Tinkamas pasiruošimas nėštumui padeda išvengti daugybės nereikalingų rūpesčių, todėl dar prieš svarstant apie šeimos pagausėjimą naudinga skirti dėmesio sveikatos priežiūrai. Gydytoja akušerė-ginekologė Eglė Bareikienė atkreipia dėmesį, kad pasiruošimas nėštumui kiekvienos poros gyvenime yra itin svarbus procesas, apimantis fizinę, emocinę ir psichinę savijautą.
„Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu moterims svarbu skirti dėmesio savo sveikatai. Tai leidžia sumažinti įvairių komplikacijų, pavyzdžiui, persileidimo, vaisiaus vystymosi anomalijų, priešlaikinio gimdymo bei kitų pavojingų būklių riziką. Žinoma, ne visada nėštumą galima suplanuoti kaip savo dienotvarkę, tačiau jam ruoštis – labai sveikintinas žingsnis“, – sako Vilniaus „InMedica“ klinikos gydytoja akušerė-ginekologė.
Kaip pradėti ruoštis nėštumui?
Siekiant, kad šis laikotarpis būtų kuo sklandesnis, pirmiausia vertėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją bei akušerį-ginekologą.
„Ginekologo konsultacijos metu aptariama nėštumo galimybė, atliekama apžiūra, prireikus paimamas makšties išskyrų ar citologinis gimdos kaklelio tepinėlis dėl galimų gimdos kaklelio ikivėžinių bei vėžinių pakitimų atmetimo. Taip pat atliekamas echoskopinis mažojo dubens tyrimas, kuris leidžia atmesti anatomines patologijas, galinčias trukdyti pastoti, pavyzdžiui, kiaušidžių cistas, gimdos miomas ar polipus“, – pažymi E. Bareikienė.
Taip pat šiuo laikotarpiu naudinga atlikti keletą kraujo tyrimų, padedančių įvertinti bendrą moters sveikatos būklę ir užtikrinti geresnes sąlygas vaisingumui bei nėštumui:
- bendrą kraujo tyrimą – dėl galimos anemijos ir kitų kraujo ligų rizikos;
- kraujo grupės ir RhD faktoriaus – dėl galimų komplikacijų nėštumo metu rizikos;
- infekcijų žymenų – leidžiančių įvertinti, ar nesergate ŽIV, hepatitu B ar C bei kitomis ligomis.
Šiuos tyrimus reikėtų atlikti paskyrus prižiūrinčiam gydytojui, kuris vėliau įvertintų jų rezultatus ir, nustačius patologiją, paskirtų reikalingą gydymą arba siuntimą pas gydytoją specialistą.
„Žinoma, kiekvienu atveju pasiruošimas nėštumui yra labai individualus procesas. Vienas esminių dalykų – prieš bandant pastoti bent kelis mėnesius gerti folio rūgšties papildus. Kitų maisto papildų reikalingumą dažnai lemia asmeninė moters sveikatos būklė, nevisavertė mityba ar gyvenimo būdo ypatumai. Pavyzdžiui, vegetarės ar veganės gali papildomai vartoti B12 vitaminą, omega-3 riebalų rūgštis arba geležį, tačiau prieš pradedant tai daryti geriausia pasitarti su savo gydytoju“, – teigia gydytoja akušerė-ginekologė.
Taip pat vertėtų nepamiršti pasiruošti ir psichologiškai – apgalvoti būsimus gyvenimo pokyčius bei pasikalbėti apie nėštumą su jau vaikus auginančiomis šeimomis.
Kokius įpročius reikėtų įtraukti į kasdienybę?
Ne paslaptis, jog tam, kad būtų užtikrintas sveikas nėštumas ir vaiko vystymasis, moters gyvenimo būdas turėtų pasikeisti. Galima išskirti kelis teigiamus įpročius, kuriuos planuojant nėštumą svarbu įtraukti į kasdienybę:
- sveika mityba: įtraukti į racioną daugiau vaisių, daržovių, visų grūdo dalių produktų ir sveikų baltymų. Svarbu gauti pakankamai folio rūgšties, geležies, kalcio, vitamino D ir omega-3 riebiųjų rūgščių;
- reguliarus fizinis aktyvumas padės palaikyti gerą savijautą ir bendrą sveikatą;
- streso valdymas: naudinga išbandyti atsipalaidavimo, sąmoningo kvėpavimo technikas arba meditaciją;
- reguliarūs apsilankymai pas savo šeimos gydytoją ir gydytoją akušerį-ginekologą.
„Žinoma, būtina atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, nes jie turi neigiamą poveikį reprodukcinei sveikatai ir vaisiaus vystymuisi. Taip pat vertėtų vengti drastiškų dietų, streso ir nerimo“, – sako E. Bareikienė.
Ypatingas dėmesys svorio kontrolei
Remiantis moksline literatūra, tiek per mažas, tiek per didelis kūno masės indeksas (KMI) turi neigiamos įtakos vaisingumui. Per žemas KMI (mažiau nei 18,5) siejamas su lytinių hormonų disbalansu, ovuliacijos sutrikimais bei vaisingumo sumažėjimu. Per didelis KMI (virš 30) taip pat sutrikdo ovuliaciją ir sumažina vaisingumą.
„Norint efektyviai kontroliuoti svorį, svarbu laikytis subalansuotos mitybos, riboti perdirbtų maisto produktų ir cukraus kiekį. Pavyzdžiui, naudinga išbandyti Viduržemio jūros dietą, kurią sudaro daug vaisių, daržovių, sveikų riebalų, tokių kaip alyvuogių aliejus, bei visų grūdo dalių produktų“, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė.
Jei svorio kontrolė nėra sėkminga, naudinga pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar mitybos specialistu.
Ar reikia specialaus pasiruošimo nutraukus kontracepcijos vartojimą?
Pasak E. Bareikienės, vienas dažniausių pacienčių klausimų – ar norint pastoti po hormoninių kontraceptinių priemonių nutraukimo reikia imtis kokių nors išskirtinių veiksmų. Tokiais atvejais specialus pasiruošimas nėštumui nėra reikalingas ir galima iškart planuoti nėštumą: „Svarbu neišsigąsti, jei vos nutraukus hormoninę kontracepciją menstruacijos tampa nereguliarios. Cikliškumas turėtų susireguliuoti per 3 mėn., o taip neįvykus, vertėtų kreiptis į savo gydytoją ginekologą.“
Remiantis naujausiais moksliniais duomenimis, nutraukus hormoninę kontracepciją, iškart pastoti didesnę tikimybę turi jaunesnės nei 35 m. moterys, kurioms nėra diagnozuota ginekologinė patologija, galinti turėti įtakos vaisingumui.
Ką daryti, jei nepavyksta pastoti?
Ilgalaikis bandymas pastoti gali būti sunkus ir emociškai įtemptas laikotarpis. Jei bandymai trunka ilgiau nei 12 mėn. (arba 6 mėn., kai moteris vyresnė nei 35 m.), vertėtų kreiptis į savo gydytoją ar vaisingumo specialistą.
„Susidūrus su sunkumais pastoti, svarbu neprarasti vilties. Šiais laikais yra daug įvairių nevaisingumo gydymo būdų ir alternatyvių galimybių, tad pasitarus su specialistais galima rasti porai tinkamiausią problemos sprendimą“, – atkreipia dėmesį gydytoja akušerė-ginekologė.
Verta atkreipti dėmesį, kad įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, kuriems nustatytas nevaisingumas (moters, vyro arba abiejų), gali pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo kompensacija PSDF biudžeto lėšomis. Tokiais atvejais yra kompensuojami ne daugiau kaip 2 pagalbinio apvaisinimo ciklai, o moteris turi būti ne vyresnė nei 42 m. amžiaus.