Europos Sąjunga (ES) laikosi plano iki 2028 m. visiškai nutraukti rusiškos naftos importą, tačiau ši užduotis šiandien atrodo beveik neįmanoma.Nors Lietuva jau 2024 m. nutraukė paskutinius tiekimus ir tapo visiškai nepriklausoma nuo rusiškos naftos, daugeliui Europos valstybių šis tikslas dar tik priešakyje.
Pasak „Luminor“ banko vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, Lietuva parodė, kad sumažinti energetinę priklausomybę – pasiekiamas tikslas.
„Lietuva jau įrodė, kad gali pasiekti tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma – 2022 m. visiškai atsisakėme rusiškų gamtinių dujų, o nuo 2024 m. nebeimportuojame ir rusiškos naftos. Europos mastu tai dar laukia, tačiau kryptis išlieka ta pati – mažesnė priklausomybė nuo nestabilių tiekimo grandinių ir geopolitinių rizikų“, – teigia Ž. Mauricas.
Atsisakyti rusiškos naftos sudėtingiau
Nors nafta, priešingai nei gamtinės dujos, gali būti lengviau transportuojama tanklaiviais, nemaža dalis Europos valstybių – ypač Vidurio ir Rytų Europoje – iki šiol priklauso nuo sovietmečiu nutiestų vamzdynų, tiekiančių rusiškas žaliavas. Šių sistemų pakeitimas pareikalautų ne tik laiko, bet ir investicijų į infrastruktūrą bei perdirbimo technologijas.
„Be to, kai kurios Europos naftos perdirbimo gamyklos yra pritaikytos būtent rusiškoms žaliavoms. Nusprendus pakeisti tiekėjus, tektų modifikuoti technologinius procesus, o tai greičiausiai turėtų įtakos ir galutinėms kainoms vartotojams“, – sako Ž. Mauricas.
Nors bendra ES priklausomybė nuo rusiškos naftos per kelerius metus smarkiai sumažėjo, dalis Vidurio Europos valstybių tebėra priklausomos nuo šios žaliavos. 2024 m. ES šalys iš Rusijos importavo naftos ir jos produktų už 6,7 mlrd. eurų, o per pirmuosius septynis 2025 m. mėnesius – už dar 3 mlrd. eurų.
„Didžiausios importuotojos šiemet yra Slovakija ir Vengrija, kurių įsigyjamos apimtys sudarė atitinkamai 44,4 proc. ir 43 proc. viso ES rusiškos naftos importo. Mažesnę dalį importuoja Čekija (9,7 proc.) ir Kroatija (2,8 proc.). Šias šalis rusiška nafta pasiekia per sovietmečiu nutiestą „Družba“ vamzdyną, todėl jų priklausomybė išlieka struktūrinė – alternatyvūs tiekimo keliai dar tik kuriami“, – pasakoja „Luminor“ ekonomistas.