Susikurkime šiandieną, kad nestokotume džiugių prisiminimų

Turbūt kiekvienas savo gyvenime turime lūžių, kada buvimą šioje žemėje pradedame skaičiuoti „iki“ ir „po“. Tarp šių žodžių įsiterpia gyvenimo tarpsnis, privertęs pakeisti egzistencinį mąstymą. Tikėtina, ilgam į istoriją įsirašys mūsų prisiminimai apie tai, kas vyko iki dabar pasaulyje dažniausiai minimo koronaviruso ir po to, kai atgausime laisvę nuo jo.

Visuotinis laiko matas istorijos tėkmėje skaidysis į mūsų mažesnius, gal net individualius „iki“ ir „po“. Interpretuojant Vilhelmo Frydricho Hėgelio mintį, kad istorija yra gudri, galima šmaikštauti, jog gamta taip pat nevengia gudrauti primindama apie save. Sąlygiškai šiemet galima manyti, jog žiema pabudo tik po Užgavėnių. Tradiciškai patriukšmavus per jas, tegu nedaug ir neilgam, bet padovanojo mums sniego. Žiūrėdami į baltą paklotą galėjome pailsinti akis, o aktyvesnieji net besmegenį suritinti spėjo. Kur „perlenkėme lazdą“ santykyje su gamta, kad ji taip pokštauja, konkretaus atsakymo turbūt nerasime niekada.

Kol žvelgiant pro langą sunku nusakyti, kokiu metų laiku gyvename, Užpalių kultūros namuose žvalgytasi, kokius meninius kūrybinius atradimus puoselėja užpaliečiai. 2019 metų pabaigoje gimusi idėja pagarbą šaliai išsakyti ne tradiciniais tekstais, o taip, kaip kalba širdis, organizuotas renginių ciklas „Nepamiršti“. Džiugi žinia, kad idėją pavyko įgyvendinti iki visuotinio blogio – viruso. Teliko tik mažytis baigiamasis veiklos tęstinumas – Giedrės Sunklodaitės kūrybinių darbų parodos lankymas. Paroda pristatyta, mintimis apie savęs atradimus kūryboje ir pasaulinės mados industrijos rutiną pasidalyta. Telieka sulaukti laikmečio „po“, kai lankytojams atsivers kultūros namų durys ir bus galima pasidžiaugti užpalietės, siuvančios sukneles, kuriose 90 procentų tik rankų darbas, kūrybiniais ieškojimais.

Kad nebūtų nuobodu laikmetyje „iki“ ir „po“, Užpalių kultūros centras (Utenos r.) siūlo kūrybinį žaidimą „Lietuviški posakiai kitaip“. Taisyklės paprastos ir tinkamos šiandienei situacijai. Bus pateikta dešimt posakių, kuriuos interpretuoti kviečiame kūrybiškai: daina, eilėraščiu, apsakymu, nuotrauka, piešiniu, šokiu, dėlione, pavyzdžiui, iš sagų, koliažu – kaip tik sugalvosite, kad ir patiekalu. Beje, norėtųsi, kad jame bent pusė ingredientų būtų lietuviški, ir, žinoma, norėsime žinoti receptą, kad galėtume išbandyti. Gal kepant tortą netikėtai išeis riestainis – neverta liūdėti, daug įvairių atradimų įvyko jų neieškant. Užduočiai įvykdyti ir kūrybiškumui tinka visos priemonės ir situacijos, jei į jas pažvelgsime žaismingai. Kūrybines interpretacijas (suskaitmenintas, nufotografuotas ir pan.) siųskite el. pašto adresu uzpaliukc@gmail.com. Įvykdę pirmąją užduotį sužinosite kitą posakį. Kai bus gauta 10 interpretacijų į paskelbtąjį posakį, kitas posakis bus skelbiamas viešai Utenos kultūros centro „Facebook“ puslapyje https://www.facebook.com/UtenosKulturosCentras/ . Čia pat bus pristatomi ir originaliausi darbai bei kitos su žaidimu susijusios naujienos. Originaliausi ir kūrybiškiausi darbai bus apdovanoti, kai išgyvensime šį laikmetį ir galėsime paspausti ranką vieni kitiems. Jei turite klausimų, rašykite anksčiau nurodytu el. paštu. Kūrybinis žaidimas jau prasideda. Pirmasis posakis: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera.“ Pasitelkime kūrybos ir fantazijos laisvę. Dalyvių skaičius ir amžius neribojamas, galima dalyvauti šeimomis.

Lietuvių išmintis byloja, jog žaidžiame ne tam, kad nugalėtume ar sutriuškintume, o tam, kad plunksnos parūktų. Nesustokime džiaugtis gyvenimu, kad ir kokių išbandymų jis mums pasiūlytų. Susikurkime šiandieną tokią, kad atėjus laikmečiui „po“ nestokotume džiugių prisiminimų.

Birutė Minutkienė

Nuotraukos Alės Šulcienės, Sauliaus Šližio ir iš Giedrės Sunklodaitės asmeninio archyvo