Civiliniame procese neretai pasitaiko situacijų, kai viena ginčo šalis siekia apsidrausti – prašo
teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pavyzdžiui, laikinai apriboti kitos šalies turto
naudojimą ar verslo veiklą. Nors tokios priemonės yra teisėtas būdas užtikrinti būsimo teismo
sprendimo įvykdymą, jos turi būti taikomos atsakingai. Netinkamai arba nepagrįstai pritaikyti
laikini ribojimai gali sukelti didelę finansinę žalą kitai šaliai. „nukentėjusi šalis tokiais atvejais
turi galimybę reikalauti patirtos žalos atlyginimo – tai vienas iš būdų apsisaugoti nuo
piktnaudžiavimo laikinosiomis priemonėmis“, – advokatė Kaune Gintarė Girdzijauskienė ir
pateikia daugiau vertingų įžvalgų apie nepagrįstų apribojimų taikymą bei žalos atlyginimo
galimybes.
Kada galima reikalauti žalos atlyginimo?
Advokatės teigimu, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą atsakovas (šalis,
kurios atžvilgiu pritaikytos laikinosios priemonės) turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, jei
laikinosios apsaugos priemonės taikytos ieškovo prašymu, o ieškinys vėliau buvo atmestas kaip
nepagrįstas.
Kokią žalą galima atgauti?
Įstatymai numato galimybę atlyginti turtinę žalą (tiesiogiai patirtus nuostolius, apribojimo metu
negautas pajamas ir išlaidas žalai apskaičiuoti), kuri patirta dėl nepagrįstų laikinųjų apribojimų.
„Pavyzdžiui, jeigu dėl pritaikytų apribojimų negalėjote naudotis turtu ir vis tiek turėjote mokėti
nuomos ar išlaikymo mokestį, ši suma laikoma tiesioginiu nuostoliu. Arba jeigu negavote verslo
pajamų ir patyrėte tokių papildomų išlaidų, nes turėjote samdyti turto, verslo vertintoją ar
finansų ekspertą“, – atlygintinės žalos pavyzdžius vardija advokatė Kaune.
Svarbu įsidėmėti, pasak advokatės G. Girdzijauskienės, kad, norint sėkmingai atgauti nuostolius,
žala turi būti reali ir pagrįsta, t. y. tiesiogiai kilusi dėl taikytų apribojimų, o ne hipotetinė.
Advokatė nurodo, kad teismai paprastai atsižvelgia į kelis esminius aspektus, nagrinėdami tokius
reikalavimus:
● Ar asmuo turėjo teisę naudotis tuo turtu ar vykdyti apribotą veiklą. Jeigu tokios teisės
apskritai neturėjo – žala negalėjo atsirasti.
● Ar dėl pritaikytų ribojimų jis faktiškai negalėjo pasinaudoti savo teisėmis, t. y. teismo
nustatyti draudimai turi tiesiogiai sutrukdyti pasinaudoti teisėmis.
● Ar nuostoliai yra realūs ir pagrįsti. Šiuo atveju kalbama apie nuostolius, kurie turi būti
patvirtinti objektyviais duomenimis, pavyzdžiui, finansiniais dokumentais, ekspertiniais
skaičiavimais), o ne paremti tik prielaidomis.
Ką reikėtų žinoti praktikoje?
Ieškovui svarbu įsivertinti galimą riziką dar prieš kreipiantis dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Advokatė G. Girdzijauskienė pažymi, kad prašydamas teismo apriboti kitos šalies teises ieškovas
prisiima riziką. Vadinasi, jeigu jo ieškinys vėliau atmetamas, jam teks atlyginti dėl nepagrįstų
ribojimų padarytą žalą.
Atsakovui, susidūrusiam su nepagrįstais ribojimais, svarbu žinoti, kokių veiksmų imtis. Kad
teismas priteistų žalos atlyginimą, atsakovas privalo įrodyti tris dalykus:
● kad patyrė žalos ir kokio dydžio,
● kad ši žala kilo būtent dėl taikytų apribojimų,
● kad ieškovo ieškinys buvo atmestas kaip nepagrįstas.
„Tad geriausia ką galite padaryti, susidūrę su tokia situacija, tai kruopščiai rinkite visus
įrodymus, susijusius su patirtais nuostoliais. Išsaugokite visus mokėjimo nurodymus, sąskaitas
faktūras, sutartis, ekspertų išvadas ir kitus dokumentus, kurie pagrindžia patirtą žalą. Surinkti
mokėjimo dokumentai ir specialistų išvados vėliau taps kritiniais įrodymais, siekiant prisiteisti nuostolių atlyginimą. Taip pat įsidėmėkite, kad būtina pagrįsti negautas pajamas realiais
skaičiais, kitu atveju, teismas nepripažins spėjamų pelno skaičiavimų.“, – pažymi teisininkė.
Advokatė akcentuoja, jog jeigu laikinosios priemonės buvo taikytos be realaus pagrindo siekiant
tik apriboti kitą šalį, tai teismas tokį ribojimą panaikina ir gali priteisti nukentėjusiai šaliai
nuostolių atlyginimą.
Laikinosios apsaugos priemonės yra svarbus civilinio proceso įrankis, padedantis apsaugoti
būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Vis dėlto, advokatė Kaune primena, kad jomis privalu
naudotis atsakingai – nepagrįstas kitos šalies teisių suvaržymas gali užtraukti civilinę
atsakomybę iniciatoriams. Tuo pat metu asmenys, kurių teisės buvo nepagrįstai apribotos, turi
realią galimybę apginti savo interesus, tad dėl apribojimų verta ginčytis teisme.
Straipsnį parengė Evelina Kasiulevičienė