Šiuolaikinį pasaulį sunku įsivaizduoti be socialinių tinklų. Tačiau už blizgių filtrų ir atostogų nuotraukų slepiasi masinė iliuzijų kultūra, veikianti mūsų psichiką labiau nei manome. Statistika rodo, kad vidutinis vartotojas internetinėje erdvėje praleidžia apie 2,5 valandos per dieną — tai jau ne tik pramoga, bet ir rimta gyvenimo dalis, formuojanti įpročius, nuostatas bei emocijas. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro specialistai perspėja: esame įkalinti technologijų, kurios išnaudoja mūsų biologinį atpildo mechanizmą.
Nors socialiniai tinklai turi neginčijamų privalumų — leidžia lengvai bendrauti, burti bendraminčių bendruomenes ar ieškoti specifinės informacijos — vis geriau suprantame, kad šie pozityvūs aspektai reikalauja kritinio sąmoningumo. Nuolatinis buvimas internetinėje erdvėje gali tapti pavojingu spąstu, griaunančiu bazinius pasitenkinimo gyvenimu jausmus ir skatinančiu nuolatinę vidinę įtampą.
Priklausomybė – lyg azartinis lošimas: dopamino spąstai mūsų smegenyse
Bene labiausiai gąsdinantis socialinių tinklų aspektas yra jų neurobiologinis poveikis. Mūsų smegenys yra užprogramuotos ieškoti atpildo ir nuolat tikrinti aplinką dėl galimo apdovanojimo. Dopaminas – laimės hormonas – išsiskiria ne tik tada, kai gauname apdovanojimą (pavyzdžiui, „patiktuką“), bet ir tada, kai jo laukiame. Būtent šiuo nenuspėjamo atpildo mechanizmu, žinomu iš biheivioristinės psichologijos (psichologijos kryptis, kuri teigia, kad visas žmogaus elgesys yra išmoktas ir yra reakcija į aplinkos stimulus), remiasi ir lošimo automatai, ir socialinių tinklų dizainas. Kiekviena telefono vibracija, kiekvienas atnaujinimas — tai smegenų aktyvavimas ir dopamino šuolis.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro medicinos psichologė Kornelija Ona Dovydaitytė atvirai pabrėžia priklausomybės riziką: „Nuolatinė komunikacija socialinėje erdvėje, informacijos perteklius, telefono vibracija, patiktukai, komentarai ar net sekėjų skaičius modernaus pasaulio žmogui kelia tokias pat biologines reakcijas kaip laimėtas žaidimas lošimų salėje. Tai mechanizmas, labai artimas priklausomybės fenomenui.“
Dėl šio poveikio itin aktyvūs socialinių tinklų vartotojai palaipsniui tampa priklausomi nuo išorinio patvirtinimo, pripažinimo. Jiems kyla didžiulė baimė praleisti ką nors svarbaus (angl. Fear of Missing Out – FOMO), kuri yra glaudžiai susijusi su nerimo sutrikimais. Šis nuolatinis „budėjimo režimas“ sukuria užburtą ratą, didinantį bendrą streso lygį. Psichologė K. O. Dovydaitytė atkreipia dėmesį, kad „Socialiniuose tinkluose itin aktyvus žmogus palaipsniui tampa priklausomas nuo išorinio patvirtinimo, o tai kelia grėsmę ne tik savivertei, bet ir emocinei būsenai.“
Tobulo gyvenimo iliuzija ir savęs nuvertinimo epidemija
Bene didžiausia grėsmė psichologinei sveikatai yra internete kuriamo tobulo gyvenimo iliuzija. Tyrimais įrodyta, kad apie 85% socialinių tinklų turinio yra pozityvus, nugludintas ar surežisuotas, o tai labai iškreipia realybės suvokimą. Žmonės dalijasi tik geriausiais kadrais ir sėkmėmis, tačiau retai – nuobodžia rutina, finansiniais sunkumais ar emocine duobe.
Šie vaizdai skatina pavojingą lyginimosi kultūrą, kuri veikia kaip užslėptas toksiškumas. Net nesąmoningai pradedame manyti, kad kito žmogaus gyvenimas yra spalvingesnis, kupinas kelionių, sėkmių ir laimės, o mūsų pačių kasdienybė atrodo nuobodi ir neįdomi. Rezultatas — susižavėjimas iliuzijomis ir esminis savęs nuvertinimas.
O. Dovydaitytė perspėja apie užburtą ratą: „Patekęs į tokį užburtą ratą, žmogus gali jaustis užspęstas: stebėdamas kitų tobulą gyvenimą, jis pradeda dvejoti savimi, gali susvyruoti savivertė, didėja nerimas, stresas.“
Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai rodo, kad paaugliai ir jauni suaugusieji, kurie praleidžia daugiau nei 3 valandas per dieną socialiniuose tinkluose, turi gerokai didesnę riziką patirti depresijos simptomus, miego sunkumus ir išvaizdos problemas. Ypatingai pažeidžiama yra 14–24 metų amžiaus grupė. Be to, JAV atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei 40% socialinių tinklų vartotojų, pamatę tobulas nuotraukas, patiria nerimą ir jaučiasi blogai dėl savo pačių gyvenimo kokybės.
Sąmoningumas – vaistas nuo virtualių spąstų ir informacinė higiena
Socialiniai tinklai tikrai nėra vien blogis. Jie gali būti puiki priemonė palaikyti ryšius ar net gauti emocinės paramos. Tačiau jų teikiami privalumai išryškėja tik tada, kai pats vartotojas išmoksta kritiškai vertinti turinį ir riboti savo laiką internete.
Psichologai siūlo paprastą palyginimą: kaip rūpinamės savo kūno higiena – plauname rankas, laikomės mitybos režimo – taip turime rūpintis ir informacine higiena. Tai reiškia sąmoningai rinktis, ką žiūrime, kokius profilius sekame, kokį laiką tam skiriame. Svarbiausia — nepamiršti, kad tikrasis ryšys su žmonėmis yra gyvas kontaktas, bendros veiklos, pokalbiai akis į akį. Jie suteikia daug daugiau ilgalaikės prasmės ir emocinės sveikatos naudos nei virtualūs „patiktukai“.
Kada virtuali erdvė tampa spąstais: laikas kreiptis pagalbos
Kai socialiniai tinklai pradeda daryti didesnę žalą nei naudą — trukdo mokslams, darbui, šeimos santykiams ar savivertei — svarbu tai pastebėti laiku.
O. Dovydaitytė akcentuoja, kad pagalbos paieška yra brandumo įrodymas: „Kančia tyloje nėra tinkamas sprendimas. Kai socialinių tinklų sūkurys ima trukdyti miego kokybei, koncentracijai ar nuolat kelią nerimą, reikia ieškoti pagalbos. Tai tarsi kreiptis į gydytoją, pajutus fizinį negalavimą.“
Psichikos sveikatos specialistai pastebi, kad vis dažniau pagalbos kreipiasi žmonės, kurie jaučiasi įstrigę tarp realybės ir virtualaus pasaulio. Tokiais atvejais praverčia ne tik artimųjų palaikymas, bet ir profesionali konsultacija. Pagalba šiandien prieinama įvairiomis formomis: pradedant emocinės paramos linijomis, įvairiomis priklausomybės konsultavimo tarnybomis ir baigiant psichikos sveikatos centrais. Pavyzdžiui, specialistai, dirbantys Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre, gali suteikti individualią pagalbą – nuo priklausomybės mechanizmų atpažinimo iki sąmoningumo ir streso valdymo įgūdžių ugdymo. Tik atgavus kontrolę ir kritiškai vertinant savo elgesį, socialiniai tinklai gali tapti naudingu įrankiu, o ne vergijos simboliu.