Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo ir mokslo ministerija šiemet apdovanos keturis užsienio lietuvius. Mokslo premijas gaus Latvijoje gyvenanti kalbininkė Laimutė Balodė, istorikė Katarzyna Korzeniewska-Wolek iš Lenkijos, inžinierius Algirdas Marchertas ir biologas Ramūnas Stepanauskas iš JAV. Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.
„Lietuvai labai svarbu palaikyti ryšius su užsienyje gyvenančiais ir dirbančiais lietuviais mokslininkais. Bendradarbiavimas duoda puikių rezultatų: gimsta naujų veiklos idėjų, kuriami bendri tarptautiniai projektai, padedantys Lietuvos mokslui aktyviai įsilieti į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
Bigelovo okeanografijos laboratorijoje dirbantis biologas Ramūnas Stepanauskas – vienas pagrindinių vienos ląstelės genomikos specialistų pasaulyje. Ekologijos mokslų daktaras aktyviai dalyvauja pasaulio lietuvių mokslininkus jungiančioje asociacijoje „Futura Scientia“, siekiančioje tarptautinio Lietuvos mokslo konkurencingumo, taip pat rūpinasi jaunaisiais Lietuvos tyrėjais sudarydamas jiems tarptautinių stažuočių galimybes.
Šiaurės Ilinojaus universiteto profesorius emeritas Algirdas H. Marchertas branduolinių reaktorių saugumo klausimais konsultavo Nacionalinę Argonne laboratoriją JAV ir Shimizu korporaciją, kaip Lietuvos energetikos instituto konsultantas modeliavo Ignalinos reaktoriaus konstrukcijų saugumą.
Kalbininkė Laimutė Balodė dėsto lituanistiką Latvijos ir Helsinkio universitetuose. Ji laikoma viena geriausių baltų tikrinių vardų specialisčių pasaulio mastu. Filologijos daktarė taip pat sėkmingai dirba, kad suartėtų Baltijos regiono akademinės ir etninės bendruomenės.
Balstogės universiteto docentė Katarzyna Korzeniewska-Wolek įkūrė Lietuvos studijų centrą Krokuvos Jogailaičių universitete. Sociologijos daktarė ne tik pati aktyviai dalyvauja šiuolaikinės Lietuvos istorijos ir kultūros tyrimuose, bet ir yra į juos įtraukusi daug lenkų mokslininkų ir studentų, jos pastangomis vyksta Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų mainai.
Iš viso mokslo premijoms užsienio lietuviai šiemet pateikė 18 kandidatūrų. Kaip ir anksčiau, daugiausia kandidatų paraiškų (šiemet devynios) sulaukta iš JAV, po dvi paraiškas gauta iš Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos, po vieną kandidatą pasiūlė Latvija, Šveicarija ir Venesuela.
Kandidatų paraiškas vertino Lietuvos mokslų akademijos ekspertai, laimėtojus atrinko komisija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos, Pasaulio lietuvių bendruomenės, JAV lietuvių bendruomenės, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos mokslo tarybos, Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos atstovų.
Švietimo ir mokslo ministerija iškiliausiems užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslo premijas skiria jau aštuntus metus. Iki šiol premijas yra gavę 25 mokslininkai.
Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai prisidėtų prie užsienio lietuvių bendruomenių veiklos. Mokslo premijos dydis – 13 tūkst. litų.
Premijos bus įteiktos lapkričio 4 d. Premijų laureatai savo pasiekimus visuomenei pristatys skaitydami viešas paskaitas.