Statistikos departamentas patvirtino – kainos Lietuvoje praėjusiais metais krito. Bendras kritimas – 0,9 proc. Labiausiai pigo energijos kainos, nedaug – maisto, tačiau itin augo būsto nuomos, restoranų, grožio paslaugų kainos.
Kai kurie paslaugų teikėjai vis dėlto nusprendė pasinaudoti euro įvedimu ir kainas pakėlė. Tačiau, kaip rodo estų ir latvių patirtis, ilgainiui jie bus priversti peržiūrėti užkeltas kainas.
Prekių ir paslaugų kainos išsiskyrė
2015 metais smigusi naftos kaina kartu nusitempė ir kitus energijos išteklius. Energetiniai produktai praėjusiais metais iš viso pigo 11 proc.: dujos pigo 14 proc., degalai – 12 proc., šiluma – 9 proc., elektra – 6 procentais.
Pagrindinio maisto produktų krepšelio kaina taip pat nedaug traukėsi. Krito pieno ir mėsos, tačiau augo vaisių ir daržovių kainos. Iš viso maisto kainos traukėsi 1 proc. Reikia pridurti, kad maisto kainas statistikai skaičiuoja didesnėse parduotuvėse. Mėgstantieji apsipirkti turguose dėl maisto kainų pokyčių turbūt turi kitokią nuomonę. Kita vertus, esant alternatyvai, visada galima eiti apsipirkti ten, kur kainos mažesnės.
Pakėlusieji kainas turės persigalvoti
Visiškai priešinga kainų dinamikos tendencija paslaugų sektoriuje: jame kainos praėjusiais metais augo beveik 4 proc. Štai restoranų, kavinių ir grožio salonų paslaugos vidutiniškai brango po maždaug 6 proc. Tačiau gyvenantieji Vilniuje turėjo pastebėti, kad kai kuriuose restoranuose ir kavinėse kainos augo gerokai daugiau, o šių paslaugų kainos sostinėje jau beveik visiškai susilygino su kainomis Rygoje ar Taline.
Dar didesnis prieaugis fiksuotas būsto nuomos kainose, kurios praėjusiais metais augo net 18 proc. Akivaizdu, kad gerokai greičiau nei nekilnojamojo turto kainos augusios nuomos kainos nėra pagrįstos jokiais fundamentaliais veiksniais ir iš esmės yra spekuliacinio pobūdžio.
Tokia kai kurių kainų nepagrįsto augimo tendencija nėra būdinga tik Lietuvai. Panašiai vyko ir Estijoje bei Latvijoje, gal tik Estijoje tai labiau pasireiškė būsto kainų, o Latvijoje įvairių paslaugų, tokių kaip restoranų ir kavinių paslaugos, kainų augimu. Tačiau abiejų šalių atveju tendencija vis dėlto buvo tokia, kad anksčiau ar vėliau toks nepagrįstas kainų augimas subliūkšdavo, tai yra arba paslaugų teikėjai kainas turėdavo mažinti, arba ilgesnį laiką jų nekelti.
Priežastis paprasta: kainoms augant greičiau nei pajamoms, vartotojai pradeda tų prekių ar paslaugų mažiau vartoti, o tai ilgainiui verčia paslaugų teikėjus mažinti įkainius.
Kokios kainos bus 2016 metais?
2016 metais paslaugų kainos turėtų augti nuosaikiau, kai kurios net koreguosis žemyn. Labiausiai tikėtina, kad tai įvyks būsto nuomos rinkoje. Kita vertus, įsibėgėjantis atlyginimų augimas, kuris 2016 metais jau turėtų priartėti prie 6 proc., išlaikys spaudimą paslaugų kainoms augti.
Nors mažai kas tikisi, kad naftos kainos išsilaikys dabartinėse žemumose, tačiau kartu nėra prielaidų manyti, kad naftos kainos turėtų ryškiau šoktelti į viršų. Labiausiai tikėtinas scenarijus – naftos kainos pamažu judės į viršų ir šiais metais vidutiniškai kainuos 40–50 dolerių už barelį. Vadinasi, A95 markės benzino kaina nežymiai kils nuo dabartinės kainos iki maždaug 1,05–1,10 euro. Be to, 2016 metais turėtų išlikti keliais procentais pigesnė elektra bei šildymo kainos.
Bendra tendencija vis dėlto turėtų būti nedidelis kainų augimas. 2016 metais infliacija jau turėtų būti teigiama ir siekti 1,1 procento.
Informaciją parengė Rokas Grajauskas, „Danske“ banko vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas