Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Kultūra»2016-ieji – sėkmingi metai Lietuvos šiuolaikiniam šokiui
Kultūra

2016-ieji – sėkmingi metai Lietuvos šiuolaikiniam šokiui

Komentarų: 04 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
šokio teatras „Dansema“
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Besibaigiantys metai mūsų šiuolaikinio šokio kūrėjams ir atlikėjams buvo itin sėkmingi. Lietuvos šokis įžengė į Kinijos rinką, skirtinguose festivaliuose ir teatruose buvo pristatyti beveik visi pagrindiniai Lietuvos šiuolaikinio šokio teatrai ir jų naujausia produkcija. Europos, Azijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų scenose 2016 m. parodyta daugybė lietuvių kūrėjų spektaklių, dalyvauta didžiausiose tarptautinėse šiuolaikinio šokio ir scenos menų mugėse pasaulyje. 

šokio teatras „Dansema“

Pokyčiai Lietuvos šokio informacijos centre

„Jei reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, šie metai Lietuvos šokiui buvo fantastiški“, – sakė daugiau kaip dešimtmetį su įvairiais šokio projektais (Kauno šokio teatras ir festivalis „Aura“, „Menų spaustuvės“ ir nepriklausomi šokio projektai, šokio teatras „Dansema“) dirbanti Gintarė Masteikaitė, neseniai pakeitusi ilgametį Lietuvos šokio informacijos centro (LŠIC) vadovą Audronį Imbrasą. Jam tapus kultūros viceministru ji pradėjo eiti LŠIC vadovo pareigas.

„Perimti LŠIC ir tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vairą yra didžiulė garbė ir dar didesnė atsakomybė. Atvirai sakant, truputį neramu, nes tai yra pagrindinė šokio institucija ir didžiausias šiuolaikinio šokio festivalis mūsų šalyje ir jų indėlis į Lietuvos šokio vystymąsi yra labai svarus. Kartu jaučiuosi užtikrintai, pasitikiu komanda ir visa Lietuvos šokio bendruomene. Esu tikra, kad glaudžiai bendradarbiaudami pasieksime puikių rezultatų visose su šokiu susijusiose srityse“, – sakė G. Masteikaitė.

Džiuginantys lietuvių kūrėjų rezultatai

Kalbėdama apie šių metų rezultatus naujoji LŠIC vadovė džiaugėsi pasiekimais Kinijoje ir teigė, kad jų nebūtų buvę, jei ne glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos kultūros atašė Kinijoje Agne Biliūnaite. G. Masteikaitė pagyrė jaunąją choreografų ir šokėjų kartą, kuri šiemet užtikrintai žengė į sceną pristatydama savo kūrybos rezultatus. Tarp jų ji išskyrė vis dar jaunus urbanistinio šokio teatro „Low Air“ įkūrėjus Lauryną Žakevičių ir Airidą Gudaitę, Marių Pinigį ir Marių Paplauską, Gretą Grinevičiūtę ir Agnietę Lisičkinaitę.

Kaip ir anksčiau, taip ir šiemet aktyviai savo kūrybinę veiklą Lietuvoje ir užsienyje vykdė Klaipėdos šokio teatras „PADI DAPI Fish“. Šiųmečio spektaklio „Dior in Moscow“ eskizas buvo pristatytas didžiausioje tarptautinėje šiuolaikinio šokio mugėje „Internationale Tanzmesse NRW“ Diuseldorfe ir iškart sulaukė kvietimų iš užsienio festivalių.

G. Masteikaitės teigimu, paminėjimo vertas ir Kauno šokio teatras „Aura“ bei vienas didžiausių jų tarptautinių projektų, kurį vainikavo spektaklis „Godos“. Jis sukurtas su partneriu iš Norvegijos – šokio teatru „Panta Rei“ – pagal Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Europos kultūros paveldo kultūros ir menų įvairovės skatinimas“.

„Taip pat labai noriu pasidžiaugti šokio teatro „Dansema“ sėkme. Jis ne tik aktyviai pasirodo užsienio scenose, bet ir pradeda statyti spektaklius užsienio teatrams. Šiais metais choreografė Birutė Banevičiūtė buvo pakviesta sukurti spektaklį specialiai Vokietijos trupei „Hessisches Staatsballett“, – sakė LŠIC vadovė.

100 spektaklių užsienio scenose

Įspūdingais skaičiais šiemet džiugino šokio teatras „Dansema“, savo spektaklius kūdikiams „Spalvoti žaidimai“ ir „Mozaika“ užsienio scenose parodęs net 100 kartų. Jie buvo pristatyti Estijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Anglijoje, Airijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Kinijoje ir JAV.

Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Godos“ septynis kartus rodytas festivaliuose JAV, Italijoje ir Norvegijoje. „Menų spaustuvės“ ir urbanistinio šokio teatro „Low Air“ spektaklis „Fee-Link“ parodytas net 10 kartų Prancūzijoje ir 13 Edinburgo „Fringe“ festivalyje. Kitas „Menų spaustuvės“ prodiusuojamas choreografų Agnės Ramanauskaitės, Manto Stabačinsko ir Pauliaus Tamolės spektaklis „Contemporary?“ šiemet aplankė Kiniją, Italiją, Albaniją, Ukrainą ir Edinburgo „Fringe“ festivalį, kuriame taip pat buvo pristatytas 13 kartų.

Šokio teatro „PADI DAPI Fish“ darbai „Baltoji lopšinė“, „Dior in Moscow“ ir „Lucky Lucy“ užsienio scenose – Ukrainoje, Latvijoje, Kinijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje – iš viso parodyti 20 kartų.

Dvi svarbiausios mugės

LŠIC dėka šiemet Lietuvos šokis vėl buvo pristatytas tarptautiniuose scenos menų renginiuose – šiuolaikinio šokio mugėje „Internationale Tanzmesse NRW“ Diuseldorfe (Vokietija) ir scenos menų bienalėje CINARS Monrealyje (Kanada). Per šiuos pristatymus Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjai turėjo galimybę užsienio profesionalus supažindinti su savo kūryba, veikla, užmegzti naudingų kontaktų, praplėsti savo profesinį lauką ir susipažinti su naujausiomis šiuolaikinio šokio tendencijomis, darbais iš viso pasaulio.

„Būtų labai sunku pristatyti konkrečius dalyvavimo šiųmetėse mugėse rezultatus, nes tam reikia laiko –  metų ar dvejų. Per šiuos renginius užmezgėme daug įdomių ir nemažai žadančių pažinčių, tai padės dar plačiau pristatyti Lietuvos šokį, taip pat turėtume sulaukti ir keleto tarptautinio bendradarbiavimo projektų. Vienu rezultatu jau galima pasidžiaugti – patvirtinta rezidencija Vermonte (JAV), kurioje kitais metais reziduos A. Lisičkinaitė ir G. Grinevičiūtė“, – pasakojo LŠIC vadovė G. Masteikaitė.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisAmerikos lietuvis D. Vaškelis: „Lietuvoje verslas turi daugiau galimybių suklestėti nei JAV“
Kitas straipsnis Prezidentė su Lietuvoje viešinčiais JAV senatoriais aptarė šalių bendradarbiavimą gynybos srityje

Susiję straipsniai

Liutauras Degėsys: ,,Tautiniai šokiai – ne kasdieninis, o šventinis reiškinys.”

13 birželio, 2026

Kaunietiški akcentai naujame Aldonos Tüür romane „Baseinas“

8 birželio, 2026

Upė, kuri pasakoja: į Santakos parką grįžta žemės meno pleneras

22 gegužės, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.