Žemaičių Kalvarija – ant vaizdingų kalvų įsikūręs Plungės rajono miestelis, vienas lankomiausių ne tik Žemaitijos regione, bet ir visoje Lietuvoje. Jame ir jo apylinkėse gausu pažintinių, gamtinių, kultūros paveldo objektų. Būrius tikinčiųjų čia kasmet sutraukia liepos mėnesį vykstantys Didieji Švč. Mergelės Marijos apsilankymo pas Elžbietą atlaidai, kurių metu lankomas 19 koplyčių (20 stočių) Kristaus Kančios kelias (kalvarijos). Vietovė įtraukta į popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminį kelią.
Kad miestelis būtų patrauklus ir įdomus ne tik jame gyvenantiems, bet ir atvykėliams, daug prisideda Žemaičių Kalvarijos seniūnijos bendruomenė „Gardai“. Ši pelno nesiekianti organizacija, pavadinta senuoju miestelio vardu (Gardai), yra viena veikliausių Plungės rajono bendruomenių. 2011-aisiaisji tapo projekto „Lietuvos kaime gera gyventi“ laureate. Organizacijos aktyvistai džiaugiasi, kad miestelio ir apylinkių gyventojai, matydami gerus bendruomenės darbus, patys nori dalyvauti jos veikloje. Kuo ši veikla ypatinga?
Dėmesys praeičiai, dabarčiai ir ateičiai
Žemaičių Kalvarijos seniūnijos bendruomenė„Gardai“ įkurta 2003 metais siekiant sutelkti gyventojus bendram darbui realizuojant savo norus ir svajones, stiprinti vietos žmonių, verslo atstovų ir įvairių įstaigų – seniūnijos, mokyklos, parapijos, bibliotekos, kultūros centro – partnerystę bendruomenėje, vykdyti projektinę veiklą.
Pirmuosius ketverius metus organizacijai vadovavo Rima Jokubauskienė. Dvyliktus metus bendruomenės tarybai pirmininkauja Bronius Kleinauskas. Ilgą laiką bendruomenės nariai buvo visos seniūnijos gyventojai. Atsiradus aktyvių gyventojų kaimuose, vėliau seniūnijoje susikūrė dar dvi naujos bendruomenės – Šarnelės kaimo ir Gegrėnų kaimo. Pirmaisiais metais organizacijos veikloje dalyvavo apie 50 žmonių, o dabar bendruomenėje yra 120 registruotų narių ir dar 80 pritariančiųjų. Pasak B. Kleinausko, bendruomenė dirba išvien su seniūnijos organizacijomis ir institucijomis, siekdama, kad Žemaičių Kalvarijoje būtų gera gyventi.
Bendruomenė „Gardai“ nuo pat susikūrimo ėmėsi kryptingo darbo. Viena iš jos veiklos krypčių yra kultūrinis darbas, kultūros objektų išsaugojimas, vietos tradicijų puoselėjimas, istorinio atminimo įamžinimas. „Čia gyveno daug žymių žmonių, nusipelniusių Lietuvai, todėl norime jų darbus įamžinti, kad ateinančios kartos tai žinotų. Nutarėme tuos pastatus, kuriuose jie gyveno ir dirbo, paženklinti atminimo lentomis, surinkti dar gyvų žmonių atsiminimus“, – pasakoja B. Kleinauskas.
Žemaičių Kalvarijoje ilgą laiką dirbo vienuolės kazimierietės. Jos auklėjo vaikučius Šv. Vincento Pauliečio vaikų darželyje. Taip pat šviečiamąjį darbą dirbo kunigas Petras Lygnugaris, apsigyvenęs šiame miestelyje po ilgos tremties. Čia buvo įsikūręs ir dirbo trijų bažnyčių statytojas prelatas Povilas Pukys. Pokario metais Žemaičių Kalvarijoje gyveno Algimantas Vincas Ulba, kuris vėliau tapo Kovo 11-osios akto signataru. Spaudos draudimo metu miestelyje veikė slapta daraktorinė mokykla, kurioje dirbo puiki mokytoja Emilija Pocaitė. Šiuo metu bendruomenės iniciatyva jau yra atidengtos atminimo lentos daraktorei E. Pocaitei, Žemaičių Kalvarijoje dirbusioms vienuolėms kazimierietėms, prelatui P. Pukiui, Kovo 11-osios akto signatarui A. Ulbai atminti, taip pat „Saulės“ pradžios mokyklos šimtmečiui pažymėti. Bendruomenės pastangomis Žemaičių Kalvarijoje iškilo koplytstulpis poeto Vytauto Mačernio atminimui, rėmėjų lėšomis pastatytas paminklas vyskupui Motiejui Valančiui. Planuojama įamžinti ir bazilikoje dirbusių vargonininkų atminimą.
Žemaičių Kalvarijoje jau trisdešimt metų veikia Poeto Vytauto Mačernio muziejus, kurį tvarko ir prižiūri pati bendruomenė. 2015 metais „Leader“ programos lėšomis buvo restauruotas muziejaus pastatas, plečiamos jame įrengtos ekspozicijos. Dabar baigiama sutvarkyti ir muziejaus aplinka – įrengiama šimtmečio aikštė.
Žemaičių Kalvarijos bendruomenė garsėja savo tradicijomis, puoselėja papročius ir kultūrą. „Mūsų miestelis ir jo kaimai turi turtingą istorinę praeitį, todėl vienas iš organizacijos tikslų – nepamiršti to, kas praėjo, tačiau kartu gyventi ateitimi organizuojant, telkiant, aktyvinant bendruomenės narius, ypač aplinkinių kaimų gyventojus“, – sako B. Kleinauskas.
Vykdydama projektą „Kartu dainoj ir giesmėj“ bendruomenė surengė daug koncertinių išvykų po Lietuvą, garsino savo papročius, tradicijas ir kultūrą. Dalyvavo Lietuvos televizijos laidoje „Duokim garo“.
Pagalba šalia esančiam
„Gardų“ bendruomenės nariai nėra abejingi šalia esančių žmonių nelaimėms. Organizavo lėšų rinkimą jaunai bendruomenės narei, norinčiai studijuoti mediciną. Vienai šeimai iš bendruomenės surinktų pinigų buvo nupirktas arklys, nukentėjusiems nuo gaisro (trims šeimoms) buvo suteikta materialinė pagalba. Labai aktyviai bendruomenės moterys dalyvavo akcijoje „Numegzkime 1000 kojinaičių naujagimiams, kurie į šį pasaulį atėjo per anksti“. Bendruomenės taryba kartu su seniūnijos socialinėmis darbuotojomis kelerius metus organizavo akciją „Pasidalinkim“.
Kartu su kultūros centru, jaunimo klubu bendruomenė kasmet organizuoja velykines ir kalėdines popietes vaikams tų šeimų, kurioms reikia pagalbos. Čia bendruomenei į pagalbą ateina Vaikų dienos centras bei kiti savanoriai.
„Gardų“ bendruomenė garsi savo idėjomis, veikla, darbais ne tik Lietuvoje, bet ir užjos ribų. Padeda sunkiau besiverčiančioms šeimoms, bendradarbiaudama su Amerikos ir Baltijos labdaros fondu, tarptautiniais partneriais, „Heifer“ fundatoriais, priima svečius iš užsienio. Vykdant projektą „Tvarus ūkininkavimas išsaugant biologinę įvairovę ir retus augalus Žemaičių Kalvarijoje“ šeimoms buvo padovanota 10 telyčių, 50 avių ir 25 bičių šeimos, o įgyvendinant kitą projektą „Triušių ir paukščių laikytojų kooperacija ir plėtra Plungėje“ – 400 triušių ir 140 vištų. Projekto „Gerosios patirties perdavimas skatinant kaimo bendruomenių verslumą ir bendradarbiavimo įvairiapusiškumą“ metu 20 šeimų gavo po 50 kg bulvių, braškių bei aviečių daigų. Tai tarptautinio fondo „Heifer International“ parama.
Socialinė bendruomenės veikla įtraukia ir svetur gyvenančius tautiečius. Štai Amerikoje gyvenanti Amelija Čėsna, perskaičiusi spaudoje apie nesavanaudišką bendruomenės veiklą (organizacija rinko pinigus abiturientei, kad ji galėtų studijuoti mediciną), po mirties paliko apie vieną šešioliktąją savo turto. Tuomet bendruomenė įkūrė Amelijos Čėsna vardo paramos vaikams našlaičiams fondą. „Jau 5 metus padedame 15 šeimų, kuriose auga 23 vaikai našlaičiai. Kasmet skiriame lėšų pasiruošti mokyklai, kalėdiniam stalui, perkame mokyklines uniformas ir mokyklines spinteles“, – pasakoja bendruomenės pirmininkas.
Labiausiai lauktas projektas – bendruomenės pirtis
Žemaičių Kalvarijos seniūnijos bendruomenė „Gardai“ ne tik vysto socialinę, kultūrinę veiklą, bet ir skiria dėmesio gyventojų sveikatinimui. 2013 metų spalio mėnesį atidarė bendruomenės pirtį. Šio projekto visi labai laukė. Tiesa, ne visi žmonės tinkamai suprato pirties teikiamus malonumus, todėl bendruomenės nariams ir šeimoms buvo organizuojami mokymai, kaip sveikai naudotis pirtimi. Socialinės rizikos šeimoms taip pat buvo rengiami sveikos gyvensenos ir asmens higienos įgūdžių ugdymo mokymai.
Bendruomenės nariai įprato, kad penktadienis – pirties diena, o šeštadieniais pirtyje galima švęsti gimtadienius bei kitas šventes. Susikūrė net pirtininkų klubas. Bendruomenės pirmininko manymu, tai pats geriausias ir reikalingiausias vykdytas projektas. Šalia pirties pastatyta pavėsinė, gražiai sutvarkyta aplinka.
Bendruomeniškumą skatina ir per sportą
Žemaičių Kalvarijos seniūnijos bendruomenė „Gardai“, ypač bendruomenės jaunimas, kasmet dalyvauja įvairiuose seniūnijos sporto renginiuose. Tam bendruomenė turi universalią sporto aikštelę, kurioje galima žaisti krepšinį, lauko tenisą, tinklinį. O pernai organizacijai įgyvendinant projektą buvo renovuotas mokyklos stadionas. Todėl bendruomenė nutarė dalyvauti Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Vyriausybės organizuojamame kūno kultūros ir sporto projektų finansavimo konkurse „Sportuojanti bendruomenė“ ir laimėjo finansinę paramą. Projekto „Sportuok, judėk, sveikai gyvenk ir būsi laimingas“ tikslas – kuo daugiau žmonių įtraukti į sportinę veiklą, kad aplinkinių vietovių bendruomenės taptų fiziškai aktyvesnės, sveikesnės. Taip pat projektu siekiama stiprinti bendruomeniškumą ir draugiškumą tarp rajono kaimo bendruomenių. Projekto metu suorganizuoti septyni renginiai.
Tai – ne vienintelis aktyvumą skatinantis projektas. Buvo suorganizuota bendruomenės narių išvyka dviračiais po gražiausias seniūnijos apylinkes. Išvykos dalyviai pabuvojo Gardų oze, aplankė poeto V. Mačernio amžinojo poilsio vietą gimtinėje, stabtelėjo Šarnelės bendruomenės namuose ir šarneliškių buvo vaišinami arbata. Išvykos metu prisiminė ir saugaus eismo dviračiais taisykles.
Prieš dvejus metus bendruomenė „Gardai“ organizavo visų rajono kaimo bendruomenių sąskrydį. Jo metu vyko įvairios sportinės varžytuvės.
Liepos mėnesio paskutinį šeštadienį Žemaičių Kalvarijoje vyksta tradicinė miestelio šventė. Šis šeštadienis jau tapo ne tik gyventojų, bet ir išsiblaškiusių po pasaulį kraštiečių sueiga. Šventės metu organizuojamas krepšinio turnyras bendruomenės taurei laimėti. Dalyvauja dvi grupės: iki 17 metų ir vyresni žaidėjai. Žmonėms, kurie nežaidžia krepšinio, organizuojamas netradicinių sporto rungčių turnyras: kelmo metimas, lovos nešimas, bėgimas su kliūtimis, tinklinis su balionais.
Socialinis eksperimentas
Dar vienas reikšmingas bendruomenės įgyvendintas projektas – su jaunimu vykdytas socialinis eksperimentas „Ratuoti riteriai“. Jo tikslas – išsiaiškinti, ar Žemaičių Kalvarijoje neįgalieji sėkmingai gali patekti į viešosios paskirties pastatus, ar nėra diskriminacijos dėl negalios. Buvo sugalvotas eksperimento šūkis: „Du ratai tapo mano kūno dalimi, ir nuo tada aš ratuotas. Visuomenė manęs negirdi ir nepalaiko, todėl tapau riteriu.“
Eksperimento dalyviais tapo Žemaičių Kalvarijos gimnazijos IV g klasės gimnazistai, seniūnijos socialiniai darbuotojai, seniūnas, bendruomenės nariai, moksleiviai, klasių vadovai. Eksperimentas prasidėjo Žemaičių Kalvarijos senelių globos namuose. Globos namų direktorius kanauninkas Jonas Ačas ir socialiniai darbuotojai papasakojo apie globos namus, kokias negalias turi namų gyventojai. Parodė, kaip reikia naudotis neįgaliųjų vežimėliais. Tada į vežimėlius sėdo gimnazistai. Pasivažinėjo po senelių namų pastatą ir pasidžiaugę puikiai pritaikyta aplinka išvyko į miestelį. Pirmoji užduotis buvo aplankyti miestelio higienos centrą. Įsitikinta, kad neįgalieji gali laisvai įvažiuoti į tualetus bei dušą. Toliau pasuko prie Žemaičių Kalvarijos kultūros centro. Deja, į vidų nepavyko patekti, nes slenksčiai labai aukšti. Prie seniūnijos pastato laukė seniūnas ir socialiniai darbuotojai. Tik draugų padedami ratuotieji galėjome patekti į seniūniją. Pasukę prie bazilikos laisvai ir lengvai galėjo patekti į vidų. Gimnazistai panoro įvažiuoti į parduotuvę, sėkmingai pavyko, bet po parduotuvę važinėti buvo beveik neįmanoma. Toliau eksperimento dalyvių kelias vedė prie mokyklos. Prie jos galima nesunkiai privažiuoti, bet patekti į pastatą gana sudėtinga – per staigus įvažiavimas. Mokyklos pastate gerai jautėsi tik vestibiulyje. Čia neįgaliojo vežimėlį išbandė ir kiti gimnazijos moksleiviai. Po šio eksperimento buvo aparta 2010 metų rugpjūtį ratifikuota JTO Neįgaliųjų Teisių konvencija ir kaip laikomasi joje priimtų teisių bei principų. Buvo nustatyti „karščiausi“ Žemaičių Kalvarijos taškai, kuriuos reikia sutvarkyti, kad neįgalieji galėtų laisvai jaustis. Pasak bendruomenės pirmininko, dabar neįgalieji jau gali visur įvažiuoti.
Semiasi patirties iš kitų bendruomenių
Žemaičių Kalvarijos seniūnijos bendruomenė„Gardai“ nėra uždara – noriai bendrauja ir bendradarbiauja su kitomis Lietuvos organizacijomis, keliauja ir semiasi patirties. Gražūs santykiai yra užmegzti su Raseinių rajono Sargelių kaimo bendruomene, Plungės rajono „Tėviškės“ bendruomene, pabuvota jų šventėse. O kur dar kelionės po Ventspilį, Rundalę. Aplankytos Skėmių, Pociūnėlių kaimų, Biržų regiono, rytų ir pietų Lietuvos bendruomenės. Net du kartus lankytasi pas LŽŪU lektorių mokslų daktarą Algirdą Amšiejų – jo sodinukai žaliuoja ir Žemaičių Kalvarijoje.
Akivaizdu, kad Žemaičių Kalvarija gali džiaugtis ir didžiuotis ne tik savo kultūriniu, istoriniu paveldu, bet ir veiklia, socialiai atsakinga, prie krašto gerovės reikšmingai prisidedančia bendruomene, kokios galėtų pavydėti daugybė miestelių.
Inga Nanartonytė
Nuotraukos iš bendruomenės archyvo