyg įrodymas, jog Užpaliuose esi visada laukiamas, geriausius rezultatus parodę mažyliai apdovanoti marškinėliais su Tomos Gaidytės sukurtu ženklu. Tomos studijų metu sukurtas darbas kantriai išlaukė viešinimo. Taip puoselėjama viena iš pagrindinių Kraštiečių šventės idėjų – dėmesys kiekvienai kartai, kuriančiai Užpalių istoriją.

Mokyklos dar nelankantys vaikai, užlipę ant statinės, deklamavo eiles, o tie, kuriems dar sunku ar neužteko drąsos kalbėti, nesivaržydami šoko ant kilimo. Gimnazijos savivaldos narės Izabela ir Beatrisė Vinokurovos vedė žaidimus, kuriuose galėjo dalyvauti vaikai su tėvais, o bibliotekininkė Vida Juškienė vedė žaismingą edukaciją kelyje į pažintį su knyga.

Kraštiečių šventės meninę programą pradėjo gatvėje muzikuojantys jaunieji užpaliečiai, tarp kurių trumpam į Užpalius sugrįžęs akordeonistas Deividas Dombovskis ir Molėtų kultūros centro folkloro ansamblis „Malkesta“ (vad. Audronija Kibickienė). Molėtiškiai kartu su Užpalių saviveiklininkais ir Utenos „Saulės“ gimnazijos šokėjais (vad. Regina Bernotienė) koncertavo ir lauko scenoje.

Pageidaujantys peno ne tik ausims, bet ir akims grožėjosi Užpalių gimnazijos moksleivių dailės darbais, bibliotekoje lankė Agnės Laužadytės-Tutlienės kūrybos darbų parodą „Saulės grįžtuvių laukimo metas“, o buvusiose dvaro arklidėse bendraudami su Viktorija Jovariene žvalgėsi po čia esančias ekspozicijas, kurios samplaikoje su praeitimi stiprina užpalietišką identitetą.

Antroji Kraštiečių šventės diena skirta susikaupimui. Vyko šv. Mišios Užpalių Švč. Trejybės bažnyčioje. Mišių metu giedojo Jūžintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios choras (vad. Vilma Likienė). Retai kada pagalvojame, kiek daug istorinių vingių matė mūsų bažnyčios. Jei tik prakalbėtų Užpalių miestelio centre stovinti bažnyčia… ji tikrai atsakytų, kas čia vyko prieš 230 metų.

Birutė Minutkienė

Nuotraukų autoriai: Ieva Vaškelienė, Eglė Širvytė, Aušra Indrašienė, Jovita Jasikevičienė

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKTU profesorė Audronė Telešienė. Ko skurdo rizikos žemėlapis gali pamokyti nekilnojamojo turto mokesčių kūrėjus?
Kitas straipsnis Sąnarių ligos: kokios yra dažniausios ir kas gali padėti?

Susiję straipsniai

Birštono kurorto šventė žada įsimintinas vasaros sutiktuves

28 gegužės, 2025

Naujais renginiais apgobtas tradicinis užpaliečių žaidimas

21 gegužės, 2025

„Vyniojam į Kuršėnus“: dvi dienos muzikos, pramogų ir masiškiausios Kuršėnų vyniotinio degustacijos rekordas

20 gegužės, 2025
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

© 2025 Žurnalas Lietuvė. Prižiūrima Cyber-Network.eu
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.