Technologijos ir dirbtinis intelektas sparčiai keičia rinkas: technologijų ir inovacijų srityje pritraukiamas beprecedentis kapitalas, o nauji verslai auga itin greitai. Todėl šiandien svarbiausiomis vadovo kompetencijomis, greta tradiciškai svarbių strateginio valdymo ir organizacijos vystymo, tampa technologijų ir inovacijų valdymo kompetencijos.
Kauno technologijos universiteto Mechatronikos instituto mokslininkas (KTU MI) bei Verslo administravimas KTU MBA studijų programos Technologijų valdymo modulio vadovas dr. Andrius Vilkauskas, teigia, kad iššūkių dabartiniai vadovai turi daugiau nei spėja identifikuoti, bet svarbiausi – greita technologijų raida ir būsimų specialistų pritraukimas.
„Technologiniai iššūkiai lemia, kad įmonių efektyvumas turi labai sparčiai augti, nes organizacijos investicijų atsipirkimo laikas dėl greitai kintančių technologijų turi būti reikšmingai mažesnis. Taip pat kyla rizika investuoti į technologijas, kurios gali pasenti ir tapti neaktualiomis“, – sako dr. A. Vilkauskas.
Kalbėdamas apie specialistus, dr. A. Vilkauskas pabrėžia, kad vadovams reikia prognozuoti ateitį ir spręsti, kokių kompetencijų reikės. Tai lemia, kad vadovai patys turi nuolat atnaujinti žinias, stiprinti strateginį mąstymą ir priimti duomenimis grįstus sprendimus.
Jam antrina ir KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorė ir Verslo administravimas KTU MBA studijų programos Inovacijų valdymo modulio vadovė dr. Monika Petraitė, akcentuodama, kad šiuolaikinis lyderis privalo derinti sudėtingus vidinius ir išorinius organizacijų aplinkos kontekstus, kartu užtikrinti organizacijos procesų efektyvumą.
„Todėl lyderis turi tapti ekosistemų ir kontekstų navigatoriumi, mokėti orientuoti organizaciją į pagrindinę strateginę kryptį bei priimti sprendimus šiek tiek greičiau nei dominuojanti verslo dauguma. Būtent šis gebėjimas įžvelgti ateitį greičiau išskiria labai sėkmingus lyderius nuo daugumos“, – teigia prof. dr. M. Petraitė.
Disciplina padeda išvengti klaidų
Vis dėlto vadovai ne visada laiku ir tinkamai sureaguoja į šiuos iššūkius. Neretai papildomu išbandymu, lemiančiu klaidas, tampa ir perėjimas iš inžinerinių pareigų į vadovo pozicijas. Dr. A. Vilkauskas atkreipia dėmesį, kad klaidas daryti įprasta ir normalu, tačiau svarbiausia, kaip greitai jos bus atpažintos ir kokios pamokos bus išmoktos.
„Inžinieriams neretai būdingas stiprus prisirišimas prie savo srities žinių. Pereinant į vadovo vaidmenį, didėjantis kompleksiškumas reikalauja gebėjimo taikyti sisteminį problemų sprendimą ir atsiriboti nuo kartais siauresnio techninio požiūrio. Visgi tai tik bendras palyginimas, nes daugelis inžinerijos sričių yra tarpdisciplininės, todėl savaime ugdo platų požiūrį į problemų sprendimą“, – pasakoja dr. A. Vilkauskas.
Neretai kritinėmis vadovų klaidomis tampa nepakankamas įsiklausymas į vidinę ir išorinę organizacijos situaciją, lyderio individualus veikimas, nepakankamas komandos ir darbuotojų integravimas į sprendimų priėmimo procesus.
„Jei būtų galima suteikti tik vieną patarimą pradedančiajam vadovui, rekomenduočiau ugdyti gebėjimą ir discipliną nuolat permąstyti savo veiklą keliant klausimus ir reflektuojant. Taip pat reikėtų atitinkamai transformuoti savo asmeninius ir vadovaujamos organizacijos veikimo principus. Šis gebėjimas atveria kelius į ilgalaikę, tvarią ir prasmėmis praturtinančią karjeros ir asmeninio augimo kelionę“, – pastebi prof. dr. M. Petraitė.
Svarbus nuoseklus mokymasis
Nors vadovavimo disciplinos ugdymas sudaro pagrindą, tačiau ilgalaikiams pokyčiams reikalingas ir kryptingas bei nuoseklus mokymasis. Pasak dr. A. Vilkausko, vadovai visada turi treniruoti save, mokėti atpažinti esamus savo mąstymo modelius ir gebėti kurti naujus. Taip bus lengviau prisiderinti naujose situacijose bei kurti pokytį, kuris leistų būti sėkmingiems savo veiklose.
„Verslo administravimo KTU MBA studijas palyginčiau su treniruotėmis padedant individualiam treneriui. Jų metu suteikiamas personalizuotas dėmesys studijų turiniui – prisitaikoma prie kiekvieno studento bazinio lygio ir sudaroma individuali mokymosi kelionė, padedanti pasiekti maksimalaus augimo“, – kalba dr. A. Vilkauskas.
Šios KTU studijos skatina išlipti iš komforto zonos, sąmoningai įsitraukti į mokymosi procesą ir ieškoti kontakto su kitais studijuojančiais, iš kurių galima semtis įvairiapusę patirtį ir žinias. Bendradarbiavimas su kolegomis tampa tokia pat svarbia studijų dalimi kaip ir pats turinys. Prof. dr. M. Petraitė teigia, kad būtent toks mokymasis – esminė šiuolaikinio universiteto užduotis.
„Čia besimokančiojo vertybės, įsitikinimai ir pasaulėžiūra keičiasi dėl patirties, vedant į gilesnį supratimą bei efektyvesnį veikimą. Tai ne tik naujų žinių gavimas, bet ir vidinė pertvarka, leidžianti matyti situacijas iš naujų perspektyvų bei tampanti pagrindu naujiems sprendimams ir elgsenai“, – pažymi prof. dr. M. Petraitė.