Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Mokslas ir švietimas»Šiandien finansininkams būtina gebėti dirbti su dirbtiniu intelektu
Mokslas ir švietimas

Šiandien finansininkams būtina gebėti dirbti su dirbtiniu intelektu

Komentarų: 04 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto docentas, Finansų analitikos bakalauro studijų programos komiteto narys ir dėstytojas dr. Mantas Valukonis Vilniaus universiteto Kauno fakultete (VU KnF) vertinamas ne tik kaip mokslininkas, bet ir kaip patyręs finansų srities praktikas. Pasak jo, akademinę ir praktinę veiklą jungia vienas esminis veiksnys – nuolatinis žinių siekimas. Geriausiu 2025 m. VU KnF dėstytoju išrinktas doc. M. Valukonis tvirtina, kad dėstytojų vaidmuo – nubrėžti kryptį, tačiau studentų sėkmė pirmiausia priklauso nuo jų pačių pastangų.

„Laukiame ne tiesiog matematiką mėgstančių žmonių, o tų, kuriems patinka dirbti su duomenimis. Šioje srityje būtinas kruopštumas ir atkaklumas. Tačiau viena svarbiausių savybių – nuolatinis smalsumas, nes finansų pasaulis kinta itin sparčiai. Net jei pokyčiai vyksta ne pačiame finansų sektoriuje, jį veikia daugybė išorinių veiksnių, todėl būtina domėtis plačiu kontekstu“, – sako doc. M. Valukonis.

Besikeičianti darbo rinka

Paklaustas, kaip finansų sritį veikia naujausios technologijos, dėstytojas šypsosi ir sako, kad darbas šioje srityje keičiasi. Nors mokslininkams ir toliau bus būtinos gilios teorinės žinios, praktinėje veikloje nebereikės taip išsamiai išmanyti formulių ir principų, nes skaičiavimus vis patikimiau geba atlikti dirbtinio intelekto įrankiai. Dalį jų jau atlieka ir šiandien.

„Dabar būtina ne tik išmanyti informacines technologijas, bet ir gebėti dirbti su dirbtiniu intelektu. Ne šiaip juo naudotis, o efektyviai valdyti ir taikyti įvairiose situacijose. Nors kurį laiką tai dar bus laikoma konkurenciniu pranašumu, ateityje – ir, tikėtina, visai netolimoje – šis gebėjimas taps įprasta sąlyga norint dirbti finansų srityje“, – įžvalgomis dalijasi doc. M. Valukonis.

Jis pažymi, kad šie pokyčiai gali lemti spartesnę darbuotojų integraciją į darbo rinką. Pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad finansų studijų programų studentai jau paskutiniuose kursuose įsidarbina pagal specialybę. Tai leidžia teigti, kad svarstyklės iš dalies pakrypo darbuotojų naudai – pirmasis darbas vis dažniau būna tiesiogiai susijęs su pasirinktomis studijomis. Toks procesas sukuria abipusę naudą: darbuotojas turi galimybę realizuoti save ir pritaikyti įgytas žinias, o darbdavys sulaukia sparčiai tobulėjančio ir gebančio prisitaikyti specialisto.

„Mano manymu, labai svarbi paties studento iniciatyva ir nuolatinis domėjimasis ne tik finansų pasauliu, bet ir bendromis pasaulio naujienomis. Tiek studijose, tiek darbe. Dėstydamas stengiuosi studentams parodyti platesnį finansų kontekstą, kuris, tikiu, jiems praverčia ir vėliau“, – patirtimi dalijasi doc. M. Valukonis.

Savaip spalvinga kasdienybė

Dėstytojas atkreipia dėmesį, kad finansų pasaulis populiariausiuose socialiniuose tinkluose, filmuose ar knygose dažnai vaizduojamas kaip kraštutinumų ir dramų kupina, itin pelninga sritis – juk kam būtų įdomu stebėti formules. Siekiantiems susidaryti realesnį finansų analitikų darbo vaizdą, jis rekomenduoja biografinę dramą „Didžioji skola“ (angl. „The Big Short“, 2015) ir trilerį „Rizikos riba“ (angl. „Margin Call“, 2011). Pasak pašnekovo, šie filmai, iš skirtingų perspektyvų atskleidžiantys 2008 m. finansų krizę, leidžia pažvelgti į kasdienybę, kurią kituose pasakojimuose apie finansų pasaulį dažniausiai nustelbia stereotipai ir žmogiškoji drama, kylanti tarp galimybės uždirbti ir beribio godumo.

„Tokių dalykų netrūko visais laikais – jų galima rasti ir dabar, tačiau tai tikrai nereiškia, kad finansų pasaulis yra būtent toks. Medijos, be abejo, daro įtaką srities prestižui, tačiau šiandien socialiniuose tinkluose sukurtas turtingo ir sėkmingo investuotojo įvaizdis gali ir prasilenkti su realybe“, – šypsosi doc. M. Valukonis.

Kaip dar vieną gajų stereotipą jis išskiria vyrų dominavimą lyderystės pozicijose ir pabrėžia, kad tiek vyrai, tiek moterys finansų srityje gali sėkmingai rasti savo vietą. Dėstytojas atkreipia dėmesį, jog nuo 2021 m. vienam didžiausių Jungtinių Amerikos Valstijų bankų „Citigroup“, turinčiam apie 300 tūkst. darbuotojų, vadovauja moteris. Valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė (CEO) Jane Fraser tapo pirmąja moterimi, stojusia prie tokio masto JAV komercinio banko vairo. Lietuvoje taip pat gerai žinomas pavyzdys – „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Inga Skisaker.

Apie pasirinkimus ir netikėtumus

Dėstytojas, žvelgdamas atgal į savo karjeros kelią, prisimena, kad ekonomikos studijų programa tuometiniame Kauno humanitariniame fakultete (dabartiniame VU Kauno fakultete) jo prioritetų sąraše atsirado paskutinę minutę – iki tol jis planavo studijuoti visai kitą sritį. Šiandien jauniems žmonėms, priimantiems svarbius sprendimus, jis linki kuo anksčiau atrasti tai, kas jiems patiems yra tinkamiausia.

Nors stodamas apie VU KnF buvo tik girdėjęs, šiandien doc. M. Valukonis savo akademinę biografiją yra glaudžiai susiejęs su šia institucija. Kaip vieną esminių privalumų dabartiniams VU studentams jis įvardija galimybę naudotis „Bloomberg“ terminalu – sistema, suteikiančia prieigą prie duomenų apie įvairias turto klases: akcijas, obligacijas, valiutas, žaliavas ir išvestines finansines priemones. Terminalas apima daugiau nei 80 funkcijų, leidžiančių atlikti nuodugnią finansinę analizę ir kartu reikšmingai sumažinti tyrėjo laiko sąnaudas. Kaip teigia dėstytojas, tai tarsi finansų staklės – būtinas įrankis aukštos kokybės finansiniams sprendimams kurti.

 

VU straipsnis

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisInterjero dizainerė atskleidė, ko labiausiai reikia patogesniam gyvenimui pajūrio regione
Kitas straipsnis Kaunas tęsia gražią tradiciją – naujagimiams dovanoja gyvenimo pradžios kraitelį

Susiję straipsniai

John Kazickas apie 30 metų trunkantį bendradarbiavimą su KTU: šis tęstinumas sukūrė ilgalaikę vertę ne tik studentams, bet ir visai Lietuvai

26 sausio, 2026

Tyrėja apie naują sąvoką „ištekėjusi vieniša mama“

23 sausio, 2026

Studijas baigia čia, karjerą kuria kitur: ką praranda Lietuva?

21 sausio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.