Lietuvos Respublikos Prezidentui ir pirmajai poniai pradėjus vizitą Japonijoje, Diana Nausėdienė pirmadienį lankėsi Tokijo užsienio studijų universitete (TUFS).
Su universiteto rektoriumi prof. Dr. Nobuo Haruna, lietuvių kalbos dėstytoja dr. Eiko Sakurai ir pasaulio studijų docente dr. Yukiko Tatsumi pirmoji ponia aptarė Lietuvos ir Japonijos aukštųjų mokyklų partnerystę, TUFS ir Lietuvos universitetų akademinio bendradarbiavimo, studentų mainų intensyvinimo ir plėtros galimybes, lietuvių kalbos dėstymo TUFS situaciją, lituanistikos plėtros kryptis, Baltijos regiono studijų galimybes bei perspektyvas, taip pat susitiko su lietuvių kalbą studijuojančiais TUFS studentais.
„Man didelė garbė ir džiaugsmas lankytis TUFS, vienoje seniausių Japonijoje, gilias tradicijas turinčioje, prestižinėje aukštojoje mokykloje, kalbotyros, tarptautinių santykių, kultūrologijos tyrimų lyderėje, kurioje viešpatauja aukščiausios kokybės akademinė kultūra“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmosios ponios teigimu, TUFS bendradarbiavimas su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, visų pirma su Vytauto Didžiojo bei Vilniaus universitetais, yra svarbus Lietuvos ir Japonijos dvišalės strateginės partnerystės akademinis dėmuo. D. Nausėdienė išreiškė viltį, jog Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos oficialus vizitas Japonijoje ir jos viešnagė TUFS taps impulsu glaudinti ir plėtoti šiuos santykius, skatinti ryšius su naujais partneriais Lietuvoje ir ieškoti įvairesnių bendradarbiavimo formų.
Pirmoji ponia pasidžiaugė, jog Lietuvos aukštosios mokyklos tampa vis patrauklesne studijų vieta Japonijos jaunimui, paragino skatinti šį procesą ir skleisti žinias apie studentų mainų ir studijų Lietuvoje galimybes.
„Esate ne tik Japonijos balsas Lietuvoje, bet ir Lietuvos balsas čia, Japonijoje. Malonu pabrėžti, jog TUFS – vienintelėje aukštojoje mokykloje Japonijoje – jau daugiau kaip 15 metų dėstoma lietuvių kalba. Tai viena seniausių šiandien gyvų indoeuropiečių kalbų, kurią tyrinėja daugelio šalių mokslininkai. Todėl lietuvių kalbos mokymasis bei akademiniai tyrimai atveria ir galimybę artimiau pažinti Europos lingvistinio paveldo, taigi ir Europos civilizacijos klodus“, – kalbėjo D. Nausėdienė ir pridūrė, jog lietuvių kalbos balsas gražiai įsilieja į TUFS puoselėjamą pasaulio kalbų ir kultūrų polifoniją, ją papildo ir praturtina, prisideda prie kultūrų dialogo tarp žmonių, tautų ir valstybių stiprinimo.
Pirmoji ponia padėkojo universiteto rektoriui ir komandai už lietuvių kalbos dėstymo svarbos suvokimą ir siekį, jog TUFS ir ateityje būtų svarbus lituanistikos puoselėjimo, žinių apie Lietuvos istoriją ir kultūrą sklaidos židinys. Atskirą padėkos žodį D. Nausėdienė skyrė lietuvių kalbą dėstančiai lietuvių kalbos žinovei, vertėjai, literatūrologei dr. E. Sakurai už neįkainojamą indėlį į lietuvių kalbos, kultūros ir istorijos pažinimą Japonijoje, nuoširdų atsidavimą lituanistikai, gilų domėjimąsi mūsų kalbos archajiškumu, jos tipologiniu unikalumu bei platesniu geopolitiniu kontekstu.
„Esu čia tam, kad pabrėžčiau, jog Lietuvos strateginis siekis – ne tik plėsti lietuvių kalbos dėstymą pasaulyje, taip pat ir Japonijoje, bet ir siekti tvaresnio jos studijų plėtros modelio. Svarbu akcentuoti, kad lingvistinis aspektas suponuoja poreikį modeliuoti kur kas platesnes sociokultūrines pažinimo trajektorijas – per lietuvių kalbą pristatyti ir Lietuvos kultūrą, istoriją, europinius kontekstus“, – teigė D. Nausėdienė.
TUFS bibliotekai pirmoji ponia padovanojo lietuvių autorių knygų komplektą: leidinius, kurie atspindi įvairiapusį Lietuvos ir pasaulio kultūros, istorijos, meno bei kalbos paveldą. Juose pristatomi iškiliausi Lietuvos menininkai ir mąstytojai, istoriniai procesai nuo baltų laikų iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės aukso amžiaus, lietuvių kalbos ir kryždirbystės unikalumas, taip pat atveriamas langas į pasaulio literatūrą ir miestų kultūrinę atmintį. Kartu jie liudija tiek tautinį tapatumą formavusius reiškinius, tiek Lietuvos vietą plačiame civilizacijų ir kultūrų sąveikų kontekste. Kita dalis lietuvių autorių leidinių, taip pat pirmosios ponios dovana TUFS universitetui, bus išsiųsti paštu.
TUFS mokoma beveik 80 užsienio kalbų, iš jų 28 – kaip pagrindinis studijų dalykas; 52 kalbos, tarp jų ir lietuvių kalba, – kaip pasirenkamasis dalykas.
Prezidento komunikacijos grupės inf.
Eitvydo Kinaičio nuotr.