Dienos trumpyn, vakarai ilgyn. Oras vėsta. Nosies į lauką kišti nesinori. Socialiniai tinklai peržvelgti, naujienos perskaitytos, o šalia ant sofos sėdintis draugas įkyriai kumščiuoja į šoną: „Ką veikiam?“ Knygos juk dviese nepaskaitysi…
Gal… filmą?
Lietuvos kino fondas siūlo išeitį – tiek visiems lietuviško kino mėgėjams, tiek tiems, kurie pažintį su juo dar tik nedrąsiai pradeda. Per du su puse šimto lietuviškų filmų – nuo 1959 metais pasirodžiusio Vytauto Žalakevičiaus „Adomas nori būti žmogumi“ iki pernai žiūrovams pristatyto Algimanto Puipos filmo „Edeno sodas“. Kino teatras namuose, telpantis… jūsų kompiuteryje. Ir nosis šilta, ir šalia sėdintis draugas susikaupęs stebi nuotykius ekrane, o ne baksnoja į šoną – puikus ruduo!
Lietuviško kino teatro, pasiekiamo visiems iš bet kurios pasaulio vietos, idėja projekto kūrėjų – Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA – galvose sukosi jau seniai. Mintys virto kūnu 2015 m. pradžioje, kai pristatyta mobiliesiems įrenginiams skirta platforma. Tuomet filmų sąrašą sudarė 108 punktai. Šiandien platforma persikelia į interneto svetainę ir tampa prieinamesnė dar daugiau žiūrovų. Į šoną kumščiuojantis draugas rinktis gali net iš 269 lietuviškų kino filmų – klausimų, ką veikti rudens ir žiemos vakarais, nebelieka.
Legaliai – kad negraužtų sąžinė
Pasak AVAKA vadovo Dariaus Vaitiekūno, projektas „Lietuvos kino fondas“ siekia ne tik išsaugoti Lietuvos kino studijoje sukurtas juostas skaitmeninei kartai, bet ir populiarinti lietuvišką kiną: „Mūsų režisieriai yra sukūrę šimtus filmų. Kai kuriuos iš jų šiandien jau vadiname lietuviško kino klasika, o kai kurių daugelis galbūt net nėra matę. Didžiuotis turime kuo, o tai, kad visas juostas bus galima atrasti vienoje vietoje internete, tik palengvins jų pasiekiamumą ir, tikimės, didins jų populiarumą. Be to, lietuviškas kinas nesibaigia ties senąja Lietuvos kino studija. Pastaraisiais metais lietuvių režisieriai sukuria vis daugiau filmų – tikimės, kad jų kūrėjai vis aktyviau prisidės prie Lietuvos kino fondo plėtros. Taip užtikrinsime nuolatinį platformos atnaujinimą, o žiūrovams galėsime pasiūlyti visą lietuviško kino filmų įvairovę – nuo juodai baltos klasikos iki šiuolaikinio kino.“
Visus Lietuvos kino fondo svetainėje esančius filmus galima žiūrėti „nepirataujant“. Tai vienintelė legali specializuota nacionalinio kino platforma, tad kremtant spragintus kukurūzus ir žiūrint legendinių režisierių kurtas juostas sąžinė negrauš. Ir nors filmų atsisiųsti ir išsaugoti nepavyks, projekto kūrėjai pažada, kad jie iš svetainės internete niekur nedings, – geriau pataupykite vietą atostogų nuotraukoms.
Skaitmeninės nacionalinio kino platformos „Lietuvos kino fondas“ projektą vykdo Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA, iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projekto partneris – Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos. Informacinis rėmėjas – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
GPĮ archyvo nuotr.