Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Kaip dizainas ir technologijos gali padėti sveikti?
Šeima ir sveikata

Kaip dizainas ir technologijos gali padėti sveikti?

Komentarų: 05 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Kauno technologijos universitete susivienijo būsimieji technologai, dizaineriai ir medikai. Tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse „IC4Life“ jie kartu ieškojo sprendimų, kaip galima ant kojų greičiau pastatyti po sunkių ligų atsigaunančius ligonius.

Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete (KTU MIDF) sausį surengtose kūrybinėse dirbtuvėse „IC4Life“ („Innovation and Creativity for Life“) dalyvavo būsimieji specialistai iš Suomijos, Danijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės bei Lietuvos. Sveikatos priežiūros, dizaino, technologijų ir kitų specialybių studentai kūrė idėjas, produktus ir prototipus, kurie galėtų padėti sergantiems ar po ligos sveikstantiems ligoniams.

Kaip dizainas ir technologijos gali padėti po insulto, avarijų ar kitų ligų atsigaunantiems žmonėms, pasakojo šių tarptautinių dirbtuvių koordinatorius ergoterapeutas iš Belgijos Erwinas Vanroye‘us.

Lietuvoje Jūsų profesijos pavadinimas vis dar skamba egzotiškai – ergoterapeutas. Ką šios specialybės žmonės daro ir kodėl ji yra svarbi?

Ergoterapeutai – specialistai, kurie siekia pritaikyti žmogui aplinką arba įrangą, sukurti palankias sąlygas reabilituotis po ligos. Toks specialistas padeda neįgaliems žmonėms įsitraukti į aktyvią veiklą, kuri padeda susigrąžinti prarastas funkcijas, padeda tenkinti asmeninius poreikius: paruošia kasdienei veiklai, darbui ir laisvalaikiui, stengiasi kuo labiau integruoti juos į visuomenę.

Ergoterapeutai dirba mokyklose su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių. Jie taip pat gali dirbti dienos priežiūros centruose, ligoninėse, reabilitacijos įstaigose, globos namuose.

Tiesa, mes esame linkę savo pacientus vadinti klientais, nes stengiamės visada įsiklausyti į jų išsakomus poreikius ir užsibrėžtus gyvenimo tikslus. Mūsų profesija yra svarbi tuo, jog esame labai glaudžiai susiję su kasdieniu tokių žmonių užimtumu. Nuolat skatiname ir didiname savo klientų įsitraukimą į socialines veiklas. Mums nebūdingas tradicinis ligoninės ar reabilitacijos įstaigos mediko mąstymas.

Kad ir kaip būtų, negalime teigti, jog dirbame vien tik su klientais: vertiname ir namų bei darbo aplinką, sprendžiame, kokias dizaino, technologijų idėjas galima pritaikyti patogesniam klientų gyvenimui ar darbui.

Kitaip tariant, domitės, kaip dizainas, technologijos ir kūrybiškumas galėtų pakeisti mūsų kasdienybę ir sveikatą? Nejau šių trijų elementų sinergija yra tokia svarbi žmogaus kasdienėje veikloje?

Būdas, kuriuo mes kuriame ar projektuojame savo aplinką ir daiktus joje, veikia mūsų nepriklausomumo ir dalyvavimo kasdieniame gyvenime lygį. Pavyzdžiui, žmonės neįgaliųjų vežimėliuose susiduria su sunkumais gamindamiesi maistą dėl riboto prieinamumo įprastoje virtuvėje.

Prisitaikanti virtuvė, kurios aukštis reguliuojamas, gali būti patraukli asmenims, turintiems specialiųjų poreikių, ir ne tik. Priežiūros robotas (angl. „Care-robot“) gali padėti tokiems žmonėms namie pasirūpinti savimi. Tad labai paprastos dizaino idėjos gali išspręsti dideles problemas. Pavyzdžiui, „Slip-lift“ yra visiškai paprastas pagalbinis įrenginys, kuris padeda žmonėms užsimauti apatines kelnaites, nesvarbu, ar jie gali patys lankstytis, ar ne.

Visų šių dizaino bei technologinių įrenginių pagrindinis tikslas yra kaip įmanoma labiau pagerinti kasdienių veiklų atlikimą.

Esate terapeutas. Kaip kūrybingumas padeda Jums darbe?

Aš tikiu įsijautimu į terapiją. Vadinasi, privalau sugebėti matyti taip, kaip mato klientas, galvoti ir elgtis taip, kaip jis. Tada reikia sugalvoti įvairių idėjų ir galiausiai rasti problemos sprendimo būdą.

Kartais reikia kūrybingai sudominti savo klientus mokymais, taip pat turėti įgūdžių žiūrėti į situaciją iš įvairių perspektyvų. Būtent dėl to, manau, mes turime daug ką bendra su dizaineriais, nes ir jiems reikia tokių pačių sugebėjimų atliekant savo darbą.

Įvairiose šalyse organizuojate tarptautines dirbtuves „IC4Life“. Kokia jų nauda?

Išsiaiškinome, jog daugybė ergoterapeutų visame pasaulyje yra sugalvoję daug puikių produktų bei programėlių, kurios gali pagerinti negalią turinčių žmonių gyvenimo kokybę. Deja, jie neturi techninių gebėjimų ir joms sukurti reikalingų žinių. Todėl visame pasaulyje pradėjome ieškoti tarpdalykinių žinių turinčių dizainerių, inžinierių ir IT specialistų, su kuriais galėtume bendradarbiauti.

„IC4Life“ dirbtuvės – intensyvus kursas, kuriuo siekiama ugdyti tarpdiscipliniškumą ir tarptautiškumą. Per jį studentai kuria idėjas, produktus, prototipus ar pagalbą teikiančias technologijas. Visi įgyti įgūdžiai vėliau padės gerinti žmonių gyvenimą mokantis, dirbant individualiai bei grupėmis. Jie taip pat išmoksta, kaip reikia realizuoti savo idėjas verslo aplinkoje, orientuojantis į sveikatą ir gerovę.

Dirbtuvėse, susipažinę su kūrybiškumu ir inovacijų teorija bei praktika, studentai gauna skirtingus situacijų scenarijus, kurie susiję su kasdieniu gyvenimu, ir dirba grupelėmis. Kiekviena situacija reikalauja novatoriškų sprendimų. Šiuos sprendimus studentai pristato kurso pabaigoje.

Norėdami dalyvauti šiose kūrybinėse dirbtuvėse, kiekvienos srities studentai turi būti išklausę tam tikrą kiekį paskaitų ir jau gerai išmanyti savo specialybę.

Šios dirbtuvės – tarpkultūriškumo ir tarpdiscipliniškumo pavyzdys. Kaip sekėsi šiais metais?

Dirbtuvėse kartu dirbo skirtingų šalių bei specialybių studentai. Iš pradžių jos vyko virtualioje erdvėje, internete, o vėliau savaitei persikėlė į KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU).

Šiais metais dirbtuvėse dalyvavo 55 studentai – 35 ergoterapeutai ir 20 technologų ir dizainerių. Prie jų prisijungė daugiau nei 10 dėstytojų iš Didžiosios Britanijos, Danijos, Belgijos bei Lietuvos. Visi jie kartu dirbo septyniose grupėse.

Nuostabą kėlė tai, kaip greitai studentai gali kurti tokias kūrybiškas idėjas. Be abejo, per penkias dienas jie negalėjo savo idėjų paversti tikrais produktais, tačiau rezultatai vis tiek labai džiugino.

Man labiausiai patiko „Skillsville“ – virtualus 3D formato žaidimas vaikams, turintiems judesių planavimo nepakankamumą. Šis žaidimas jiems padeda lavinti tikro gyvenimo įgūdžius virtualiame mieste.

Pats svarbiausias „IC4Life“ dirbtuvių tikslas – kad ateities įvairių specialybių profesionalai patirtų tikrąją bendradarbiavimo galią. Mačiau, kad studentai iš tikrųjų mėgaujasi tomis sunkaus darbo dienomis, o tai mane daro labai laimingą. „IC4Life“ tikrai gali pakeisti pasaulį.

KTU ir delfthapticslab.nl nuotr.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnis2015 metais bus remiami 67 užsienio lietuvių organizacijų projektai
Kitas straipsnis Prezidentė, susitikusi su vidaus reikalų ministru: „Metas pereiti prie konkrečių darbų“

Susiję straipsniai

Pavojingos uogos vaikams: medikai perspėja dėl kukmedžio keliamos grėsmės

9 rugsėjo, 2025

Ar gaunate pakankamai skaidulų? Kaip atpažinti jų trūkumą

8 rugsėjo, 2025

Ne tobulumas, o pastovumas: kaip prisijaukinti širdžiai palankius kasdienius įpročius?

5 rugsėjo, 2025
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

© 2025 Žurnalas Lietuvė. Prižiūrima Cyber-Network.eu
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.