Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Ne didmiesčių gyvenimas»Užpaliuose protėvių patirtis nepamiršta
Ne didmiesčių gyvenimas

Užpaliuose protėvių patirtis nepamiršta

ATNAUJINTA:19 birželio, 2019Komentarų: 13 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Taiki nuotrauka draugiškai mūšio rekonstrukcijai pasibaigus
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Romėnų rašytojas Tacitas, gyvenęs pirmajame amžiuje po Kristaus, mini gintaru garsėjančią lietuvių tautą. Randamas įrašas, kad imperatoriaus Nerono laikais iš Romos buvo atvykę pirklių ieškoti to brangaus papuošalo. Tacitas gintaro krašto gyventojus vadina estais arba aisčiais ir teigia, kad jų kalba skiriasi nuo vokiečių kalbos, o geležies jie naudoja mažai.

Užpalių krašto vardas minimas 1261 m. Mindaugo dokumente. Gintaro užpaliečiai neturėjo, bet, kad čia stovėjo tvirta Užpalių pilis, iki XVII a. turėjusi savo vėliavą ir kilus karui kviesdavusi bajorus į mūšį, neabejojama. Užpalietis archeologas Antanas Namikas teigia, kad Užpalių pilies ištakos siekia pirmuosius amžius prieš Kristų ar po jo gimimo. Norvegų metraštininkas Vulfstanas, gyvenęs VIII a. pirmojoje pusėje, rašydamas, jog aisčių žemė turi daug miestų su savo karaliais, pastebi, kad vienas iš tų miestų galėjo būti Užpalių pilis.

Istoriko Teodoro Narbuto teigimu, 1233 m. Užpaliuose vyko stiprios kautynės tarp Livonijos ordino ir Rimgaudo kariuomenės. Kautynes laimėjo lietuviai. Užpalėnams į pagalbą atskubėjo Anykščių krašto vyrai. Turėdami, kuo didžiuotis, užpalėnai, įgyvendindami Lietuvos kultūros tarybos ir Utenos apskrities regioninės kultūros tarybos finansuojamą projektą „Stverk Užpalių kultūrines iniciatyvas“ ryžosi atlikti pergalingo mūšio rekonstrukciją. Jai vadovavo iš VšĮ „Vikingų kaimas“ atvykęs Mindaugas Korsakas. Anot svečio, informacijos apie 1233 m. Užpaliuose vykusias kautynes labai mažai, bet, kaip atrodė to laikmečio kariai ir kokios galimai buvo strategijos ginant gimtąjį kraštą, galime sužinoti analizuodami Saulės mūšį ar kitas to laikotarpio kovas. 

Užpalėnams pažintis su karių gyvenimu protėvių žemėje nėra naujovė. Per 2011 m. kraštiečių šventę senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakai“ ne tik supažindino su V–XIV a. kario amunicija, bet ir parodė kovų programą. Šiais metais susirinkusieji prie Šeimyniškių atodangos su konglomerato uola tapo ne kovų stebėtojais, o dalyviais. Drąsiausiems jaunuoliams pasimatavus karžygio aprangą prasidėjo praktinis užsiėmimas. Jo metu teko ir pritūpimų padaryti, ir virvės stūmimo rungtį įveikti, ir pasimokyti kardą ar ietį valdyti bei skydu dengtis. Pasiskirsčius į du pulkus aiškintasi apie karybos taktikas ir jos išbandytos, rūpintasi psichologiniu pasiruošimu, analizuota pulko vėliavos reikšmė ir svarba. Daugiausia jaudulio išgyventa atliekant užduotis dvikovose ir per pulkų susidūrimą atliekant ką tik išmoktas karybos taktikas.

  • Mokymams pasiruošę užpaliečiai vyrai
  • M. Korsako patarimai prieš praktinius užsiėmimus
  • Vienas iš apšilimo pratimų prieš pasiimant ginklus rimtesniems mokymams
  • M. Korsakui supažindinant su kario apranga ją rengėsi užpaliečiai
  • Dalis lietuvių kariuomenei atstovaujančių mūšio rekonstrukcijos dalyvių
  • Mūšio rekonstrukcijos akimirka
  • Mūšio rekonstrukcijos dalyviai
  • Vienas iš mūšio rekonstrukcijos momentų
  • Mūšio rekonstrukcijos mokymai
  • Taiki nuotrauka draugiškai mūšio rekonstrukcijai pasibaigus
2011 m. Kraštiečių šventę Užpaliuose prisimenant

Šeimyniškių atodangoje su konglomerato uola jau trečius metus organizuojamos kultūrinės veiklos, į kurias kviečiami netradiciniai renginių lankytojai. 2017 m. įvyko orientacinis žaidimas dviratininkams, raiteliams ir pėstiesiems. Praėjusiais metais žiūrovus sukvietė Vilniaus m. sav. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, kuriam dirigavo gerb. Donatas Katkus (pagrindiniai rėmėjai UAB „Vitula“, vad. Vidmantas Urnavičius). Šiais metais įvyko sambūris, kuriame po edukacinės rekonstrukcijos kautynių tarp Livonijos ordino ir Lietuvos kunigaikščio Rimgaudo kariuomenės koncertinę programą atliko Rokiškio turizmo ir tradicinių amatų informacijos ir koordinavimo centro folkloro ansamblis „Gastauta“ (vad. Nida Lungienė).

Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos …“ folkloro dienai „Didžių žmonių žemė“ parengta ansamblio programa „Aš užaugau raškožėly“ žiūrovus sužavėjo profesionaliu atlikimu ir temos išskirtinumu. Tai pažintis su Rokiškio krašto šviesuoliu pandėliškiu iš Abelių kaimo Juozu Bagužiu (1915–1998). Dainininko, pasakotojo, smulkiosios tautosakos pateikėjo, gebėjusio pamėgdžioti paukščius, palikimas – lyg priminimas kiekvienam, kad protėvių patirtis nepamirštama, kol gebame ją perteikti vieni kitiems. 

Birutė Minutkienė

Nuotraukų autoriai: Vytautas Juknys, Stanislovas Balčiūnas, Saulius Šližys, Loreta Liaugaudė 

Konglomerato atodangoje ne tik muzikuota, bet ir pašokta
  • Šeimyniškių atodangoje su konglomerato uola koncertuoja „Gastautos“ ansamblis
  • Koncertuoja „Gastautos“ vyrai
  • Ilgam prisiminimui ne tik „Gastautos“ kolektyvui, bet ir užpaliečiams
FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisDelfinų terapijos centrui – Klaipėdos ir Čikagos „Rotary“ klubų dovana
Kitas straipsnis Siūloma nuo 2021 m. suvienodinti priėmimo reikalavimus visiems stojantiesiems

Susiję straipsniai

Birštono kurorto šventė žada įsimintinas vasaros sutiktuves

28 gegužės, 2025

Naujais renginiais apgobtas tradicinis užpaliečių žaidimas

21 gegužės, 2025

„Vyniojam į Kuršėnus“: dvi dienos muzikos, pramogų ir masiškiausios Kuršėnų vyniotinio degustacijos rekordas

20 gegužės, 2025

Komentarų: 1

  1. Angelė on 5 liepos, 2019 21:02

    Puikus renginys buvo, mačiau gyvai tik dalelę bet sužavėta. Sėkmės, Birute.

    Reply
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

© 2025 Žurnalas Lietuvė. Prižiūrima Cyber-Network.eu
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.