Pradinis / Ne didmiesčių gyvenimas / Pirmieji užpaliečių ir širvintiškių draugystės vaisiai

Pirmieji užpaliečių ir širvintiškių draugystės vaisiai

Kaip nėra blogo oro, jei esi tinkamai apsirengęs, taip nėra netinkamo laiko išsakyti pagarbą gimtajai šaliai ir domėtis jos istorija bei kultūra.

Likus 100 dienų iki Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio Širvintų rajono „Atžalyno“ progimnazijos 7B ir 8B klasių moksleiviai, lydimi klasių auklėtojų bei keleto tėvelių, atvyko į Užpalius (Utenos r.) vedami tikslo ne tik susipažinti su šiuo kraštu, bet ir pristatyti savo rajoną.

Planuotas susitikimas nebuvo atsitiktinis. Per Žolinės šventę Užpaliuose, vykdant  Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos bei Utenos r. savivaldybės iš dalies finansuojamą projektą „Etninę kultūrą puoselėjančios kultūrinės iniciatyvos Užpalių bendruomenės tradicijose“, Utenos kultūros centro Užpalių skyrius ir Širvintų rajono „Atžalyno“ progimnazija pasirašė socialinės partnerystės sutartį. Sutartyje numatytos bendros veiklos neatidėliotos vėlesniems laikams. Nors šįmet dažnokai paburnojame ant nesibaigiančio lietaus, tačiau būrin susiėję užpaliečiai ir širvintiškiai džiaugėsi gražiu rudenišku oru. Panašu, kad saulė talkino užpaliečiui geografui Giedriui Indrašiui, kuris lankymąsi ant Šeimyniškių piliakalnio ir  Šeimyniškių atodangoje su konglomerato uola paįvairino smalsumą ir komandinį susiklausymą skatinančiomis užduotimis.

Nuvykus į Degesius, prie Giedriaus Indrašiaus iniciatyva kartu su Užpalių gimnazijos moksleiviais ir medžio drožėju Romualdu Šulcu pastatyto stogastulpio vienam iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų Jonui Galvydžiui-Bykauskui, ne tik prisiminta ši iškili asmenybė, bet ir paanalizuota lietuvių partizaninis judėjimas bei kiekvieno mūsų galimybės išreikšti pagarbą Tėvynei. Pirmasis Lietuvos karo mokyklos viršininkas, generolas J. Galvydis-Bykauskas I laidos karininkų išleistuvėse kalbėjo: „Mūsų tauta turi pasiaukoti žmonių laisvei apginti. Taigi pirmas linkėjimas yra nepakęsti materializmo bangos, kas žemina ir nustelbia žmoniją. Antra, kad visa tauta ir karininkai kiltų į saulę ir žvaigždes, kas puošia žmogaus dvasią. Trečia, turite būti ištikimi sūnūs ir ginti Lietuvą, kaip tinka lietuviui kareiviui.“

Paskatinti stiprinti dvasines vertybes, širvintiškiai uždegė atminimo žvakutes prie stogastulpio ir tęsė pažintį su Užpaliais. Krokulės šaltinis – tai mitologija ir tikėjimu alsuojanti vieta, kurioje išsprūsta mintys apie mūsų iš protėvių paveldėtą santykį su gamta ir galimybe tikėti ar netikėti tuo, kas pasakojama iš kartos į kartą. Apie stebuklingą vandens galią perduodama iš lūpų į lūpas, o kokiais rakandais naudojosi ar kokiomis karietomis važinėjo mūsų protėviai, Užpaliuose pamatyti galima apsilankius Jovarų sodyboje. Sodybos šeimininkė, „Ašvienių fanų“ klubo prezidentė, žirgininkė Viktorija Jovarienė, nedaugžodžiaudama apie asmeninius pasiekimus varžybose su žirgais, praveria šimtmetį menančios klėties duris suteikdama galimybę pasėdėti senolių lovose, pačiupinėti žirginį inventorių ir užduoti rūpimus klausimus, ypač jei jie apie žmogaus bendravimą su žirgu. Šioje sodyboje kalbėti apie žirgus galima nepailstamai, bet draugiško užpaliečių ir širvintiškių susitikimo laukė dar vienas labai svarbus akcentas – bendra meninė programa Užpalių kultūros centre.

Pirmieji scenoje pasirodė šeimininkai užpaliečiai. Solistę Medeiną Maniušytę keitė pianinu skambinanti ketvirtokė Kotryna Steponavičiūtė, o po Užpalių kultūros centro „Artistuko“ kolektyvo spektakliuko „Paukščių pamoka“ premjeros sceną užpildė svečiai. Širvintiškių programos vedėjas Ignas Jakštas vieną paskui kitą į sceną kvietė eilėraščių skaitovus, pasakotojus, akordeonistus, pramoginių šokių porą. Aštuntokai demonstruodami skaidres pristatė Širvintų kraštą, o dainuojant 7B klasės ansambliui suskambo bendra atlikėjų ir žiūrovų daina. Muzikos mokytojų Almos Pūdymaitienės (Užpalių gimnazija, Utenos r.) ir Gražinos Gudonienės („Atžalyno“ progimnazija, Širvintų r.) bei Užpalių kultūros centro renginių organizatorės Birutės Minutkienės paruoštoje programoje tilpo ir edukacija, ir paauglių saviraiška per meną išsakant lietuviškas vertybes. Pirmasis socialinių partnerių susitikimas įvyko, keletas tolesnių veiklų jau suplanuota, tad dar bus laiko išsamiau paanalizuoti 100 kilometrų skiriamų vietovių žmonių tautiškumo skirtumus ir panašumus.

Kol turėsime žmonių, gebančių pirmumą teikti dvasinėms, o ne materialioms vertybėms, tol būsime įdomūs vieni kitiems, nesvarbu, kokie meniniai gabumai ar kilometrų atstumai mus skirtų. Tai įrodė ir Rokiškio kultūros centro liaudies teatras (rež. Eligijus Daugnora) spektaklyje „Buvo buvo, kaip nebuvo“. Talkinant ukrainiečių režisieriui Dmitrijui Gusiakovui, Rokiškio teatralai, analizuodami ukrainiečių liaudies pasakas, sukūrė nuotaikingą spektaklį visai šeimai.

Į Užpalių kultūros centrą besirenkantiems žiūrovams samprotaujant, kaip pavyks rokiškėnams perteikti kitos šalies tautosaką, nevengta išsakyti ir mintis apie fojė eksponuojamą Jolantos Balionienės monotipijų parodą „Vilniaus bažnyčios“. Miestelyje pamatyti mažai žinomą tapybos techniką ar susipažinti su ukrainietišku sąmoju – reta galimybė, todėl džiugu, kai yra žmonių, gebančių ja pasinaudoti bet kokiu oru.

Birutė Minutkienė

Nuotraukų autoriai Saulius Šližys ir Gražina Gudonienė

Komentarai

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai skelbiamas. Privalomi laukai žymimi *

*

Scroll To Top