Sausio 16 d. vyks šventinis apdovanojimų renginys „Lumina Lituanica“, skirtas pagerbti geriausius Lietuvos moksleivius, pasiekusius aukštus rezultatus tarptautinėse mokslo olimpiadose. Prestižinis renginys kasmet suburia bendruomenę, skiriančią didelį dėmesį Lietuvos švietimo pažangai ir jaunųjų talentų skatinimui. Čia susirenka mokiniai, garsinantys šalį tarptautinėje mokslo bendruomenėje, mokinių komandų vadovai ir mokytojai.
2025 metais tarptautinių olimpiadų laimėtųjų ir prizininkų fizikos srityje – net dvylika. Šie mokiniai dalyvavo Europos fizikos olimpiadoje (EuPhO), Tarptautinėje fizikos olimpiadoje (IPhO), Tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje (IOAA), Tarptautinė astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje jauniams (IOAA-Jr). Jiems pasiruošti padėjo ir į olimpiadas lydėjo VU Fizikos fakulteto mokslininkai.
Gabiausi lyderiai garsina šalį
„Vilniaus universitetas (VU) stiprina bendradarbiavimą su Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA). VU Fizikos fakulteto bendruomenės nariai – dėstytojai, studentai ir alumnai – ilgus metus prisideda ne tik prie Lietuvos mokinių fizikos čempionato, Lietuvos mokinių fizikos ir astronomijos olimpiadų organizavimo, užduočių kūrimo bei vertinimo, tačiau ir vadovauja tarptautinėms olimpiadų dalyvių komandoms“, – pasakoja VU Fizikos fakulteto „Fotono“ mokyklos vadovė, doc. Edita Palaimienė, džiaugdamasi, kad olimpiadose gerai pasirodo ir „Fotono“ moksleiviai.
VU Fizikos fakulteto mokslininkai doc. Jevgenijus Chmeliovas ir dr. Vidas Dobrovolskas pasakoja, kad Lietuvos atstovų tarptautinėse olimpiadose rinktinės sudarymas prasideda nuo nacionalinių olimpiadų etapo. Pasak jų, pagal Lietuvos olimpiados rezultatus atrenkami geriausiai atlikusieji užduotis. Pavasarį šie moksleiviai dalyvauja kelias dienas trunkančiose atrankos ir pasirengimo konkrečiai olimpiadai stovyklose, kurias organizuoja LINEŠA kartu su Lietuvos fizikais.
„Atrankos stovyklos metu geriausiai pasirodžiusius fizikos olimpiadoje supažindiname su moderniosios fizikos temomis. Jie išsprendžia pačius įvairiausius trumpus uždavinius bei atlieka eksperimentinę užduotį. Pagal mokinių parodytus rezultatus sudarome dvi penkių mokinių komandas – atitinkamai į IPhO ir EuPhO“, – paaiškina doc. J Chmeliovas. Jis taip pat priduria, kad prieš EuPhO ir IPhO atrinktų komandų nariai dalyvauja pasiruošimo tarptautinėms olimpiadoms stovyklose: „Sprendžia įvairius sudėtingesnius uždavinius iš skirtingų fizikos sričių bei atlieka kelias ankstesnių metų IPhO bei EuPhO eksperimentines užduotis“.
Nors pasiruošti olimpiadoms Lietuvoje padeda fizikų ir fizikių bendruomenė, dr. V. Dobrovolskas pabrėžia, kad pagyrų verti ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai ir būrelių vadovai, kuriems ir tenka didžiausias krūvis ruošiant mokinius.
Tam, kad galėtų dalyvauti tarptautinėse olimpiadose, Lietuvos moksleiviai nacionalinėse olimpiadose turi įveikti tris etapus. „Pirmąjį turą organizuoja pačios mokyklos, atrinkdamos mokinius tolimesniam etapui. Antrasis turas vadinamas savivaldybių etapu, jam užduotis rengia suformuota komanda, prie kurios prisideda ir mūsų fakulteto mokslininkai. Trečiasis – tai šalies etapas. Jame dalyvauja patys geriausi Lietuvos mokiniai“, – pasakoja doc. E. Palaimienė.
Doc. Edita Palaimienė. VU nuotr.
Pasak jos, vertinimo komisija, kurią sudaro ir Fizikos fakulteto bendruomenės nariai, labai kruopščiai ir atsakingai vertina darbus. „Kiekvienas balas yra svarbus dalyviui. Lyderiai konkuruoja tarpusavyje, bet tuo pačiu jie tampa ir draugais. Labai gera matyti, kad olimpiadininkai toliau siekia aukštumų moksle ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje, taip garsindami mūsų šalį“, – gabiausių moksleivių pasiekimais džiaugiasi ji.
Gilios tradicijos pasaulinėje fizikos olimpiadoje
Doc. J. Chmeliovas ilgus metus vadovauja tarptautinių fizikos IPhO ir EuPhO olimpiadų komandoms. Pasak jo, kiekvieną pasaulinės IPhO olimpiados valstybės komandą sudaro iki 5 mokinių, o dalyvauja daugiau kaip 80 komandų. Pavyzdžiui, pernai dalyvavo 406 mokiniai iš 89 pasaulio šalių.
Jis pasakoja, kad IPhO vyksta liepos mėnesį, kai daugelyje šalių yra pasibaigę brandos egzaminai. Tikslią datą nustato organizuojanti šalis. Olimpiada trunka 8–10 dienų, ją sudaro teorinis ir eksperimentinis turas, o tarp jų – vienos dienos pertrauka. „Likusį laiką dalyvaujantiems mokiniams organizuojamos ekskursijos ir kita kultūrinė, sportinė bei mokslinė veikla, kuri padeda komandoms susipažinti tarpusavyje, taip pat su priimančios šalies istorija, kultūra ir tradicijomis“, – sako komandos vadovas.
IPhO užduotis ruošia organizuojanti šalis. „Dalykinė programa yra daug platesnė už mūsų šalies mokyklinę fizikos programą – nemažą dalį sudaro temos, su kuriomis VU Fizikos fakulteto studentai susipažįsta per studijų pirmuosius dvejus metus, bendrosios fizikos kursą“, – pasakoja doc. J. Chmeliovas, pabrėždamas, kad mokiniams tenka nemažai dirbti savarankiškai nagrinėjant universitetinės bendrosios fizikos vadovėlius arba padedant fizikų bendruomenei.
Dažnai uždaviniai suformuluojami taip, kad mokiniams tenka įsigilinti į tam tikrą fizikinį reiškinį. „Pavyzdžiui, nuo mikrobangų krosnelės magnetrono veikimo principų iki žemės drebėjimų ar ugnikalnių išsiveržimų specifikos, nuo burbuliukų susidarymo gazuoto gėrimo taurėje iki juodosios materijos stebėjimų Visatoje. Nemažai naujų dalykų apjungiami su jau turimomis fizikos žiniomis ir taip klausimas po klausimo išnagrinėjami to reiškinio svarbiausi ypatumai“, – paaiškina jis ir priduria, kad dėl šios priežasties užduočių sąlygos yra gerokai ilgesnės nei per nacionalinę olimpiadą.
„Tiek teorinio, tiek eksperimentinio turo užduočių su aiškinamuoju tekstu apimtis sudaro keliolika puslapių. Kiekviena komanda gauna organizatorių parengtas uždavinių sąlygas anglų kalba ir komandos vadovų išverstus tekstus. Teorinį turą sudaro 3 užduotys, eksperimentinį – 1 arba 2, kiekvienas turas trunka 5 valandas, per kurias reikia ir sąlygas perskaityti bei suprasti, ko prašoma, ir viską išspręsti, o per eksperimentinį turą – dar ir dėžę su eksperimentine įranga išpakuoti, ir matavimų stendą surinkti“, – pasakoja VU fizikas.
Su iššūkiais Lietuvos mokiniai susidoroja sėkmingai. „Per visą olimpiadoje dalyvavimo istoriją, mūsų mokiniai iš IPhO parsivežė 2 aukso, 16 sidabro ir 49 bronzos medalius bei 47 pagyrimo raštus. Pernai mūsų komanda iškovojo 2 sidabro ir 1 bronzos medalius bei 1 pagyrimo raštą“, – džiaugiasi VU mokslininkas.
Jis atkreipė dėmesį į gilias olimpiadų tradicijas – tarptautinė fizikos olimpiada (IPhO) vyksta kasmet nuo 1967 m., o pernai vyko jau 55-tą kartą. Lietuvos komandos čia dalyvauja nuo 1989 m. ir buvo praleidusios tik dvi olimpiadas: 2003 m. Taivane vykusią olimpiadą dėl tuo metu paplitusio paukščių gripo ir 2024 m. Irane vykusią olimpiadą.
„Kiekviena dalyvaujanti šalis įsipareigoja olimpiadą surengti ir savo šalyje. Dar praeito amžiaus gale Lietuva pasižadėjo surengti olimpiadą 2020 m., ir buvo pradėjusi aktyvius pasiruošimo darbus. Tačiau 2020 m. pavasarį prasidėjusi koronaviruso pandemija sugriovė visus planus, ir renginį teko atšaukti“, – sakė doc. J. Chmeliovas. Nors olimpiada buvo perkelta į kitus metus, 2021 m. pavasarį dėl epidemiologinės situacijos olimpiadą nuspręsta organizuoti nuotoliniu būdu. „Į visas dalyvaujančias šalis paštu išsiuntėme eksperimentinės užduoties komplektus, o užduočių aptarimas ir mokinių nuotolinis stebėjimas jiems atliekant užduotis vyko Zoom platformoje“, – prisimena doc. J. Chmeliovas.
Europos fizikos olimpiada šiemet vyks per egzaminų sesiją
Doc. J Chmeliovas pasakoja, kad EuPhO pirmą kartą įvyko 2017 m. Estijoje, o Lietuva olimpiadoje dalyvauja nuo 2019 m. Jis pabrėžia, kad Europos olimpiada skiriasi nuo pasaulinės, IPhO, olimpiados: „Uždaviniai yra žymiai trumpesni, bet ir sudėtingesni, kadangi yra mažiau, arba visai nėra, tarpinių klausimų, „užvedančių“ ant kelio. Uždavinius rengia EuPhO komitetas, o priimančioji šalis yra atsakinga už olimpiados organizavimą, logistiką, kultūrinę ir / arba sportinę programą. Olimpiada trunka trumpiau – tik 5 dienas, tačiau ją irgi sudaro teorinis ir eksperimentinis turai“.
Pasak VU fiziko, ši olimpiada paprastai vyksta birželį, todėl dažnai sutampa su vienu ar keliais egzaminais: „Anksčiau dėl to problemų būdavo tik dvyliktokams, dabar – ir vienuoliktokams. Sutapimas nusimato ir šiais metais. Į komandą pakviestiems mokiniams teks rinktis: arba eiti į egzaminą, arba važiuoti atstovauti Lietuvai į EuPhO. Egzaminą tuomet tektų laikyti pakartotinėje sesijoje, kai klasės draugai jau bus pradėję vasaros atostogų poilsį“, – sakė doc. J. Chmeliovas.
Per septynerius dalyvavimo metus Lietuvos komandos iš olimpiados parsivežė 1 aukso, 6 sidabro ir 6 bronzos medalius bei 9 pagyrimo raštus. Komandos vadovas džiaugiasi, kad pernai iškovoti 2 sidabro ir 2 bronzos medaliai. Pasak VU fiziko, į šią olimpiadą kiekviena valstybė deleguoja komandą iki 5 mokinių, tačiau priimančioji šalis gali deleguoti 10 mokinių. „Europos olimpiadoje būna svečių ir iš kitų žemynų – tiek Azijos, tiek abiejų Amerikų. Ypač daug dalyvių, net 55 šalys, susirinko 2024 m. Sakartvele, o pernai Bulgarijoje, jau 9-oje EuPhO, dalyvavo 40 komandų“, – prisimena doc. J Chmeliovas.
Doc. Jevgenijus Chmeliovas. VU nuotr.
Astronomijos ir astrofizikos olimpiados susilaukia vis daugiau dėmesio
Tarptautinės astronomijos ir astrofizikos olimpiados IOAA komandai vadovavęs dr. V. Dobrovolskas pasakoja, kad ši olimpiada taip pat trunka keletą dienų. „Vyksta teorinių užduočių sprendimo, duomenų analizės ir astronominių stebėjimų turai. Tarp skirtingų turų dažnai daroma dienos pertrauka, todėl tarptautinės olimpiados paprastai trunka 7–9 dienas“, – teigia VU astronomas. Jis Lietuvos komandas lydi nuo 2018 m., o nuo 2024 m. prie komandos vadovų prisijungė Justinas Turčak, VU fizikos fakulteto magistrantūros studentas.
Pasak jo, IOAA olimpiada prasidėjo 2007 metais, ir nuo tol dalyvaujančių šalių skaičius vis auga: „Pernai Mumbajuje vykusioje 18-je IOAA olimpiadoje dalyvavo moksleiviai iš 64 šalių. Ne kasmet pavyksta iškovoti medalius, nors pasiekiami tikrai neblogi rezultatai. Tačiau paskutinėje IOAA olimpiadoje net 4 iš 5 mokinių pelnė medalius: vieną sidabro ir tris bronzos“, – džiaugiasi dr. V. Dobrovolskas, pabrėždamas ir tai, kad VU Fizikos fakulteto studentai yra nepakeičiami pagalbininkai rengiant kasmetinę Lietuvos astronomijos olimpiadą. Pasak astronomo, didžiausias indėlis priklauso ilgamečiam Fizikos fakulteto darbuotojui doc. Jokūbui Sūdžiui, kuris vadovavo komandoms nuo pirmosios IOAA olimpiados ir iki šiol padeda rengiant nacionalinę Lietuvos astronomijos olimpiadą.
Tarptautinė astronomijos ir astrofizikos olimpiada jauniams, IOAA-Jr, organizuota 4-ąjį kartą. Joje dalyvavo 110 moksleivių iš 23 šalių, o Lietuvos komanda iškovojo bronzos medalį ir pagyrimo raštus. Komandai vadovavo dr. Audrius Bridžius, VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijos gidas, ir Justinas Turčak, VU Fizikos fakulteto magistro studijų studentas.
Sveikiname visus prizininkus:
Spalio 18–25 d. Piatra Niamco mieste, Rumunijoje, vykusioje 4-ojoje Tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje jauniams (IOAA-Jr 2025) bronzos medalį Lietuvai iškovojo Aistis Valantiejus, Vilniaus licėjaus I gimnazijos klasės mokinys (mokytojas Eugenijus Rudminas).
Pagyrimo raštais apdovanotos:
Gustė Baranauskaitė, Kauno technologijos universiteto gimnazijos I gimnazijos klasės mokinė, (mokytojai Tomas Kivaras ir Jurgita Bakienė);
Sofija Jurgaitytė, Klaipėdos licėjaus I gimnazijos klasės mokinė (mokytojas Marius Žadvydas).
Komandai vadovavo dr. A.Bridžius, VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijos gidas, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus edukatorius, ir J. Turčak, VU Fizikos fakulteto magistro studijų studentas.
Rugpjūčio 12–21 d. Mumbajuje vykusioje18-ojoje Tarptautinėje astronomijos ir astrofizikos olimpiadoje (IOAA 2025) sidabro medalį pelnė Emilijus Latakas, Klaipėdos licėjus (mokytojas Marius Žadvydas).
Bronzos medalius pelnė Saulė Vaidelytė, KTU gimnazija (mokyt. Tomas Kivaras), Pijus Tydmanas, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija ir Šiaulių techninės kūrybos centras astrofizikų būrelis (mokytojas Vacys Jankus) ir Rapolas Žygus, Klaipėdos licėjus (mokytojas Marius Žadvydas).
Komandai vadovavo dr. V. Dobrovolskas, VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas, ir dr. A. Bridžius, VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijos gidas, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus edukatorius.
Liepos 18–25 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusioje 55-ojoje Tarptautinėje fizikos olimpiadoje (IPhO 2025) Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos III klasės mokiniai Robertas Juknevičius ir Tomas Razbadauskas (mokytojas Darius Virbukas) pelnė sidabro, o Vilniaus licėjaus abiturientas Kipras Deksnys (mokytojas Eugenijus Rudminas) – bronzos medalius.
KTU gimnazijos abiturientas Augustas Ukvalbergas (mokytojas Mantas Sriubas) buvo apdovanotas pagyrimo raštu.
Lietuvos komandai vadovavo doc. J.Chmeliovas, VU Fizikos fakulteto docentas ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) vyriausiasis mokslo darbuotojas, bei FTMC mokslo darbuotojas dr. Vytautas Jakštas.
Birželio 13–17 d. Bulgarijoje, Sofijoje, vykusioje 9-joje Europos fizikos olimpiadoje (EuPhO 2025) Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos III klasė mokiniai Robertas Juknevičius ir Tomas Razbadauskas (mokytojas Darius Virbukas) pelnė sidabro medalius, o Vilniaus licėjaus abiturientas Kipras Deksnys (mokytojas Eugenijus Rudminas) ir Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos III klasės mokinys Armandas Grinkevičius (mokytojas Andrius Storta) buvo apdovanoti bronzos medaliais.
Lietuvos komandai vadovavo dr. J. Chmeliovas, VU Fizikos fakulteto docentas ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) vyriausiasis mokslo darbuotojas, bei FTMC mokslo darbuotojas dr. V. Jakštas.
VU pranešimas