Zagrebe vykstančiame pasaulio jaunimo imtynių čempionate svorio kategorijoje iki 130 kilogramų Mantas Knystautas pralaimėjo finalinę dvikovą rusui Sergejui Semionovui ir užėmė antrąją vietą.
Dvidešimtmetis klaipėdietis Mantas Knystautas per ketverius metus iškovojo keturis sidabro medalius oficialiuose Europos ir pasaulio čempionatuose ir atsisveikina su jaunimo amžiaus grupe. Trenerių Olego Antoščenkovo, Mindaugo Ežerskio, Ruslano Vartanovo ir Artūro Ševelkovo auklėtinis jau dabar paliko ryškų pėdsaką šalies imtynių istorijoje. Deja, ateina sunkiausias etapas – kovos su pajėgiausiais planetos meistrais. Vieniems tai – ilgas procesas, kitiems – nepakeliama našta, kai eikvojamos jėgos treniruotėse, aukojamas laisvalaikis, o rezultatų vis nėra.
Dažnas sportininkas dėl pergalių bado trinkteli imtynių salės durimis. Vis dėlto tikimės, kad treneriams ir artimiesiems pavyks motyvuoti talentingą Lietuvos atletą, galintį priversti žiūrovus klausyti „Tautiškos giesmės“ didžiausiuose planetos sporto forumuose. Ramina pirmojo trenerio A. Ševelkovo žodžiai: „Mantas gyvena imtynių ritmu.“
Kas yra Mantas Knystautas? Kodėl mums svarbios jo pergalės? Tai iki 130 kilogramų sveriantis atletas. Tokie sportininkai yra kiekvienos šalies pasididžiavimas. Galiūnų imtynininkų kovas stebi milijonai žiūrovų. Jų imtys pateikiamos desertui. Jie ant kilimo pasirodo, kai publiką baigia apšildyti lengvesni kolegos. Jiems didžiausias dėmesys. Jų medaliai svarbiausi. Dažnai tokie atletai tampa valstybės prekės ženklu. Šalių numylėtiniais yra tapę sunkiasvoriai rusas Aleksandras Karelinas, amerikiečiai Rulonas Gardneris, Bruce Baumgartneris, Sovietų Sąjungai atstovavęs Aleksandras Medvedis, prancūzas Henri Deglane, estas Kristjanas Palusalu, Istvanas Kozma iš Vengrijos, lenkas Andrzejus Wolny, kubietis Mijain Nunez Lopez ir daug kitų iškilių atletų. Kam teko keliauti Estijos keliais, tikrai negalėjo nepamatyti tautos herojaus Heiki Nabio portretų.
Pasaulinę šlovę yra pelnęs ir ne vienas Lietuvos tarpukario gigantas: stipriausiai garsas apie pasaulio čempioną iš Steigvilių Karolį Požėlą (Karl Pojello) skambėjo JAV imtynių mėgėjų aplinkoje. Sovietiniais laikais pasaulio čempiono titulą iškovojo Rimantas Bagdonas, o daugiau nei po 40 metų kelią Pekino olimpinių žaidynių pjedestalo link prasivalė Mindaugas Mizgaitis. Jo pergalės paskatino praverti imtynių salės duris šimtus vaikų. Vaikų, kurie vietoje slampinėjimo pakampėmis pasirinko vyriškiausią sporto šaką. Ne visi bus čempionai, bet jie, pasirinkę imtynių bendruomenę, jau tapo nugalėtojais.
„Prieš keletą metų viename interviu treneris Sergejus Kasimovas skėsčiojo rankomis: išgaudome visus tuos, kurie netiko krepšiniui ar futbolo būreliams, – pasakoja Lietuvos imtynių federacijos atstovas Valdas Malinauskas. – Vaikai į imtynių salę ateina neturėdami raumenų ir vingiuotais stuburais. Mes juos gydome, mokome vaikščioti, atlikti prisitraukimus ir po poros metų su tais, kurie atlaiko monotoniją, pradedame dirbti. Gauname didžiulį moralinį pasitenkinimą – žmogų parengėme visaverčiam gyvenimui. Būtent todėl mums svarbios Manto Knystauto pergalės ir jo pavyzdys. Pavyzdys Sportininko, siekiančio užsibrėžto tikslo. Būtent todėl jis reikalingas Lietuvos imtynėms.“
Tikėkimės, kad Manto Knystauto gyvenimas, susietas su seniausia žmonijos sporto šaka, ir ateityje virpins mūsų širdis pasaulio, Europos čempionatuose ir, duokdie, olimpinėse žaidynėse.
www.imtynes.lt