Tik kas penktas Lietuvos gyventojas jaučiasi tikrai gerai, o bendra šalies savijauta – 64,1 balo iš 100. Tokius rezultatus atskleidė Lietuvoje pirmąkart paskelbtas Nacionalinis savijautos indeksas (NSI). Jis leido skaičiais pamatuoti, kaip iš tiesų jaučiasi mūsų šalies gyventojai.
Tai pirmas toks kompleksinis tyrimas Lietuvoje, kuris tarptautinių metodikų pagrindu įvertino lietuvių fizinę bei emocinę sveikatą ir laimės jausmą.
„NSI – tarsi termometras, leidžiantis pamatyti sveikatos ir gerovės sąveiką bei pateikti išsamų šalies gyventojų savijautos vaizdą. Siekiame suteikti žmonėms žinių ir motyvacijos labiau rūpintis savimi kasdien, todėl šis tyrimas – pirmasis žingsnis į ilgalaikę savijautos stebėseną ir visuomenės švietimą“, – sako Eglė Laskauskaitė, „Eurovaistinės“ Farmacinės veiklos vadovė.
Lietuva jaučiasi vidutiniškai – ne blogai, bet ir ne taip gerai, kaip galėtų
Tyrimo partnerė „Hubel“ 2025 m. birželį apklausė daugiau nei 2 tūkst. 18-74 metų amžiaus gyventojų iš visos šalies – dvigubai daugiau nei Lietuvoje paprastai apklausiama reprezentatyviose apklausose. Šiam tyrimui specialų klausimyną, grįstą aukštais moksliniais standartais, sukūrė genetikas, ilgaamžiškumo praktikų Lietuvoje pradininkas dr. Vaidas Dirsė ,socialinių mokslų daktarė, vartotojų elgsenos ekspertė, rinkos tyrimų agentūros „Hubel“ (UAB „Human Behavior Lab“) įkūrėja bei vadovė Eleonora Šeimienė bei „Eurovaistinės“ komanda su E. Laskauskaite.
Iš trijų rodiklių – fizinės sveikatos, emocinės sveikatos ir laimės indeksų – išvestas NSI yra 64,1 balo iš 100 ir rodo, kad Lietuva jaučiasi vidutiniškai. Tik kas penktas (20 proc.) gyventojas savo bendrą savijautą vertina labai gerai ar puikiai, pusė – vidutiniškai, o trečdalis (30 proc.) – prastai.
„Tai rodo, kad emocinė gerovė – dar ne visų pasiekiama realybė, o potencialas – didžiulis. Atlikę tyrimą pamatėme, kad Lietuva nėra ligota ar nelaiminga šalis – tiesiog mes dažnai „išgyvename“, o ne „gerai jaučiamės“. Mūsų savijauta palaikoma inertiškai – nesame linkę ja perdėm rūpintis, kol neiškyla kokių nors sveikatos iššūkių. Ryškiausiai išsiskiria, kad tokią savijautą daugiausiai lemia emocinė šalies gyventojų būklė“, – teigia E. Laskauskaitė.
Emocinė sveikata – silpniausia grandis
Tyrimas, pasitelkus visame pasaulyje naudojamą PSO-5 indeksą, parodė, kad emocinės sveikatos indeksas Lietuvoje siekia 61,5 balo. Tai – ribinė arba sumažėjusi gerovė.
Maždaug pusė gyventojų per pastarąsias dvi savaites jautėsi linksmi ir geros nuotaikos. Panašiai tiek – ramūs ir atsipalaidavę. 4 iš 10 buvo aktyvūs ir energingi, o rytais jautėsi žvalūs ir pailsėję. Tačiau yra ir priežasčių sunerimti – net pusė gyventojų patiria nerimą be aiškios priežasties, tik 38 proc. bent kartais skiria laiko atsipalaidavimui, o trečdalis nesiima jokių streso mažinimo praktikų.
„Emocinė sveikata Lietuvoje vis dar suvokiama kaip antraeilis dalykas, nors būtent ji lemia mūsų savijautos kokybę. Iš tiesų labai daug nuveikti galime patys – skirdami sąmoningą dėmesį emocinei gerovei, keisdami požiūrį į savęs priežiūrą ir ugdydami vidinį psichologinį atsparumą“, – tyrimo rezultatus komentuoja E. Laskauskaitė.
Fizinė sveikata – vidutinė, bet susijusi su emocine būsena
Su emocine gerove galima sieti ir vidutinišką fizinės sveikatos vertinimą. Fizinės sveikatos indeksas Lietuvoje – 64,2 balo. Tyrimas atskleidė, kad 6 iš 10 gyventojų vertina savo sveikatą kaip gerą, tačiau net 80 proc. bent trumpam buvo praradę produktyvumą dėl fizinės savijautos.
„Kuo verta pasidžiaugti – 18 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad palyginti su pernai jų sveikata pagerėjo. Kita vertus, maždaug trečdaliui fizinė sveikata kliudė visapusiškai atsidėti darbui, kasdienėms veikloms. Dažniausiais iššūkiais įvardyti miego trūkumas, nugaros ar sąnarių skausmai, nuovargis. Tai – ne tik kūno, bet ir emocinio pervargimo ženklai, bylojantys apie glaudžią šių veiksnių sąveiką“, – pabrėžia „Eurovaistinės“ Farmacinės veiklos vadovė.
Rūpinimosi savimi ir ilgaamžiškumo paradoksas
Gyventojų taip pat klausta, kaip jie supranta rūpinimąsi savimi ir meilę sau. „Deja, atsakymai parodė nemalonią tendenciją – tik penktadalis (19 proc.) gyventojų tai sieja su sveikata. Dauguma jį supranta kaip poilsį ar pasilepinimą. Tai rodo, kad mums dar reikia išmokti, kad rūpinimasis savimi – tai ne prabanga, o būtinybė“, – akcentuoja E. Laskauskaitė.
Jai antrina ir tyrimo bendraautorius – genetikas ir ilgaamžiškumo specialistas V. Dirsė: „Atliktas išsamus tyrimas, pasitelkus pasaulyje pripažintas praktikas, leidžia geriau suprasti, kokių žinių ir priemonių daugiau reikia mūsų visuomenėje. Pavyzdžiui, dauguma bent iš dalies rūpinasi ilgalaike sveikata, tačiau tik kas dešimtas tai laiko savo gyvenimo prioritetu. Lietuvos gyventojai domisi sveikata ir ilgaamžiškumu, bet retai imasi gilesnių, sistemingų veiksmų ar naudoja pažangesnius įrankius tam sekti“.
NSI atskleidė, kad tik mažuma naudoja sveikatos rodikliams sekti skirtus išmaniuosius įrenginius (vos 12 proc.), atlieka biologinio amžiaus ar kraujo tyrimus (tik 10 proc. kažką bandė), taiko ilgaamžiškumo praktikas (58 proc. nebandė nė vienos). Be to, nors 44 proc. gyventojų nurodo profilaktiškai tikrinantys sveikatą ir pas gydytojus apsilankantys bent kartą per metus, tačiau net daugiau nei trečdalis kreipiasi tik pasireiškus sveikatos problemoms, o 14 proc. – tik kartą per dvejus metus.
„Visa tai rodo, kad Lietuvoje vis dar stipri reagavimo, o ne prevencijos kultūra. Sveikatos palaikymas dažnai lieka antraeiliu reikalu, priklausomu nuo laiko ar motyvacijos – tai rizikinga, turint omenyje visuomenės sveikatos iššūkius. Gyvenimo trukmė ilgėja, bet sąmoningas rūpestis ja – dar tik ateities tema“, – pastebi V. Dirsė.
Tuo tarpu pagal OECD skalę nustatyto Lietuvos gyventojų laimės indeksas – 66 balai iš 100, o tai reiškia, kad esame vidutinės gerovės zonoje, artėjant prie „geros savijautos“ ribos. Dauguma žmonių jaučiasi pakankamai laimingi, bet ne visada ramūs.
3 žinutės Lietuvai
Nors tyrimas atskleidė nemažai visuomenės skaudulių, pasak ilgaamžiškumo specialisto, jis turi ir įkvepiančią žinią. NSI rezultatai rodo, kad didžioji dalis gyventojų rodo susidomėjimą gilesniu savo sveikatos pažinimu – 44 proc. teigia, kad tai jiems svarbu, bet kol kas neatlieka papildomų tyrimų, dar 40 proc. – kad jiems įdomu, nors informacijos trūksta.
Pasak medicinos mokslų daktaro, tai reiškia – yra aukštas susidomėjimo potencialas, tačiau ir aiškus barjeras: „Gyventojai nori giliau suprasti, todėl jie gali geriau sąmoningai rūpintis sveikata – tereikia daugiau informacijos, edukacijos ir prieinamų sprendimų“.