Vienas iš pagrindinių valstybės ekonominės politikos tikslų turėtų būti tolygesnis gyventojų pajamų paskirstymas. Gera mokesčių politika yra ne tik sėkmingas suplanuotų įplaukų surinkimas, bet ir socialinės funkcijos vykdymas – pajamų nelygybės, tai yra ir įtampos visuomenėje, mažinimas.
Deja, augančios pajamų nelygybės faktas Lietuvoje buvo ignoruotas net ir kairiosios politinės doktrinos skraistėmis apsisiautusių politinių partijų atstovų. Lietuvos politinė klasė mieliau dėmesį telkia, žinoma, į ne mažiau svarbų ekonominės politikos tikslą – ekonomikos augimo užtikrinimą.
Tada galima pasidžiaugti BVP augimo tempais, o pajamų nelygybę matuojančio GINI indekso rodiklius paprasčiausiai ignoruoti. Tačiau pasižiūrėti į „Eurostato“ skelbiamą GINI indeksą būtina, nes didžiausia pajamų nelygybė ES yra būtent Lietuvoje. Nuo negarbingos paskutinės vietos ES Lietuvos neišgelbėja dažnai už mūsų šalį blogesniais įvairiais socialiniais rodikliais garsėjančios Rumunija ir Bulgarija.
Pastaruoju metu skirtingų sričių ekspertai vis garsiau išsako nerimą dėl Lietuvą kamuojančios didžiulės pajamų nelygybės. Ir štai birželio 2 d. Vyriausybėje buvo pristatyti mokesčių pertvarkos pasiūlymai, kurių pagrindinis tikslas yra skurdo mažinimas ir mažiausiai uždirbančių Lietuvos gyventojų pajamų padidinimas. Taigi dabartinės mokesčių politikos problemas lyg ir žadama spręsti.
Lietuvos gyventojai taip pat turi aiškią nuomonę apie šalyje taikomus mokesčių politikos principus. 2016 m. birželio–rugpjūčio mėn. buvo atlikta apklausa KTU Viešosios politikos ir administravimo institutui įgyvendinat tarptautinį tyrimą – Tarptautinę socialinio tyrimo programą.
Apklausos metu Lietuvos gyventojų prašyta įvertinti mokesčių (visus mokesčius kartu sudėjus, įskaitant atskaitymus nuo darbo užmokesčio, pajamų mokesčius, PVM mokesčius ir kt.) dydį dideles, vidutines ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms.
Apklausos rezultatai atskleidė, kad net 92,5 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog mažas pajamas gaunantys asmenys moka per didelius mokesčius (sujungti atsakymų variantai „Per dideli“ ir „Gerokai per dideli“). 70,7 proc. nurodė, kad per didelius mokesčius moka ir vidutines pajamas turintys žmonės.
Infografikas: https://infogr.am/mokesciu_vertinimas_lietuvoje
Gegužės viduryje finansų ministras Vilius Šapoka „Žinių radijui“ pažadėjo mažinti mokesčius mažiau uždirbantiems šalies gyventojams. Planas ir konkretūs sprendimai, pasak ministro, greitai bus pristatyti visuomenei. Taigi vieną dabartinės mokesčių politikos problemą lyg ir žadama spręsti. Ar Lietuvos politinė klasė iš tiesų atsigręš į pajamų nelygybės problemą ir imsis kompleksinių sprendimų, parodys ateitis.
O kol kas politikų pozicija mokesčių klausimu išlieka nepakitusi – kai kas kažką gauna, o kai kas ir toliau lieka už durų. Taigi laukime ir prisiminkime, kad tam tikrų problemų ignoravimas – sprendimų nepriėmimas – taip pat yra politika.
Dr. Giedrius Žvaliauskas, KTU VPAI mokslo darbuotojas