Vis daugiau Europos valstybių pritaria planui pripažinti Palestiną kaip valstybę šią savaitę Niujorke vyksiančioje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje. Šalių lyderiai smerkia Izraelio veiksmus Gazos Ruože, o kai kurie net pradėjo vadinti Izraelio ir „Hamas“ karą genocidu. Tačiau lyderių retorikos kol kas neseka dideli veiksmai.
Europos Sąjunga (ES) pasiūlė didesnius muitus importuojamoms Izraelio prekėms, tačiau neaišku, ar tai bus įgyvendinta. Kitos pastangos nubausti Izraelio premjero Benjamino Netanyahu vyriausybę sustabdytos dėl opozicijos, ypač iš Vokietijos pusės.
Pavienės šalys taip pat nesiėmė veiksmų, kurie atitiktų retoriką. Pastangos nukreipti pagalbą į Gazos Ruožą buvo ribotos, net kai teritoriją apėmė badas. Be to, valstybės priėmė tik nedidelį skaičių prieglobsčio prašytojų iš Gazos Ruožo, nes imigracija neretai yra vidaus politikos ginčų objektas.
Ar Europa paverstų pasmerkimo ir susirūpinimo žodžius galingesniais veiksmais? Europos viešoji nuomonė pasisuko prieš Izraelio karo veiksmus, tačiau ilgalaikiai aljansai ir įtemptos politinės istorijos neleidžia tokioms šalims kaip Vokietija ir Italija paremti rimtesnių priemonių.
„Dar nesu mačiusi, kad per tokį trumpą laiką būtų susiformavęs toks tarptautinis impulsas, todėl manau, kad atsiveria reali galimybė, – amerikiečių dienraščiui sakė Kristina Kausch, Vokietijos Marshallo fondo Pietų regiono direktoriaus pavaduotoja. – Tačiau turėsime palaukti, kokie konkretūs įsipareigojimai bus prisiimti ne tik žodžiais. Tai liečia palestiniečius, bet ir tai, ar Vakarai ir Europa gali laikytis tarptautinės teisės ir daugiašališkumo principų.“
Praėjusią savaitę Liuksemburgas paskelbė, kad prisijungs prie Belgijos, Didžiosios Britanijos ir daugybės kitų šalių, pripažįstančių Palestinos valstybę JT susitikime Niujorke. Šią iniciatyvą inicijavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, siekdamas padidinti spaudimą Izraeliui.
Praėjusį antradienį JT komisija, tirianti karą Gazoje, pareiškė, kad Izraelis vykdo genocidą prieš palestiniečius, ir ši tema bus svarbi JT susitikime. Izraelis tokį kaltinimą vadina „iškreiptu ir melagingu“.
Kai kurios Europos šalys ėmėsi konkretesnių veiksmų. Pavyzdžiui, Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas neseniai pažadėjo visam laikui uždrausti ginklų ir šaudmenų pardavimą Izraeliui, atšaukęs 700 mln. eurų vertės raketų paleidimo įrenginių pirkimo sutartį. Belgija neseniai paskelbė planus uždrausti importą iš Izraelio gyvenviečių okupuotame Vakarų Krante.
Tačiau tokie veiksmai turėjo mažai įtakos karo eigai. Kitos priemonės, pavyzdžiui, pagalba žmonėms bėgti iš regiono, yra politiškai sudėtingesnės, rašo „The New York Times“.
Po to, kai 2015 m. Sirijos pabėgėlių banga prisidėjo prie kraštutinės dešinės stiprėjimo Vokietijoje ir kitur, Europos šalys atsargiau priima didelį skaičių perkeltųjų palestiniečių. Dėl to daugelis Gazos Ruožo gyventojų liko įstrigę savo vietoje arba pateko į nežinią kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Egipte.
Valstybės teigia, kad vienos šalies galimybės yra ribotos, ir ragina ES, turinčią ekonominę ir diplomatinę galią, imtis veiksmų. Bendrai paėmus, ES yra didžiausia Izraelio prekybos partnerė, o 2024 m. prekyba tarp ES ir Izraelio sudarė 32 proc. visos Izraelio prekybos prekėmis.
„Europai tikrai reikia imtis skubių veiksmų, – šį mėnesį interviu sakė Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime’as Prévotas. – Daugelis visuomenės narių nesupranta, kodėl Europa yra tokia nedrąsi.“
Tačiau ES pastangos kol kas neduoda rezultatų.
Kai ES diplomatijos padalinys šiais metais peržiūrėjo sutartį, reglamentuojančią bloko santykius su Izraeliu, nustatyta, kad Izraelis pagal šią sutartį pažeidė savo žmogaus teisių įsipareigojimus.
Po šios išvados Europos Komisija (EK) pasiūlė, kad Europos politiniai lyderiai galėtų uždrausti Izraeliui dalyvauti mokslinių tyrimų finansavimo programoje „Horizon Europe“. Tačiau net ir šis žingsnis sunkiai sulaukė pakankamo palaikymo tarp valstybių narių, teigia „The New York Times“.
Daugiau nei 200 buvusių bloko ambasadorių ir diplomatinių darbuotojų praėjusį mėnesį parašė ES lyderiams laišką, kuriame išreiškė „gilų nusivylimą“ dėl nesugebėjimo veiksmingiau daryti spaudimą Izraeliui.
Dabar EK imasi didžiausių iki šiol veiksmų, bandydama sustabdyti dalį bloko prekybos susitarimo su Izraeliu. Tai panaikintų lengvatinį režimą prekybai, kurios vertė siekia milijardus eurų.
„Tai, kas vyksta Gazoje, sukrėtė pasaulio sąžinę“, – teigė EK pirmininkė Ursula von der Leyen neseniai sakytoje kalboje.
Pasiūlymas reiškia Izraelio veiksmų pasmerkimą. Kadangi jo priėmimui reikėtų didelės daugumos, o ne vienbalsio pritarimo, analitikai teigia, kad jis gali būti įmanomas.
Tačiau dar toli gražu nėra garantuotas.
Vokietija, turinti holokausto istoriją, nedrįso pernelyg atvirai kritikuoti Izraelio. Italija taip pat tam nenusiteikusi.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas praėjusią savaitę įspėjo, kad kritika Izraelio atžvilgiu „vis labiau tampa pretekstu, kuriuo skleidžiamas antisemitizmo nuodas“. F. Merzas ketvirtadienį pareiškė, kad jo vyriausybė iki kito mėnesio pradžios nuspręs, ar remti ES pastangas prieš Izraelį.