„Startuolis“ – dažnai viešoje erdvėje skambantis madingas žodis, siejamas su milijoninėmis investicijomis, garsiomis sėkmės istorijomis, milijardinę vertę pasiekusiais vienaragiais. Tai džiugina ir įkvepia, tačiau ar startuoliai sukuria realią naudą regionui ir šaliai? Kokia jų reikšmė geopolitiniame kontekste?
Kalbinti ekspertai vienareikšmiškai sako, kad brandą pasiekusios ir toliau besivystančios inovatyvių įmonių ekosistemos, pavyzdžiui – Kauno, atneša didelę ekonominę naudą per sumokamus milijoninius mokesčius, pritraukiamas investicijas.
Ir ne tik. Inovatyvios eksponentiškai besivystančios įmonės kuria patrauklų regiono ir šalies įvaizdį, didina tarptautiškumą, atneša naujų vėjų į darbo kultūrą, yra įkvėpimo, patirties ir žinių šaltinis naujiems startuoliams.
Kaip pamatuoti startuolių grąžą šaliai ir kaip paskatinti dar spartesnį jų kūrimąsi ir vystymąsi – apie tai įžvalgomis pasidalino Kauno technologijos universiteto (KTU) strateginių partnerysčių prorektorė Edita Gimžauskienė, „Kaunas IN“ direktorius Tadas Stankevičius, „Tech-Park Kaunas“ direktorius Paulius Nezabitauskas ir „NFQ Technologies” generalinis direktorius Paulius Insoda.
Didina tarptautiškumą
Agentūros „Kaunas IN“, kuri atsakinga už Kauno tarptautinį pozicionavimą, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą bei turizmo skatinimą, vadovas T. Stankevičius pirmiausia rodo į tarptautiškumą: jau pati startuolio sąvoka apibrėžia jį kaip inovatyvią įmonę, turinčią globalios plėtros potencialą.
Augdami startuoliai plečiasi į užsienio rinkas, pritraukia tarptautinių investuotojų dėmesį ne tik sau, bet ir visai šaliai bei joje veikiančioms įmonėms. Tai natūraliai didina Kauno ir Lietuvos tarptautiškumą. Startuoliai taip pat dažnai samdo tarptautinius talentus, taip prisidėdami prie atviresnės ir įvairesnės darbo rinkos formavimo.
„Verta paminėti, kad startuoliai daro didelę įtaką darbo kultūros formavimui Lietuvoje. Praktikos, kurios anksčiau buvo vertinamos skeptiškai – lankstūs darbo modeliai, netradiciniai biurų sprendimai ar investicijos į darbuotojų gerovę – šiandien vis dažniau taikomos ir brandžiose korporacijose“, – startuolių atnešamas naudas vardino T. Stankevičius.
Efektyviausias atsakas – gebėjimas veikti nežinomybėje
Vienos svarbiausių Kauno inovacijų ekosistemos dalių – mokslo ir technologijų parko „Tech-Park Kaunas“ vadovas P. Nezabitauskas teigia, kad startuolių ar atžalinių įmonių reikšmė ypač auga šiuo įtemptu geopolitiniu laikotarpiu.
„Inovacijų pasaulio legendos Steve’as Blankas ir Ericas Riesas startuolius apibrėžia ne per technologijas, o per aplinką, kurioje jie veikia – tai organizacijos, sukurtos ekstremalaus neapibrėžtumo sąlygomis ir nuolat ieškančios realiai veikiančio efektyvaus sprendimo ir atneša realią vertę žmonėms.
Šiandien šie teoriniai apibrėžimai tapo mūsų geopolitinės realybės atspindžiu. Karas Ukrainoje ir Vakarų pasaulio saugumo iššūkiai rodo, kad grėsmės keičiasi greičiau nei gali sureaguoti biurokratiniai mechanizmai, tradiciniai technologijų kūrimo būdai. Būtent čia startuolių mąstymas ir gebėjimas žaibiškai reaguoti į nežinomybę tampa efektyviausiu ginklu prieš kintančias grėsmes“, – akcentuoja P. Nezabitauskas.
Savo žodžius jis iliustruoja šviežiu pavyzdžiu – „Tech-Park Kaunas“ ir Šaulių sąjungos gynybos technologijų hakatone „Ugninis skydas“ prieš keletą metų susibūrusi „Luna Robotics“ komanda per kelis mėnesius sukūrė dabar išbandomą technologiją, skirtą neutralizuoti iš Baltarusijos skriejantiems kontrabandiniams balionams.
Grąžą kuria mokslo pagrindu
Netradicinių greitų sprendimų reikalaujančiais laikais Lietuvai ypač svarbu burti inovatorių bendruomenes, kuriose labai svarbus mokslo vaidmuo.
„Tech-Park Kaunas“ bendruomenės įmonės, kuriose dirba apie 150 mokslininkų, apie 10 proc. nuo apyvartos skiria moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP). Pavyzdžiui, 2024 m. investicijos į MTEP dvigubėjo ir buvo 24,3 karto didesnės nei Lietuvos verslo MTEP vidurkis bei 6,8 karto didesnės nei ES vidurkis. Siekiame, kad šie rodikliai dar augtų“, – sako P. Nezabitauskas.
Nuo savo veiklos pradžios „Tech-Park Kaunas“ inkubavo apie 420 technologinių įmonių – nuo pirmųjų prototipų iki augančių verslų. Šiuo metu Parke veikia virš 80 įmonių, kurios 2024 m. sugeneravo virš 70 mln. eurų pajamų ir sumokėjo 13,8 mln., o per pastaruosius trejus metus – virš 35 mln. eurų mokesčių. Rinkai pernai jos pateikė 89 naujus produktus.
Išskirtinis ekonominis svoris
Kalbant apie bet kurį verslą svarbiausi rodikliai – ekonominiai. KTU prorektorės E. Gimžauskienės teigimu, startuolių sektorius šiandien yra aiškiai išmatuojamas ir savo ekonominiu svoriu ryškiai išsiskiria miesto kontekste.
„Kauno startuolių ekosistema išsiskiria ne darbuotojų skaičiumi, o produktyvumu – apie 1,9 tūkst. specialistų generuoja dešimtis milijonų eurų mokesčių, o santykiniai rodikliai rodo aukštesnę nei regiono vidurkis vertės kūrimo dinamiką. Vien tik KTU „Startup Space“ ugdyti startuoliai nuo 2021 m. yra sumokėję daugiau nei 20 mln. eurų mokesčių, o tai rodo tiesioginį universiteto indėlį į miesto ekonominę grąžą.
Didžiausią grąžą generuoja HealthTech ir MedAI įmonės, kuriose susijungia KTU technologinis ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) klinikinis potencialas“ – sako E. Gimžauskienė.
Jai antrina T. Stankevičius: „Kalbant apie ekonominį startuolių indėlį, pakanka pažvelgti į viešai prieinamus duomenis – pavyzdžiui, „Orbio World“ 2025 m. sumokėjo daugiau nei 3 mln. eurų mokesčių. Tai aiškiai parodo, kad startuoliai reikšmingai prisideda prie miesto ir šalies ekonomikos“.
Stiprybė – veikianti inovacijų ekosistema
Iškalbingi ir darbo užmokesčio skaičiai. E. Gimžauskienės pateikiamais duomenimis, 2025 m. pradžioje vidutinis atlyginimas Lietuvos startuolių sektoriuje siekė apie 4,6 tūkst. eurų bruto per mėnesį. Palyginimui, vidutinis darbo užmokestis Kauno mieste ir Kauno apskrityje tuo laikotarpiu sudarė maždaug 1,9–2 tūkst. eurų bruto, o šalies vidurkis siekė apie 2,4 tūkst. eurų bruto.
Tai rodo, kad startuolių sektoriuje mokami atlyginimai vidutiniškai yra maždaug du kartus didesni nei miesto ar regiono vidurkis, nors šį skirtumą iš dalies lemia aukštos kvalifikacijos technologinių profesijų koncentracija.
„Kauno stiprybė yra ta, kad jis vis labiau veikia kaip vientisa inovacijų ekosistema, o ne pavienių sėkmės istorijų rinkinys: universitetai → talentai → prototipai ir produktai → startuoliai ir spin-off’ai → eksporto pajamos → mokesčiai ir reinvesticijos“, – sako E. Gimžauskienė.
„Dealroom“ duomenimis, Kauno startuolių vertė 2025 m. pasiekė 1,2 mlrd. eurų – per penkerius merus ji išaugo 2,5 karto.
Vienaragiai – ne tik įvaizdžiui
Dar kitu kampu į jaunų inovatyvių įmonių nešamą naudą pažvelgė P. Insoda, su bendrove „NFQ Technologies” pats praėjęs visą kelią – nuo startuolio užaugimo „Tech-Park Kaunas“ iki vienos sėkmingiausių lietuviškų tarptautinių IT kompanijų, kurios portfelyje – ne vienas esamas ir būsimas vienaragis („Kayak“, „HomeToGo“, „Alaiko“).
Jo teigimu, sėkmingi startuoliai, vienaragiai nėra tik nacionalinio pasididžiavimo objektas ar įrodymas, kad „mes galime“. Jų tikroji vertė atsiskleidžia per žinių ir patirties perdavimą. Tai – gyvybiškai svarbūs ekosistemai dalyviai, jau praėję ugnį ir vandenį – „ex-Vinted“, „ex-Tesonet“ ar „ex-Google“ darbuotojai, darantys katalizuojantį poveikį, ruošiantys naujokus ateities sėkmės istorijoms.
„Tai žmonės, kurie savo akimis matė, kaip dauginami pinigai, kaip vyksta plėtra į globalią rinką ir kas iš tikrųjų svarbu investuotojams. Kai turi idėjų kalvę, kurioje generuojamos inovacijos, ir sujungi ją su žmonėmis, žinančiais, kaip tas idėjas realizuoti, procesai ima judėti visai kitu greičiu,“ – aiškina ekspertas.
Ši patirtis tampa kritiniu faktoriumi ir pritraukiant rizikos kapitalą. Investuotojai nuolat vertina rizikas: viena jų yra technologinė, kita – vadybinė. Jei technologinę riziką galima eliminuoti pasitelkus ekspertus ar mokslo parkus, tai verslo sėkmė dažnai priklauso nuo komandos brandos.
„Jei komandoje yra „seasoned“ (liet. patyrę) įkūrėjai, kurie jau turėjo sėkmingą pasitraukimą („exit“) ar yra įgyvendinę projektus nuo A iki Z, investuotojui tai yra saugumo garantas. Su tokia komanda sėkmės tikimybė išauga kartais, nes jie nebebando visko daryti pirmą kartą,“ – sako „NFQ Technologies“ generalinis direktorius.
Iššūkis – greičiau brandinti įmones
P. Insoda mano, kad valstybė ir valdžia turi galvoti ne tik apie reguliacinės naštos mažinimą, bet ir apie aktyvų aplinkos gerinimą – kaip sukurti įrankius, kurie darytų mus patrauklesnius investicijoms ir skatintų naujų inovatyvių verslų gimimą.
P. Nezabitauskas apibendrina, kad pagrindinis Kauno ir visos šalies inovacijų ekosistemos iššūkis – greičiau brandinti inovatyvias įmones bei plėsti jų verslus užsienio rinkose. Šiuo metu daug programų orientuotos į ankstyvos stadijos startuolius, tačiau ekonominiam augimui reikia brandinti įmones.
„Reikia konkrečių programų, dedikuotos infrastruktūros sumaniai gamybai didinti bei susitarimų, kaip greičiau auginti specialistus, kurių taip stinga, perspektyviausiems ir daugiausiai potencialo turintiems technologiniams sektoriams – gynybos ir dvigubos paskirties, medicinos, finansų, dirbtinio intelekto, biotechnologijų“, – teigia „Tech-Park Kaunas“ vadovas P. Nezabitauskas.
Sutelkus verslo, mokslo ir valdžios jėgas ir nuosekliai tęsiant prieš kelis dešimtmečius pradėtą darbą, po kelerių metų galime skaičiuoti nebe 1,2 mlrd., o kelis kartus didesnę Kauno inovacijų ekosistemos vertę.