Sveikas gyvenimo būdas ir subalansuota mityba veikia sinergiškai, stiprindami vienas kitą ir prisidėdami prie ilgalaikės sveikatos palaikymo, sako šeimos gydytoja Diana Mačiulienė. Puiki sveikata priklauso nuo kasdienių pasirinkimų. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių atsisakymas padeda išvengti daugelio lėtinių ligų bei palaikyti gerą savijautą visais gyvenimo etapais. Vis dėlto, norint geriau pažinti savo organizmą, svarbu reguliariai atlikti profilaktinius sveikatos tyrimus, kurie leidžia anksti nustatyti galimus rizikos veiksnius.
Pirmieji žingsniai: mityba ir fizinis aktyvumas
Subalansuota mityba padeda palaikyti sveiką kūno svorį, mažina nutukimo riziką bei apsaugo nuo su tuo susijusių ligų.
„Maistas, kuriame gausu vaisių, daržovių, visų grūdo dalių produktų ir sveikųjų riebalų, padeda mažinti cholesterolio lygį ir kraujospūdį, taip apsaugo nuo širdies ligų. Pakankamas vitamino D ir kalcio kiekis mityboje ypač svarbus moterims, kurios turi didesnę osteoporozės riziką. Be to, subalansuota mityba padeda reguliuoti hormonų lygį, mažina PMS simptomus ir palengvina menopauzės perėjimą. Tyrimai rodo, kad sveika mityba taip pat gali teigiamai veikti nuotaiką ir mažinti depresijos tikimybę“, – paaiškina „Antėjos“ gydytoja.
D. Mačiulienė rekomenduoja moterims rinktis liesus baltymus, tokius kaip žuvis, vištiena ar ankštiniai augalai, riboti raudonos mėsos, perdirbtų maisto produktų ir cukraus vartojimą, nepamiršti gerti pakankamai vandens.
Labai svarbu vengti žalingų įpročių. Nuolatinis ir gausus alkoholio vartojimas kenkia smegenims, kepenims bei kitiems gyvybiškai svarbiems organams.
„Ne mažiau svarbus ir reguliarus fizinis aktyvumas. Jis padeda kontroliuoti kūno svorį, gerina bendrą sveikatą, emocinę būklę ir mažina su nutukimu siejamų ligų riziką. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad fizinis pasyvumas yra vienas pagrindinių lėtinių neinfekcinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų bei nutukimo, rizikos veiksnių“, – teigia gydytoja.
Reguliarūs tyrimai – raktas į sveikatą
Vis dėlto sveikatą lemia ne tik mityba ir fizinis aktyvumas. Kai kurios sveikatos problemos gali būti paveldimos, jų riziką didina ir amžius. Dėl šios priežasties svarbu reguliariai atlikti sveikatos patikrinimus, kurie leidžia anksti nustatyti ir gydyti galimas ligas.
„Pradėti reikėtų nuo pirminio ištyrimo gydytojo kabinete: kraujospūdžio matavimo, širdies susitraukimų dažnio vertinimo bei širdies ir plaučių klausymo. Atsižvelgiant į paciento nusiskundimus, gali būti paskirti papildomi kraujo ir instrumentiniai tyrimai“, – aiškina D. Mačiulienė.
Sveikatos patikra pagal amžių
Moterims skirti sveikatos patikros tyrimai priklauso nuo amžiaus ir gyvenimo etapo. 18–25 metų moterims svarbu reguliariai lankytis pas ginekologą, atlikti krūtų ir, esant rizikai, lytiškai plintančių infekcijų tyrimus. Taip pat rekomenduojama kasmet tikrinti arterinį kraujo spaudimą bei atlikti bendrą ir biocheminį kraujo tyrimą.
Nuo 25 metų galima dalyvauti valstybės kompensuojamose prevencinėse programose. Gimdos kaklelio vėžio patikra taikoma 25–59 metų moterims, o 45–74 metų amžiaus grupėje kas dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas krūties vėžio prevencijai. Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta 50–74 metų asmenims, o širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa – 40–60 metų moterims.
Profilaktiniai tyrimai turėtų būti atliekami reguliariai, atsižvelgiant į individualius rizikos veiksnius. Gimdos kaklelio citologinis tepinėlis 25–34 metų moterims atliekamas kas trejus metus, o 35–59 metų grupėje – kas penkerius metus kartu su aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimu. Jei AR ŽPV testas teigiamas, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip citologinis tepinėlis skystoje terpėje ar biopsija.
Storosios žarnos vėžio prevencijos programos dalyviams kas dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo testas. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje gydytojas reguliariai vertina rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų prevencijos planą. Esant didesnei rizikai, pacientės siunčiamos dėl išsamesnių tyrimų ar gydymo.
Nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti svarbūs tyrimai, padedantys įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. „Be šių prevencinių programų, moterims rekomenduojama bent kartą per metus atlikti bendrą ir biocheminį kraujo tyrimą, kuris leidžia įvertinti skydliaukės, kasos, inkstų, kepenų funkciją, cholesterolio bei gliukozės kiekį kraujyje. Nustačius kraujo rodiklių pakitimus, gali būti skiriami papildomi instrumentiniai tyrimai arba konsultacijos su specialistais“, – teigia gydytoja.