Penktadienį, rugpjūčio 8 d., Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Ministrą Pirmininką pavaduojančiu ūkio ministru Evaldu Gustu ir žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene aptarti Kremliaus politinio sprendimo, ribojančio žemės ūkio produkcijos, žaliavų ir maisto produktų importą iš šalių, pritaikiusių sankcijas Rusijai.
„Rusija tapo visiškai nepatikimu ir neprognozuojamu verslo partneriu. Turime ramiai įvertinti savo ūkio padėtį ir numatyti lietuviškos produkcijos eksporto galimybes ir pagalbą verslui, kad šalies ekonomika nukentėtų kuo mažiau. Pernai lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją sudarė tik 1 proc. viso Lietuvos prekių eksporto. Daugiau sunkumų gali patirti vežėjai ir pieno produktų gamintojai. Ir vieniems, ir kitiems ši rusiška pamoka nėra nauja“, – sakė Prezidentė.
Prezidentės teigimu, eksportuotojai, daug padėję Lietuvai lipant iš krizės duobės, yra nusipelnę paramos. Lietuva turi finansinės pagalbos šaltinį – 200 mln. litų europinių lėšų fondą, skirtą eksportui skatinti. Be to, vakar aiškią poziciją dėl Rusijos priemonių išsakė Europos Komisija, pasiliekanti teisę imtis atitinkamų veiksmų. „Galiu patvirtinti, kad reaguosime ne tik nacionaliniu, bet ir Europos lygmeniu“, – patikino Prezidentė.
Valstybės vadovės nuomone, susidariusi padėtis turėtų paskatinti Lietuvos verslininkus jau šiandien pradėti ieškoti naujų rinkų ir lanksčių sprendimų. „Lietuviškas verslumas atlaikydavo dar ne tokius išmėginimus ir po jų tapdavo tik stipresnis“, – sakė D. Grybauskaitė.
Ūkio ir žemės ūkio ministrams Prezidentė nurodė su verslo atstovais įvertinti padėtį ir suteikti visokeriopą paramą ieškant alternatyvių rinkų.
„Šiandien nėra tokios situacijos, kurios negalėtume suvaldyti. Jau prieš kurį laiką pradėjome rengti naujus įstatymus, kad galėtume galvijų mėsą vežti į musulmoniškas šalis. Mes žinome, kaip reikia veikti, mūsų įmonės yra pasiruošusios, turi alternatyvius planus. Sakyčiau, kad mūsų padėtis geresnė nei kitų Europos Sąjungos šalių, nes mes tokiai situacijai ruošėmės. Mūsų tikslas – padėti verslui, todėl planuojame susitikimus su gamintojais ir eksportuotojais“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
„Verslas išmoko pamokas. Per šių metų 5 mėnesius daugiau nei 11 proc. sumažėjo gyvulinės produkcijos eksportas į Rusiją, tiek pat sumažėjo ir pagamintų maisto produktų eksportas. Pieno gamintojai sėkmingai atranda naujų rinkų“, – pridūrė ūkio ministras Evaldas Gustas.
Rusijos paskelbtos sankcijos paveikė ne tik Lietuvą, paveikta visa Europa. Todėl tikėtina, kad visos šalys bendrai ieškos galimų sprendimo būdų ir mėgins padėti eksportuotojams.
Lietuvoje šiandien nėra tiesioginės paramos verslui, egzistuoja tik netiesioginės priemonės. Bet bus ieškoma galimybių padėti, artimiausiu metu ketinama skirti 2,5 mln. litų naujų eksporto rinkų paieškoms. Pasak Ūkio ministerijos, dėl sankcijų BVP turėtų sumažėti vos 0,2 proc.
Rusija – tai milžiniška šalis, kurios poreikiai yra didžiuliai, negalima neigti jos svarbos, tačiau dėl nuolatinės įtampos ir sudėtingos politinės situacijos jau prieš kurį laiką buvo pradėti rinkų diversifikavimo darbai. Dėl draudimų kiaulienos eksportas į Rusiją buvo sumažėjęs jau ir praeitais metais, tad Lietuvos verslininkai ieškojo kelių į Vakarus ir jiems pavyko ten užmegzti ryšių. Panaši situacija buvo ir dėl pieno. Kaimyninei valstybei uždraudus įvežti pieno gaminius, Lietuvos verslininkai sugebėjo pakeisti eksporto kryptį ir kiek įmanoma sumažinti nuostolius. Intensyviai bendradarbiaujama su kitomis Europos Sąjungos, Azijos ir Pietų Amerikos šalimis. Vis dėlto ilgalaikių tradicijų per vieną dieną pakeisti neįmanoma, tad natūralu, kad Rusija toliau yra viena iš Lietuvos eksporto partnerių. Šiai šaliai įvedus draudimą įvežti žemės ūkio produkciją iš Lietuvos, turėsime orientuotis ne tik į kitas, bet ir į vidaus rinką.
Prezidentės spaudos tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos informacija
R. Dačkaus nuotraukos