Kaip teigia specialistai, moterys linkusios dažniau rūpintis šeimos narių sveikata nei savo pačių, tad dailiosios lyties atstovėms būdingų ligų profilaktika susidomi tik užsiminus apie tai gydytojui ar vaistininkui. Jų teigimu, tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių dažniausios moterų ligos, tokios kaip krūties ir gimdos kaklelio vėžys, diagnozuojamos per vėlai. Artėjančios Tarptautinės moters dienos proga specialistai ragina moteris kuo anksčiau pradėti rūpintis savo sveikata.
„Vidutinė moterų gyvenimo trukmė Lietuvoje – 79 metai. Nors tai net 11 metų daugiau nei vyrų, tai dar nereiškia, kad moterų sveikata stipresnė. Moteris vargina daug įvairių lėtinių ir ūmių ligų, kurios susijusios su amžiumi, gyvenimo būdu, profesine veikla, lytimi. Vyresnio amžiaus moterys serga onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis, jaunesnes užklumpa įvairios infekcijos, ginekologinės ligos, taip pat dažni nuotaikų sutrikimai, įtampa, depresija“, – sakė šeimos gydytoja Šarlota Kriaučiūnienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1300 naujų krūties vėžio, 300 kiaušidžių vėžio, 500 gimdos kaklelio vėžio atvejų. Neretais atvejais šios ligos diagnozuojamos jau pažengusioje stadijoje.
„Todėl itin svarbios profilaktinės programos – gimdos kaklelio onkocitologinis tyrimas, kuris atliekamas moterims nuo 25 metų, bei krūtų tyrimas, atliekamas nuo 50 metų. Jaunesnėms moterims svarbu periodiškai tikrintis krūtis pačioms ir, kilus nors mažiausiam įtarimui, kreiptis į medikus. Be to, kiekviena moteris, gyvenanti aktyvų lytinį gyvenimą, privalo apsilankyti pas ginekologą bent jau kartą per pusmetį, nes net ir rimtos ligos pradžia dažnai neturi jokių simptomų. Pavyzdžiui, sirgdama kiaušidžių ar gimdos kaklelio vėžiu, moteris gali nieko nejusti. Tačiau dažnai mūsų moterys, besirūpindamos visais aplinkiniais, save pamiršta, neranda laiko arba tiesiog nepakankamai sau skiria dėmesio“, – pažymėjo gydytoja.
Vaistininkės Justinos Sargūnaitės nuomone, moterys dažniau nei vyrai dalijasi savo negalavimais, tačiau ne visada laiku imasi tinkamų priemonių. „Su vaistininkais moterys dažniausiai konsultuojasi dėl ginekologinių problemų, taip pat dėl klimakteriniu periodu patiriamų nemalonių pojūčių – karščio pylimo, nuotaikų kaitos. Dažni yra ir grybelinių infekcijų atvejai. Pastebėjau, kad ne viena moteris turi baimių dėl hormoninių preparatų, ypač skiriamų klimakteriniu periodu. Dažniausiai baiminamasi dėl jų priaugti svorio“, – pasakojo vaistininkė.
J. Sargūnaitės teigimu, į kai kuriuos negalavimus moterys kreipia per mažai dėmesio. „Pavyzdžiui, nuolatinis pilvo pūtimas gali liudyti apie kiaušidžių uždegimą, o ilgiau užtrukęs kraujavimas per mėnesines – apie cistas gimdoje ar kiaušidėse. Iki galo neišgydytos ir dažnai pasikartojančios šlapimo takų infekcijos gali sukelti šlapimo nelaikymą, o negydomas makšties sausumas klimakteriniu periodu neigiamai atsiliepia psichologinei šeimos būklei, lytiniam gyvenimui. Tad palinkėčiau mūsų moterims nepamiršti ir savęs, daugiau dėmesio skirti savo sveikatai, profesionalioms konsultacijoms, dažniau palepinti save“, – sakė vaistininkė.
Jai pritarė ir gydytoja Š. Kriaučiūnienė. Ji teigia, kad dažniausiai klaidingai įvairių infekcijų simptomus įvertina dirbančios ir įtemptą gyvenimą gyvenančios moterys.
„Kadangi mūsų moterys šiais laikais yra labai emancipuotos, verslios, aktyvios visuomeniniame gyvenime, turi daug pareigų ir jaučia didelę atsakomybę, neišvengiamai atsiranda ir įtampos, nerimo sutrikimų, nemiga. Užsitęsus šiems simptomams, atsiranda ir vadinamųjų somatinių simptomų – spaudžia krūtinę, tirpsta rankos, skauda galvą, sunku įkvėpti oro. Stebuklingos tabletės nuo šių simptomų gydytojas nepasiūlys, tad labai svarbu yra tinkamas darbo ir poilsio režimas, mokėjimas atsipalaiduoti ir pasidžiaugti gyvenimu“, – apibendrino šeimos gydytoja.
Dažniausių Lietuvos moterų ligų penketukas:
1. Krūties vėžys,
2. Gimdos kaklelio vėžys,
3. Grybelinės makšties gleivinės ligos,
4. Šlapimo pūslės uždegimas,
5. Anemija.