Kas šiemet nuobodžiaus „Purpuriniame vakare“? „Tikėkimės – lietus“, – kalba nacionalinio bardų festivalio organizatoriai. Lietus šiemetiniame bardų festivalyje „Purpurinis vakaras“ galės pamerkt sau kojas ir laukti progos mažiausiai savaitę. Užtenka, išlijo, išsigriaudėjo, nuplovė iki nepataisymo žmonių mašinas. Tad lai sau ilsisi. Į nuobodulio snūdą gal dar nugrims niurzgliai, kuriems, kad ir kaip stengtumeisi, neįtiksi. Atrodo, „Purpuriniame vakare“ šiais metais viskas pritaikyta visiems: mažiems ir dideliems, moterims ir vyrams, žmonėms su skėčiais ir be jų, atvykstantiems savu automobiliu ar draugo.
10-asis nacionalinis bardų festivalis „Purpurinis vakaras“ į Anykščius nusileis rugpjūčio 17–19 dienomis. Tada jau pradeda rausti šermukšnių kekės, o obuoliai nebetelpa nei saujose, nei kišenėse. Laimei, pagrindinė festivalio vieta – Dainuvos slėnis – beveik beribis, jame sutilps visi norintys. Kas iš anksto apsirūpina įėjimo formalumais – bilietais – ir ateina likus bent valandai iki pradžios, įsitaiso patogiau. Mažiau apsukriems tenka muzikos ir dainos skanumu gardžiuotis nuo aukštesnių vietų. Pasak festivalį organizuojančios viešosios įstaigos „Bardai LT“ direktoriaus Beno Jakšto, šiemet festivalio teritorija Dainuvos slėnyje bus kur kas didesnė ir žiūrovams neteks sėdiniuoti užu tvorų…
Svarbiausias nuoboduliui neleidžiantis skleistis veiksnys – festivalio įvairovė. Ne vien įvairių kartų pamėgti bardai, jiems pritariantys muzikantai, bet ir skirtingi žanrai. Trys purpurinės dienos Anykščiuose virsta meno puota – sočia ir nenuobodžia.
Pirmąjį festivalio vakarą, rugpjūčio 17-ąją, po Įžangos koncerto prie miesto bibliotekos žiūrovai kviečiami į Anykščių koplyčią – pasaulio anykštėnų kūrybos centrą, kuriame Lietuvos rankų šešėlių teatro „Budrugana Lietuva“ aktoriai rodys spektaklį „Keturi metų laikai“, režisuotą gruzinų režisieriaus Gelos Kandelakio. Po savo pirmtako Gruzijoje „Budrugana Lietuva“ yra bene antrasis rankų šešėlių teatras pasaulyje. Jo idėją į Lietuvą parvežė poetas ir bardas Vytautas V. Landsbergis.
Spektaklis „Keturi metų laikai“ skirtas šeimai. Scenoje pasakojama meškiuko istorija – nuo pirmojo žvilgsnio į pasaulį iki visiško pažinimo. Kiekvienas metų laikas pagrindiniam personažui suteikia kitokią gyvenimo prasmę ir patirtį.
Festivalio penktadienis prasidės Anykščių menų inkubatoriuje. Čia vyks susitikimas fotomenininku Algimantu Aleksandravičiumi ir jo fotoparodos „Lietuva – praskleidus debesų apklotą“ atidarymas. Nors A. Aleksandravičių daugelis pažįsta kaip vieną garsiausių Lietuvoje portretistų, pastaraisiais metais parodų salėse ar knygynuose sutinkame jį įamžinantį Lietuvos poetiškumą.
Po parodos atidarymo į Anykščius suplaukę kultūros piligrimai laukiami L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje. Čia vyksiančioje „Poezijos valandoje“ savo kūrybą skaitys žinomi Lietuvos poetai Vladas Braziūnas, Gytis Norvilas, Alvydas Šlepikas ir… Dalia Saukaitytė. D. Saukaitytės dalyvavimas jubiliejiniame „Purpuriniame vakare“ – ne tik džiuginantis, bet ir simboliškas. Vytautas Kernagis ne kartą kalbėjęs apie tai, kad išdainavo beveik visą poetės pirmąjį eilėraščių rinkinį „Rugpjūčio žemuogėmis“. Tarp rinkinyje buvusių eilėraščių yra ir varvantis „Purpurinis vakaras“…
Po penktadienio koncerto Dainuvos slėnyje, lygiai vidurnaktį, Anykščių koplyčioje – pasaulio anykštėnų kūrybos centre – vėl skambės poezija. Tradiciniuose „Vidurnakčio poezijos skaitymuose“ Vytauto Mačernio eilėraščius skaitys aktorius Dainius Gavenonis.
Festivalio šeštadienį kamerinių susitikimų centre – teatras ir kinas. 14 valandą Anykščių kultūros centre vyks susitikimas su aktoriumi Vladu Bagdonu. Aktorių kalbins ir į pokalbį klausytojus kvies teatro kritikė Rūta Oginskaitė. V. Bagdonas šiemetiniame „Purpuriniame vakare“ pasirodys net tris kartus.
Tik pernai didžiuosius ekranus pasiekęs režisierės Giedrės Žickytės su Čilės kolege Maite Alberdi sukurtas filmas „Aš tik svečias“ – jau pripažintas pasaulyje, pelnęs ne vieną apdovanojimą, tarp jų ir šių metų „Auksinę gervę“. Filmas pasakoja apie Alzheimerio liga sergančią moterį. Pati režisierė sako, jog tai filmas ne apie senatvę, o apie atmintį, identitetą. Filmo peržiūra ir susitikimas su režisiere G. Žičkyte – šeštadienį 16 val. taip pat Anykščių kultūros centre.
Nemuzikinių staigmenų, be abejo, bus ir tarp dainų, kurios pasklis iš Didžiojo pabaigos festivalio koncerto Dainuvoje.
Festivalio organizatoriai primena, jog, norint geriau ir nenuobodžiai užtikrinti kultūrinės piligrimystės sėkmę festivalio dienomis Anykščiuose, galima vežtis ir savo palapinę. Ant Šventosios upės kranto atvykėlius globos nuostabi Anykščių gamta ir organizatorių pasamdyta apsauga.
Parengė Juozas Žitkauskas
Festivalio organizatorių nuotraukos