„Sustok, akimirka žavinga“, – kiekvieno gyvenime ne kartą į mintis atklydusi neįgyvendinama frazė. Viena iš dvasinio pasitenkinimo ir pakylėjimo situacijų – kultūriniai renginiai, kurių dauguma kasmet kartojasi, bet kažkuo išsiskiria. Metų kalendorius diktuoja tas pačias datas, o kartu ir laukiamas veiklas.
Užpaliečiai (Utenos r.) rugpjūčio mėnesį jau 23 metus praleidžia kartu su choru „Ave vita“ (vad. K. Barisas), kuris stovyklos metu ruošia naują programą. Pastarojo laikmečio choro naujovė – besikeičiantis įvadinis pavadinimas iki užrašo „Ave vita“. Šiemet tai VDU Švietimo akademijos choras. Bet „kaip pavadinsi, taip nepagadinsi“, svarbu, kad nekinta draugystė, kurios pabaigoje tariama „iki kitų metų“. Iki 2020 metų atsisveikinta ir Žolinės šventėje „Paprasčiausiai pasiilgau arklio…“ Nieko išskirtinai naujo ir organizuojant Naktigonę – pirmiausia šiukšlių rinkimas ruošiant erdvę.
Kad ir kiek kalbėtume apie švarą gamtoje – „lyg žirniai į sieną“. Naujovė išmestų šiukšlių temoje tik ta, jog šį sykį jų buvo daug ir spėjamai miško gyventojai iš maišų ištempė įrodymus, kad šiukšles paliko dukrą auginanti šeima, kurioje 2015 m. džiaugtasi priėmimu į virėjos specialybę, susimokėta už B kategorijos teorijos ir praktinio vairavimo kursus… Būtų galima dar daug rašyti apie šeimos sėkmes, bet skaudu, kad nepaisoma santarvės su gamta. Lyg šaukštas deguto medaus statinėje akis badė ir ant Lygamiškio piliakalnio žolėje besislepiančios šiukšlės, abejingų nepalikusios „Ave vita“ choristų. Choro dešimties dienų kūrybinės stovyklos veiklų sąraše – bešeimininkių šiukšlių rinkimas, giedojimas šv. Mišiose Užpalių bažnyčioje ir naujos koncertinės programos pristatymas Užpalių kultūros centre.
Kiek kitokia, gal atitolusi nuo profesionalumo, bet vidinių jausmų vedama sklido Naktigonės dalyvių kuriama muzika buvusiame Lygamiškio hipodrome. Ganant žirgus, kartu su „Pokšt“ komanda bei jos bičiuliais buvo sukurtas vienos nakties piemenų choras – orkestras, išpildęs saulės patekėjimo laukiančiųjų muzikinius norus. Draugystė, laisvas kūrybinis polėkis iš naktigonės dalyvių atėmė nepasitikėjimo savimi mintį, kad negeba groti ar dainuoti, nes „meška užlipusi ant ausies“.
Keliaujama į naktigonę 
Naktigones dalyvių nuotaikos 
Repetuoja vienos nakties piemenų choras ir orkestras
Skambėjo muzika ir Žolinės šventėje, kuri vainikavo LR kultūros tarybos, Utenos apskrities regioninės kultūros tarybos projekto „Stverk Užpalių kultūrines iniciatyvas“ veiklas. Užpalių kultūros centro ir žirgų mylėtojų klubo „Ašvienių fanai“ septintą kartą organizuojamoje šventėje grojo Utenos krašto žmonių su negalia kapela „Ukvačiai“ (vad. G. Kaušylas) ir Rokiškio r. Kriaunų muzikantai (vad. V. Žilinskas), o Panevėžio lėlių vežimo teatras parodė spektaklį „Pusantros saujos“ (rež. M. Urickyj).
Pagrindiniai šventės akcentai tradiciškai buvo sietini su žirgais. Septyniose pagal kartelių aukštį skirtingose rungtyse paskelbti 83 startai. Labiau besidomintys žirgais atskiroje nuo rungčių erdvėje susipažino su Lietuvos stambiųjų žemaitukų veisle. Jovarų sodyboje susirinkę dalyviai ir žiūrovai kartu su Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacija paminėjo stambiųjų žemaitukų veislės šešiasdešimtmetį.
Tokio masto renginys užpalėnams nemenkas iššūkis, tad tenka suremti pečius visai bendruomenei. Užpalių seniūnija, gimnazijos bendruomenė, labdaros ir paramos Užpalių fondas, IĮ „Pauleta“, seniūnijos ūkininkai, šeimininkės, kultūros centro „Artistuko“ kolektyvas kartu su „Ašvienių fanų“ klubo nariais, susibūrusiais iš įvairių Lietuvos vietų, – pirmieji ir ištikimieji pagalbininkai įgyvendinant organizatorių idėjas. Visi rūpesčiai pasiteisina, kai kaip grįžtamąjį ryšį gauni geros nuotaikos, padėkos žvilgsnį, žodį.
Dalis „Ašvienių fanų“ klubo talkininkų 
Įveikiama viena iš konkūro kliūčių 
Kriaunų (Rokiškio r.) muzikantai 
Mažiausieji raiteliai turi, ką aptarti 
Mažųjų šventės dalyvių startai 
Šventės svečiai 
Ugnies šou naktigonėje 
Užpalių medžiotojų klubo stendas 
Žaidimų aikštelėje aktyvūs buvo ir suaugusieji 
Vaikų žaidimų aikštelės šeimininkai mokytojas S. Šližys ir „Artistuko“ kolektyvo mergaitės G. Karosaitė, A. Gavėnaitė, K. Gurklytė 
Viena iš nuotaikų, dėl kurios organizuojama Žolinės šventė Užpaliuose 
Lietuviška duona įteikiama svečiams iš Paryžiaus 
Žolinės dailės darbų parodos autorė Birutė Dapkienė 
Vaivos Kazlauskaitės autorine technika senelio žirgininko atminimui sukurtas paveikslas 
Šiais metais, žvelgiant į Lietuvos ribas, pagal tolimiausią tašką nuo Užpalių į šventę atvyko žiūrovai iš Šiaulių, bet lietuviškos duonos kepaliukas atiteko žiūrovams iš Paryžiaus. Tad galima teigti, kad apie Žolinės šventę Užpaliuose jau žinoma ir Prancūzijoje. Gausiausiai į šventę sugužėjo 11 asmenų Bakėjų šeimyna, kuriai dovanų įteikta Vyto Jurkos prižiūrimų bitučių sunešto medaus kibirėlis. Gera dalyti dovanas, kai nuo pirmosios šventės kartu esančių rėmėjų – akcinių bendrovių „Lytagra“, „Lašų duona“, „Motorbrike“, „Giedna“ – gretas papildė „Food Stop“, „BTA“, „Utenos mėsa“, „Dojus agro“, „SV Technika“, „EWA“, „Atominė musė“, „Utenos vandenys“. Bendrą geranoriškumo nuotaiką kūrė Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės 902 kuopos jaunieji šauliai, „Žygeivių slėnio“, Užpalių medžiotojų klubo nariai, prekybininkai, fotografai ir visi tie, kurie šypsojosi vieni kitiems perduodami teigiamą emociją bei puoselėdami viltį sugrįžti čia kitais metais, o gal ir pagaudami mintį „sustok, akimirka žavinga“.
Birutė Minutkienė
Nuotraukų autoriai: Saulius Šližys, Melina Marquez, Ugnė Motiejūnienė, Neringa Šmatavičienė, Gintaras Žalnora, A. Grinčelaitis