Kaunas tampa patrauklia technologijų talentų kalve ir traukos centru, nurungiančiu net didžiuosius pasaulio megapolius. Prieš 6 metus Vilniaus universitete įsižiebusi lietuviškos kosmoso technologijų įmonės „NanoAvionics“ istorija šiandien tęsiasi plečiantis ne tik JAV, Jungtinėje Karalystėje, bet ir Kaune. Vilniečiai atidarė padalinį Kauno mokslo ir technologijų parke ir būtent čia įrengė kosmoso inžinerijos laboratoriją. Kuo laikinoji sostinė patraukė visame pasaulyje lyderiaujančius kūrėjus ir kodėl kosmoso technologijos masina perspektyviausius startuolius?
Iš Vilniaus universiteto – į NASA inžinierių akiratį
„NanoAvionics“ yra pirmoji lietuviška kosmoso technologijų įmonė, kurianti ir tiekianti naujosios kartos elektroninius ir mechaninius mažųjų palydovų sistemų sprendimus bei komponentus. Įmonės žingsniai į kosmoso pasaulį prasidėjo nuo dviejų didžiausių šalies mokslo ir studijų lyderių – Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektronikos fakulteto inžinierių tarpusavio lenktynių paleidžiant pirmuosius lietuviškus palydovus.
„Mūsų įkūrėjai prisimena, kad šios lenktynės buvo tarsi įdomus žaidimas, kuri komanda padarys greičiau, išradingiau, kokius rėmėjus prisitrauks. Visa tai davė akstiną po pirmo „CubeSat“ tipo mažojo palydovo „LituanicaSat-1“ paleidimo įsteigti įmonę. 2017 m. kartu su VU paleidome ir antrą palydovą, nes universitetas dalyvavo tarptautiniame tyrimų projekte Europos universitetuose“, – startuolio pradžią prisimena įmonės rinkodaros vadovė Vaida Karaliūnaitė.
Palydovų technologijų rinkoje yra labai svarbu ištestuoti kiekvieną naują produktą kosmose, ir tai yra gana brangu žvelgiant iš sąnaudų perspektyvos. Galimybė tai padaryti antrojo palydovo paleidimo metu suteikė pagreitį „NanoAvionics“ startuoliui. Šiuo metu įmonės komandą papildo ir vyresnieji inžinieriai, dirbę ir su NASA bei ESA vystomais palydovų projektais, o NASA savo technologijų testavimui Žemės orbitoje užsako lietuvių kurtas palydovines sistemas.
Diegia klientų sprendimus ir parduoda vartus į naudingus duomenis
Startuolio komanda veiklos lūžį pasiekė 2018-aisiais, išvysčiusi santykinai greitai pagaminamą standartizuotą nanopalydovų platformą ir pradėdama tiekti palydovinių misijų paslaugas. Pasaulį išvydus palydovinei platformai „M6P“, įmonės klientai – inovacijas vystančios korporacijos – ėmė kelti platformas į Žemės orbitą ir taikyti naujas palydovinės komunikacijos ir Žemės stebėjimo naujoves.
„Sukuriame palydovą integruodami klientų naudinguosius krovinius į mūsų išvystytą platformą. Būtent integruoti naudingieji kroviniai, pavyzdžiui, ryšio sistemos, gebančios gaudyti signalą iš itin mažų daviklių, arba kameros paverčia platformą palydovu. Galime palyginti palydovus su automobiliais, pavyzdžiui, turime paprastą gamyklinį autobusiuką, jis atitinka platformą. Jame įdėjus medicininę įrangą autobusiukas virsta greitosios pagalbos automobiliu – mūsų atveju tai jau mažasis palydovas“, – verslo specifiką pristato „NanoAvionics“ atstovė.
Globalios rinkos lyderiai
Kaip didžiausią šešerių metų pasiekimą įmonės komanda įvardija ne tik sklandų įsiliejimą į nanopalydovų gamintojų rinką, bet ir užimtą poziciją lyderių trejetuke. „Pasaulyje tokių kompanijų tėra apie 30, mes sugebėjome atsidurti viršūnėje ir tai padarėme per labai trumpą laikotarpį – mūsų pagrindiniai konkurentai veikia apie 15 metų. Būtent prieš porą metų priimtas strateginis sprendimas sutelkti dėmesį tik į palydovų platformų integraciją ir misijų vykdymą bei vertikaliai struktūruota organizacija leido tapti lyderiais ir suburti puikią komandą“, – akcentuoja V. Karaliūnaitė.
Pusė klientų kreipiasi iš JAV – tai telekomunikacijos ir duomenų teikimo sprendimus vystančios korporacijos ir startuoliai, testuojantys savo technologijas ir verslo idėjas. Pavyzdžiui, lietuvių įmonės pagrindinis investuotojas „AST&Science“ planuoja paleisti mažųjų palydovų spiečius, suformuosiančius interneto ir plačiajuosčio ryšio tiekimo tinklą „SpaceMobile“. Tai turėtų užpildyti ryšio trūkumo spragą, nes šiuo metu antžeminių ryšio bokštų globalus padengimas tesiekia 30 proc.
„Mažuosius palydovus „įdarbina“ ir priežiūros funkcijas atliekančios organizacijos – fiksuoja piratinius laivus draudžiamos žvejybos zonose, stebi nykstančios gyvūnijos migracijos modelius. Viena įdomesnių tendencijų – išmanioji žemdirbystė atokiuose regionuose, kai augalai patys savo generuojama energija maitina jutiklius, o šie siunčia informaciją palydovams apie žemės drėgnumą, cheminę sudėtį ir jie duomenis perduoda jų savininkui“, – sako V. Karaliūnaitė.
Į Kauną – tęsiantis startuoliškam augimui
Nors įmonė nebevadina savęs startuoliu ir teigia išgyvenantys iš savo pajamų, komandos ir pardavimų augimas ir toliau primena pirmuosius perspektyvaus startuolio etapus – siekia apie 300 proc. per metus. Komandą nuolat papildo elektronikos ir mechanikos inžinerijos specialistai iš VU, VGTU ir KTU, tačiau prie palydovų konstravimo naujokai prisiliečia tik baigę specialius įmonės inžinierių mokymus.
„Atrodo, kad Vilniuje išsisėmėme su vietinių talentų baze ir atradome, jog yra labai gerų kauniečių specialistų, kurie teigia nenorintys keltis iš mylimo miesto. Mes, pastebėję, kad tai tampa tendencija, priėmėme sprendimą įkurti padalinį Kauno MTP, kuris tarsi pratęstų Vilniaus gamybinį segmentą“, – sako įmonės atstovė.
Mechanikos ir elektronikos inžinierių ieškanti įmonė Kauno mokslo ir technologijų parke įrengė ir elektronikos laboratoriją – tikimasi, kad specialistai joje projektuos ir surinkinės palydovų sistemas, diegs itin sparčiai besivystantį sektorių pasiekiančias naujoves.
Naujojo kosmoso segmentui atstovaujantys mažųjų palydovų kūrėjai teigia, kad, nors ir perspektyvi bei auganti, ši rinka vis dar yra labai ankstyvoje vystymosi stadijoje. Klientai su palydovais kol kas testuoja savo konceptus orbitoje ir vėliau, jei procesas sėkmingas, įmonės pritraukia investicijų teikti pilotinio lygio žemės stebėjimo ar telekomunikacijų paslaugas iš kosmoso. Komanda viliasi, kad per kelerius metus sulauks žinių apie sėkmingai paleidžiamus ne tik pavienius tęstinius palydovus, bet ir funkcionuojančius jų spiečius, aprėpiančius visą Žemės rutulį.