Kaip šiuolaikiniame ekranų pasaulyje užauginti knygas mėgstantį vaiką? Šis klausimas rūpi ne tik
tėvams ir mokytojams, bet ir kultūros bendruomenei. „Metų knygos rinkimų 2025“ Vaikų ir paauglių
knygų kategorijos komisija pabrėžia: meilė knygoms gimsta ne per prievartą, o per bendrą patirtį,
estetiką, atpažinimą ir galimybę rinktis.
Skaitymas prasideda nuo bendrystės
Vaikų meilė knygoms dažnai užsimezga ne per tekstą, o bendrą skaitymo patirtį. Čia ypatingas
vaidmuo tenka paveikslėlių knygoms. Pasak komisijos narės, dailėtyrininkės dr. Jolitos
Liškevičienės, jos įtraukia vaikus pasitelkdamos dvi kalbas – vaizdinę ir tekstinę. Tokias knygas
kartu su mažaisiais skaito ir suaugusieji ir tampa lygiaverčiais šio proceso dalyviais.
Autoriams ir iliustruotojams šis dvigubas adresatas tampa iššūkiu, skatinančiu kurti literatūrinę
patirtį, kuri augintų ne tik vaiko, bet ir suaugusio santykį su knyga. Skaitymas čia tampa atviru
dialogu, o ne vienpusiu „mokymu“.
Estetika – svarbi skaitymo dalis
Komisija vieningai pabrėžia iliustracijų svarbą. Vaikų literatūroje jos nėra tik graži dekoracija. Tai –
savarankiška kalba, formuojanti vaiko estetinį suvokimą. Šiuolaikiniame kontekste vis dažniau
susiduriama su dirbtinio intelekto generuotais vaizdais, tačiau ekspertės ragina į juos žvelgti kritiškai.
Skaitydamas knygą vaikas kartu sudeda daug svarbių dalykų: vizualinę kalbą, estetiką, pasakojimą.
Ilgai kurtos, apgalvotos iliustracijos lavina vaiko vaizduotę ir skonį, o ne tik greitai pateikia norimą
vaizdinį rezultatą.
Pasak komisijos narės dr. J. Liškevičienės, vaikų estetinį ugdymą galima palyginti su mityba: „Tėvai
juk nesako vaikui, kad reikia maitintis tik saldainiais. Lygiai taip pat neturėtume apsiriboti vienu
literatūriniu stiliumi ar knygų rūšimi.“
Įvairovė – didžiausia lietuviškos vaikų literatūros stiprybė
Nors Lietuva negali pasigirti milžiniška leidybos apimtimi, Vaikų ir paauglių knygų komisijos
pirmininkė, rašytoja Eglė Baliutavičiūtė, pabrėžia šalies literatūros įvairovę: nuo paprastos iki itin
turtingos kalbos, nuo realizmo iki šiuolaikinės fantastikos. „Literatūros pasirinkimas – labai platus.
Tai reiškia, kad kiekvienas vaikas gali rasti knygą, kurioje atpažintų save“, – teigia ekspertė.
Šią mintį papildo ir literatūrologė, LRT radijo laidos „Vakaro pasaka“ redaktorė Vakarė
Leonavičienė, pastebinti džiuginančias tendencijas edukacinių ir pažintinių knygų srityje: „Kai
institucijos investuoja ne tik į turinį, bet ir į žanrą bei estetinį pateikimą, gimsta knygos, kurios vaikui
tampa ne pamoka, o atradimu.“
Skaitymo duobė ir paauglių literatūros iššūkiai
Vis dėlto didžiausias iššūkis – paauglystė. „Penktos klasės skaitymo duobė“ – keistas reiškinys, kurį
pastebi ekspertės.
„Kalbant apie vyresnių vaikų, paauglių skaitymą, svarbu iškelti „skaitymo duobės“ problemą.
Pastebima, kad vaikams penktoje klasėje prasideda skaitymo duobė, jie vis mažiau nori skaityti. Ši
problema susijusi su daugybe gyvenimiškų iššūkių, o mokyklinė programa darosi vis labiau
orientuota į vaiko, kaip filologo, ugdymą. Ir ne visą laiką skaitydamas privalomą literatūrą vaikas
atranda kažką įdomaus apie save ir gyvenimą. Ypač paaugliams tapatinimasis su knyga, savęs
atradimas joje yra be galo svarbi tokios medijos vartojimo dalis“, – pabrėžia komisijos narė E.
Baliutavičiūtė.
Ši problema gilėja ir dėl lietuviškos paauglių literatūros stokos. Autoriai ne visada ryžtasi rašyti
paaugliams, nes tai – sudėtinga auditorija, reikalaujanti autentiško balso ir unikalaus kalbos pojūčio.
„Rašyti keturiolikmečio balsu pirmuoju asmeniu tikrai sudėtinga“, – tikina komisijos pirmininkė.
Laisvė rinktis ir pozityvus suaugusiųjų pavyzdys
Paklaustos, kaip tėvams praktiškai padėti vaikui pamėgti skaitymą, komisijos narės sutaria dėl dviejų
svarbiausių dalykų: laisvės rinktis ir pozityvaus asmeninio pavyzdžio.
Net jei atžalos pasirinkimai kartais kelia abejonių, svarbu suteikti vaikui galimybę tyrinėti ir knygą
išsirinkti pačiam. Ekspertės tiki, kad skaitymo džiaugsmas prasideda nuo savarankiškumo, bet ne
mažiau svarbu ir tai, ką vaikas mato namuose. „Tu negali liepti vaikui skaityti, jeigu pats tuo metu
sėdi „TikTok“, – teigia Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos bibliotekininkė, edukatorė,
ankstyvojo skaitymo skatinimo entuziastė, tinklaraščio „Pelėdos skaitiniai“ autorė Viktorija
Dumčiūtė. Ekspertė pabrėžia, kad skaitymas pirmiausia perduodamas ne žodžiais, o elgesiu.
„Manau, kad vaikams ir paaugliams svarbu, jog tėvai būtų perskaitę jų knygas ir apie jas šeimoje
būtų galima kalbėtis. Jiems reikia atgalinio ryšio, patikinimo, kad tėvai nuoširdžiai domisi tuo, ką jie
skaito, nes tik tada atsiranda erdvė dialogui ir pasitikėjimui. Tėvai, perskaitę vaikui įdomias knygas,
gali prasmingai paskatinti skaitymą, kartu užpildydami ir savo pačių spragas“, – tikina vertėja,
Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė Viltarė
Mickevičienė.
Įsitraukimas į vaiko interesus leidžia mažais žingsniais siūlyti naujus skaitinius – ne primetant, o
dalijantis asmeniniais atradimais. Nors paauglystėje dažnai kyla pasipriešinimas viskam, ką siūlo
tėvai, ši bendra skaitymo patirtis ilgainiui stiprina šeimos ryšį ir atveria kelią rekomendacijoms,
kurias vaikai priims ne kaip spaudimą, o kaip bendrystės ženklą.
Kaip išsirinkti vertingas knygas vaikams ar paaugliams?
Kaip ir kasmet, šiemet trys nacionalinės akcijos Metų knygos rinkimai ekspertų komisijos atrinko
ilguosius vertingiausių 2025 m. knygų sąrašus keturiose kategorijose: vaikų, negrožinės literatūros,
prozos ir poezijos. Susipažinti su komisijos atrinktomis lietuviškomis knygomis vaikams ir ne tik
galima ČIA.
Šiais metais paauglių kategorijos ilgojo sąrašo komisija nesudarė, bet vasario 26 d. Vilniaus knygų
mugėje bus paskelbti ir šios kategorijos nominantai balsavimui. Svarbiausią galutinį sprendimą
aktyviai balsuodami internetu iki balandžio 23 dienos priims skaitytojai, rinkdami savo Metų knygas.
Nugalėtojai bus skelbiami iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje gegužės 7 d.
Aktyvus skaitytojų įsitraukimas į ilgiausią istoriją turinčią kultūrinę akciją – Metų knygos rinkimus,
Vaikų ir paauglių literatūros komisijos akimis, svarbus pilietinis procesas. Skaitytojo balsas
atskleidžia, kokios knygos iš tiesų gyvena žmonių rankose, bibliotekose, pokalbiuose.
Pasak dailėtyrininkės dr. J. Liškevičienės, stebėti, kurios knygos skaitomiausios, ne mažiau įdomu,
nei jas profesionaliai vertinti. Skaitytojų pasirinkimai tampa veidrodžiu, atspindinčiu visuomenės
poreikius.
Meilė knygoms – ilgalaikis procesas
Vaiko meilė skaitymui neatsiranda per naktį. Ji auga iš bendrų skaitymo akimirkų su šeima, estetinės
patirties ir galimybės atpažinti save knygos puslapiuose. Knygoms nereikia konkuruoti su kitomis
medijomis – joms svarbu pasiūlyti gilų, gyvą ir prasmingą santykį su savimi ir pasauliu.
Akcija Metų knygos rinkimai yra nacionalinio Skaitymo skatinimo 2025–2027 m. veiksmų plano
dalis. Akciją Metų knygos rinkimai organizuoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka,
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto
ministerija.
Akcijos rėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybė. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis
radijas ir televizija. Akcijos partneris – Lietuvos leidėjų asociacija.
