Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Ne didmiesčių gyvenimas»Užpaliečiai minėjo Lietuvos įstojimo į NATO dieną
Ne didmiesčių gyvenimas

Užpaliečiai minėjo Lietuvos įstojimo į NATO dieną

ATNAUJINTA:5 balandžio, 2017Komentarų: 05 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Renginio svečiai kpt. lnt. A. Guralis ir serž. R. Pilipavičius Užpaliuose
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Visais žmonijos egzistavimo laikmečiais žmogus susijęs su istorija. Net ir teigiantys, kad nesidomi praeitimi, atsidūrę tam tikrose situacijose išsako mintis, bylojančias istoriškumą. Tapatindami save su nugyventu laikmečiu mes jau kalbame apie istoriją, prisipažindami esantys jos dalimi. Lietuvio dvasią pakylėja, kai prakalbama apie valstybės teritorijas nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Didžiuojamės, kad popiežiaus bule pripažinus Lietuvos karalystę visa Vakarų Europa mūsų šalį priėmė į savo šeimą kaip lygiateisę Vakarų Europos politinės sistemos narę.

Renginio svečiai kpt. lnt. A. Guralis ir serž. R. Pilipavičius Užpaliuose

Lietuvos karalystės statusą iki šios dienos primena karinių jūrų pajėgų kariūnų laipsnių ženklai su žiedais. Tai išskirtinė teisė šalims, turėjusioms ar turinčioms karalystę. Lietuvos karines jūrų pajėgas nuo sausumos karių skiria dar ir tai, kad šiame technologijų amžiuje jūrininkai perduodami informaciją vis dar naudoja seno tipo simbolius: Morzės abėcėlę ir signalines vėliavėles.

Pristatydami šiuos ryšio ženklus, Lietuvos karinių jūrų pajėgų karo laivo P15 „Sėlis“ kapitonas leitenantas Andrius Guralis su seržantu Ryčiu Pilipavičiumi ir pradėjo susitikimą su Utenos r. Užpalių miestelio gyventojais, susirinkusiais kultūros centro salėje. Tam, kad pokalbis tema „Lietuvos karinių jūrų pajėgų veikla užtikrinant mūsų šalies bei piliečių saugumą Lietuvos teritoriniuose jūros vandenyse“ būtų sklandesnis, suorganizuoti du susitikimai. Jaunesnieji užpaliečiai labiau domėjosi techninėmis saugumo užtikrinimo galimybėmis ir pačiu buvimu jūros vandenyse. Smalsauta apie laivo greitį, kokį atstumą nuskrieja iššautas šovinys, kas yra torpeda, koks jūros gylis, ko daugiausia jūros dugne suranda narai ir ką daryti, kai pykina ar kai užsimanoma į tualetą. Renginio svečiai, išgirdę klausimus, žaismingai provokavo pamąstyti ir atsakyti pačius, o už teisingus samprotavimus negailėjo prisiminimo dovanų. Sužinota, kad laivo radaras gali stebėti iki 200 km, o juoku palydėtas klausimas apie tualetą tapo rimta pokalbio tema. Laivuose ši vieta vadinasi „galjūnu“, o išvertus iš angliško pavadinimo „head“ reikštų „galva“. Ir tai nėra atsitiktinumas, nes pirmuosiuose laivuose ši kiekvienam svarbi vietelė buvusi laivo priekyje, kurio pirmagalyje lyg laivo vizitinė kortelė dažniausiai būdavo simbolinė galva.

Lietuvos karinio laivyno istorija prasidėjo 1935 m. rugpjūčio 1 d. šaliai įsigijus karinį laivą „Antanas Smetona“, o 1992 m. liepos 4 d. laikoma Lietuvos karinio laivyno atkūrimo diena. Dvylika metų būdami NATO aljanso sudėtyje turime galimybę dalyvauti įvairiose misijose ne tik sausumoje, bet ir jūroje su karinių pajėgų vėliava. Renginio svečias serž. R. Pilipavičius pasidalijo asmenine patirtimi dalyvaujant tarptautinėje misijoje prie Somalio krantų Afrikoje. Ši tema labiausiai domino vyresniuosius gimnazistus ir bendruomenės narius, susirinkusius į antrąjį susitikimą. Misijos metu šešiolikos lietuvių įgula, saugojanti laivo su humanitarine pagalba Somalio gyventojams civilinį krovinį, pirmieji sureagavo į pagrobtų žvejų pagalbos šauksmą. Žvejų gelbėjimo operacija baigėsi sėkmingai.

Aktyviausi susitikimo dalyviai gimnazistai nusifotografavo su svečiais
Laivas P15 Klaipėdos uoste
Pokalbio dalyviai jaunieji užpaliečiai
Prisiminimo dovanos aktyviausiai susitikimo dalyvei A. Vitaitei
Serž. R. Pilipavičius teikia prisiminimo dovanas aktyviausiems susitikimo dalyviams
Vyresnieji susitikimo dalyviai nepraleido progos pabendrauti asmeniškai

Prakalbus apie NATO narystės privalumus gimnazistai domėjosi apie kario ar laivyno kariūno profesiją. Kapitonas leitenantas A. Guralis paatviravo, kad jis pats yra baigęs mokymus Vokietijos karo akademijoje ir tai yra pasiekiama mūsų šalies jaunuoliams, tarp jų ir merginoms. Šioje situacijoje buvo pastebėta, kad aktyviausiai pokalbyje dalyvavo ir daugiausia atminimo dovanų iš karo laivyno atstovų susirinko užpalietė dvyliktokė A. Vitaitė. Pasibaigus susitikimui smalsiausi klausytojai galėjo bendrauti individualiai, o labiausiai jūreivio profesija susidomėję gimnazistai su renginio svečiais nusifotografavo kultūros centro fojė išeksponuotos Irenos Januševičienės tapybos darbų parodos fone.

I. Januševičienės darbai Užpaliuose
I. Januševičienės darbų paroda

Po užpaliečiams daug įspūdžių bei žinių palikusio susitikimo svečiai iš Klaipėdos aplankė Užpalių kraštui išskirtinumo teikiančius objektus ir išskubėjo į dar vieną susitikimą Utenos A. ir M. Miškinių bibliotekoje. Dauguma šio susitikimo klausytojų buvo trečiojo amžiaus universiteto lankytojai. Tad turbūt neatsitiktinai labiausiai domėtasi apie tarptautinės teisės reikalavimų laikymąsi ir žmonių paieškos bei gelbėjimo operacijas vandenyse.

Užpaliečių domėjimasis jūriniais klausimais nėra atsitiktinumas. Jau ruošiamasi renginiams, kurie vyksta gamtoje. Svarbiausi iš jų vyks pagal Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos remiamą projektą „Etninę kultūrą puoselėjančios kultūrinės iniciatyvos Užpalių bendruomenės tradicijose“. Šio projekto metu bus skirta dėmesio ir Užpalių krašto šviesuoliui Kaziui Pakštui, išsakiusiam mintį, kad „ne kojom mirkyt Dievas mums jūrą davė, o ja plaukiot savais laivais“. Šiandien galime didžiuotis turintys ne tik jūros pakrantę, bet ir karines jūrų pajėgas, užtikrinančias ekonominės zonos kontrolę jūroje. Turime mūsų šalies istoriją įprasminusių asmenybių, ir tai skatina gerbti savo šalį.

Birutė Minutkienė

Nuotraukos Sauliaus Šlyžio

Projektas „Etninę kultūrą puoselėjančios kultūrinės iniciatyvos Užpalių bendruomenės tradicijose“

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Edukacinė stovykla „Jurginės Užpaliuose“

PROGRAMA

(2017 m. balandžio 21–23 d.)

Balandžio 21 d. (penktadienis). Renkamės UKC Užpalių skyriuje

15 val. Edukacinis pokalbis apie Užpalių miestelio kultūros paveldo objektus.

15.30 val. Pažintinis ėjimas-ekskursija pėsčiomis į „Ašvienių fanų“ klubo būstinę. Ekskursiją veda užpalietis geografas Giedrius Indrašius.

16.00 val. Pilies gatvėje, šalia ąžuolo, atidengiama atminimo lenta K. Pakštui. Tęsiama ekskursija.

17.00 val. „Ašvienių fanų“ klubo būstinė. Lankoma privati Viktorijos Jovarienės žirgininkystės kolekcija. Pasijodinėjimas žirgais.

18.30 val. Bendra vakarienė prie laužo.

19.00 val. Paskaita „Jurginių šventės papročiai“, veda prof. Libertas Klimka.

Balandžio 22 d. (šeštadienis). Renkamės Jovarų sodyboje

10.00–12.00 val. Paskaita „Žmogaus bendravimo su žirgu pagrindai“. Veda raitelė, trenerė, tarptautinių ir nacionalinių varžybų nugalėtoja bei prizininkė Gabrielė Mateikaitė.

13.00–14.00 val. Pietūs (pageidaujančių užsisakyti pietus prašome informuoti iki balandžio 18 d. el. paštu uzpaliukc@gmail.com  arba tel. 8 616 48 735).

14.00–15.30 val. Praktinis užsiėmimas „Žmogaus bendravimo su žirgu pagrindai“, veda Gabrielė Mateikaitė.

15.30–15.45 val. Arbatos pertraukėlė.

15.45 val. Apeiginis gyvulių išgynimas iš tvarto.

17.00 val. UKC Užpalių skyriuje paskaita „Žirgas lietuvių mitologijoje, papročiuose ir tautosakoje“, veda prof. Libertas Klimka.

Balandžio 23 d. (sekmadienis)

9.30 val. Sveiko ryto mankšta Jovarų sodybos kieme su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja rezidente Ugne Tiškute.

11.00 val. Šv. Mišios Užpalių Šv. Trejybės bažnyčioje.

Po šventų Mišių margučių ridenimas Užpalių Šv. Trejybės bažnyčios šventoriuje.

Organizatorius – UKC Užpalių skyrius. Partneriai: klubas „Ašvienių fanai“. Informacinis rėmėjas – UAB „Utenos diena“. Rėmėjai: Utenos r. savivaldybė, Užpalių Šv. Trejybės bažnyčia, Užpalių „Lion’s“ klubas

 

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisLietuvos liaudies buities muziejus kviečia į liaudies meno parodą
Kitas straipsnis Pasiruošti matematikos egzaminui padės vaizdo pamokos

Susiję straipsniai

Sveikatos diena Kėdainiuose

21 kovo, 2026

Į Plungės miesto gatves išriedėjo šeši nauji elektriniai autobusai

4 kovo, 2026

Arklio diena Užpaliuose

18 gruodžio, 2025
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.