Pasidžiaugus gausiu rudens gėrybių derliumi kasmet iškyla klausimas: ką daryti su daržovių, vaisių, uogų ir grybų pertekliumi, kad vėliau netektų jo išmesti? Idėjinis „Virtuvės mitų griovėjų“ lyderis Alfas Ivanauskas sako, kad gyventojai iš naujo atranda daržovių ir vaisių konservavimą namuose. Jis ir kiti maisto gaminimo bei mitybos specialistai pasidalijo rekomendacijomis, kaip greitai ir paprastai konservuoti maisto produktus.
„Konservavimas vėl grįžo į madą, to išpopuliarinimu pasirūpino skandinavai. Pasitelkus naujausias virtuvės technologijas, nebeliko jokio vargo išsaugoti vaisius ir daržoves bei jų vertingas savybes“, – teigia virtuvės eksperimentatorius, skubantis sugriauti mitą, neva konservavimas – senamadiškas, veikiau močiutėms, bet ne miesto gyventojams aktualus užsiėmimas.
Prieš užšaldant – išsiurbti orą
Vienas paprasčiausių produktų saugojimo būdų yra šaldymas. Taip saugant produktus nereikia naudoti jokių papildomų priedų. A. Ivanauskas rekomenduoja prieš užšaldant daržoves ir vaisius sudėti juos į maišelį ir vakuumizuoti – tokią funkciją turi šiuolaikinės orkaitės.
„Suvakuumuotame vaisiuje ar daržovėje išlieka kone visos gerosios maistinės savybės – jos paprasčiausiai neturi kur dingti. Be to, ši funkcija labai praktiška – maistą konservuoti galima porcijomis. Pavyzdžiui, jei konservuojame stiklainyje, tai šį reikia užpildyti visą, nuo apačios iki viršaus. Naudojant maišelį, saugoti galime tiek produktų, kiek reikia – kad ir vieną kriaušę, persiką ar agurką“, – sako A. Ivanauskas.
AEG buitinių prietaisų ekspertas Petras Gendvilis atkreipia dėmesį, kad, suvakuumavus maisto produktus, nelieka galimybės plisti bakterijoms. Taip apdoroti produktai gali ilgiau būti laikomi šaldytuve. Be to, naudojant vakuumatorių išskirtinius skonius galima išgauti ir be maišelių. „Pavyzdžiui, sudedame į indelį braškes, apibarstome cukrumi, tada tą indelį įdedame į vakuumavimo stalčių. Oro ištraukimo metu cukrus įsigeria į braškes, todėl belieka tik mėgautis skoniu arba užšaldyti paruoštą desertą“, – nurodo P. Gendvilis.
Pasak dietologės Kristinos Jasmontienės, šaldant daržoves, vaisius ir uogas išsaugoma maždaug 80–90 proc. jų turimų vertingųjų maistinių medžiagų. „Tinkamai konservuotų daržovių nauda žmogaus organizmui iš esmės tokia pati, kaip ir šviežių, – tai puikus vitaminų, mineralinių medžiagų šaltinis, be to, daržovėse gausu mums labai naudingų skaidulų“, – sako K. Jasmontienė, rekomenduojanti per dieną, nepriklausomai nuo metų laiko, suvalgyti apie 300–400 g daržovių.
Grybų nebereikia verti ant siūlo
Kitas vertingas rudens gėrybių konservavimo būdas, pasak specialistų, yra džiovinimas. „Šis konservavimo būdas puikiai tinka ne tik daržovėms, bet ir grybams, kurių ruduo dažniausiai pažeria apsčiai. Palyginti su šaldymu, taip konservuotuose produktuose vertingų maistinių medžiagų lieka mažiau, tačiau vis tiek daug – apie 50 proc.“, – sako K. Jasmontienė.
Pasak A. Ivanausko, šiandien maisto džiovinimo procesas yra gerokai paprastesnis ir greitesnis. „Žinoma, šiais laikais džiovinti produktus paprasčiau – nereikia grybų verti ant siūlo ir laukti, kada jie išdžius. Tam tinka šiuolaikinės orkaitės, turinčios specialią džiovinimo programą ir taupančios laiką. Taip galima vienu metu ant kelių skardų džiovinti didesnį kiekį produktų, kurie neapdulka ir juose nelieka nešvarumų. Galų gale ir namai atrodys estetiškiau“, – teigia jis.
„Virtuvės mitų griovėjų“ įkūrėjas atskleidė receptą, kaip jis naudoja džiovintus grybus: „Kiti žmonės mėgsta sudžiovintus grybus papildomai termiškai apdoroti – virti, troškinti. O aš juos tiesiog patarkuoju su smulkia tarka ir taip pagardinu skirtingus patiekalus – pabarstau, kaip barstyčiau garsiuosius trumus. Tai patiekalui suteikia ne tik malonaus skonio, bet ir aromato.“
Koks ruduo be raugintų agurkų?
Galiausiai virtuvės ekspertai pataria pamėgtas daržoves rauginti. „Rauginimas yra maisto apdirbimo procesas, kai, esant tam tikroms sąlygoms, daržovės fermentuojasi. Bene geriausias to pavyzdys – lietuvių mėgstami rauginti kopūstai. Taip paruošti kopūstai nė kiek nėra prastesni už šviežius – juose apstu vitamino C, sveikatai teikiama didžiulė nauda“, – sako K. Jasmontienė.
A. Ivanauskas nurodo, kad ruduo jam neįsivaizduojamas be raugintų agurkų: „Rauginti nėra sudėtinga – tiesiog pasigaminu marinatą, juo užpilu agurkus, palaikau parą ir iškart po to vartoju. Tiesą sakant, manau, kad tie laikai, kai produktus reikėjo kaupti ateičiai – užraugti ir saugoti pusmetį, – seniai praeityje. Šiandien galime lengvai, nesudėtingai pasigaminti tai, ko norisi būtent dabar, ir tuo iškart mėgautis.“
Rauginti galima itin paprastai: žiupsnelį juodųjų pipirų žirnelių sutrinkite su arbatiniu šaukšteliu cukraus ir dviem šaukštais rupios druskos, mišiniu apibarstykite į keturias dalis supjaustytus agurkus ir apliekite viską citrinų sultimis. Jei trūksta, įberkite dar druskos, pagardinkite krapais ir rauginkite bent jau valandą.
Jei rudens gėrybėmis iškart mėgautis nesinori, K. Jasmontienė nurodo, kad konservuotas jas galima saugoti metus: „Konservuotas produktas turėtų būti vartojamas ne ilgiau nei vieną sezoną. Vadinasi, konservuotos šio rudens gėrybės turėtų būti suvalgytos vėliausiai iki kito rudens. Žinoma, skirtingų produktų „galiojimo laikas“ yra skirtingas – kai kurie jų gali stovėti dar trumpiau. Vis dėlto, paisydami vieno sezono taisyklės būsite tikri, kad maistas nėra sugedęs. Be to, visada bus geriau, jei konservuotas maistas bus suvartojamas kuo greičiau.“