Teisingumo ministerija, siekdama užtikrinti asmens privatumą ir asmens duomenų apsaugą, siūlo keisti asmens dokumentuose esančių asmens kodų sudarymo tvarką. Įstatymo projekte siūloma, kad nereikšminį asmens kodą sudarytų registro atsitiktinai parinktų vienuolikos skaičių seka. Parengtos Gyventojų registro įstatymo pataisos yra pateiktos suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei apsvarstyti.
„Iš tiesų dabartinį asmens kodą labai lengva įsiminti, tačiau jį pakeitus atsitiktiniais skaičiais bus apsaugota asmens teisė į privatumą. Labiau išsivysčiusiose ir demokratiškai pažangesnėse valstybėse, pavyzdžiui, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Austrijoje, Belgijoje, Vokietijoje ar Airijoje, yra sudaromas nereikšminis asmens kodas“, – pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Dėl asmens kodo keitimo ilgą laiką vyko nuolatinės diskusijos. Teisingumo ministerijos nuomone, šiuo metu generuojamas asmens kodas turi griežtą vidinę struktūrą, pagal kurią lengva sužinoti asmens amžių, lytį ar net gimimo vietą (užsieniečių atveju), todėl iš esmės tai pažeidžia asmens teisę į privatumą. Yra labai ribojamas tokio asmens kodo naudojimas elektroninėje erdvėje, taip pat jo negalima skelbti viešai. Dėl šios priežasties nepagrįstai apsunkinama juridinių asmenų veikla, nes be asmens kodo neįmanoma tiksliai identifikuoti juridinio asmens vadovo, todėl žmonėms kyla ypač daug problemų teisminių ginčų dėl juridinių asmenų veiklos atvejais.
Pakeitus reikšminį asmens kodą į nereikšminį, nekils grėsmių asmens duomenų saugumui naudojant asmens kodą elektroninėje erdvėje, pavyzdžiui, registrų sąveikos atveju, teikiant asmenims viešąsias ir administracines elektronines paslaugas. Nereikšminio asmens kodo įteisinimas sudarytų teisines prielaidas šį universalų, unikalų ir oficialų asmens identifikatorių maksimaliai naudoti viešojo ir privataus sektoriaus informacinėse sistemose, nesukeliant perteklinių asmens duomenų (asmens amžius, lytis) perdavimo tokių duomenų neturintiems teisės tvarkyti subjektams rizikos.
Įstatymo projektu siūloma, kad reikšminio asmens kodo keitimas būtų vykdomas palaipsniui ir žmogui papildomai nieko nekainuotų. Naujai įsigaliosiančio įstatymo nuostatos dėl reikšminio asmens kodo keitimo būtų taikomos tik tiems asmenims, kurie keistų asmens dokumentus įsigaliojus šiam įstatymui. Taip asmenims keičiant savo asmens dokumentus, kurių galiojimas yra pasibaigęs, vidutiniškai per 10 metų kartu būtų pakeisti ir jų asmens kodai. Tam nereikėtų jokių papildomų išlaidų.
Su šiuo teisės akto projektu galima susipažinti internete: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=250385&p_org=8&p_fix=y
Teisingumo ministerijos inf.